Motiejus Jakubauskas: apie Lietuvos totorius, jų istoriją, kultūrą ir nykstantį paveldą

Totorių istorija Lietuvoje siekia XIV amžių – jie yra Aukso ordos ir Krymo chanato palikuonys. Pirmąsias jų gyvenvietes prie Vokės ir Trakų 1397 m. įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Totoriai garsėjo kaip kariai, diplomatai, sargybiniai – jie sudarė asmeninę Vytauto apsaugą ir dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Šiandien gausiausios totorių bendruomenės gyvena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, taip pat Vilniaus, Alytaus, Trakų ir Varėnos rajonuose. Totoriai kalba lietuvių, rusų, lenkų kalbomis, o savo protėvių – totorių kalbos – beveik nebevartoja. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai.

Pokalbyje – apie tai, kaip totoriai atsirado Lietuvoje, kuo jų kultūra ir papročiai išsiskiria, kas išlikę iki šių dienų. Kalbėjome apie jų savitą kulinarinį paveldą: pyragą šimtalapį, koldūnus kundum, moliūgų pyragą su mėsa, apeiginius paplotėlius džaima, chalvą ir kitus.

Aptarėme ir Panevėžio krašto totorių situaciją – kaip keitėsi bendruomenė, kokios išliko tradicijos, ar visada sugyventa su katalikiškais kaimynais. Deja, bendruomenė mažėja – karai, trėmimai, asimiliacija ištirpino daugelį garsių totorių giminių.

Ar dar yra žmonių, gebančių skaityti Šventąjį Raštą arabų kalba? Kaip išsaugoti tai, kas nyksta?

🎙️ Rubrika „SkaiTAU“ skamba radijo stoties Pulsas eteryje kiekvieną trečiadienį 12.10 val., kartojama ketvirtadieniais 17.10 val.
Susiklausom!

Autorius: Radijo stotis "Pulsas"

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama