"Atgimstanti istorija"

Atgimstanti istorija - Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjaus pastatas

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Šiandieną laidoje pasakosime vieno Lietuvoje reto Jugendo stiliaus statinio istoriją. Tai Kristijono Donelaičio gatvėje esantys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto pastatai, kurie buvo pastatyti Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjui. Apie tokio objekto atsiradimo būtinybę pasakoja Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas.

Vasilijus Safronovas: „Pastatas yra susijęs su socialine, sakyčiau, XIX amžiaus ir XX amžiaus pradžios naujove, kuri sakė, kad mergaitės irgi vertos kažko daugiau negu vien pradinė mokykla. Tai nebuvo savaime suprantama tuo metu. XIX amžiuje moterys neturėjo lygių teisių su vyrais švietimo srityse. Pavyzdžiui, Prūsijoje moterims buvo suteikta teisė lygiomis teisėmis su vyrais stoti į universitetus tik 1908 metais, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Kas, aišku, liudija tą disproporciją, nes berniukai visada buvo privilegijuoti, lyginant su mergaitėmis, švietimo prasme. Tai štai, Klaipėdoje buvo įsteigta vidurinė mokykla mergaitėms 1830 metais. Ji veikė kitoje vietoje ir tai buvo vienintelė mieste mokykla, kur mergaitės galėjo siekti kažko daugiau negu tos Volksschule vadinamosios, reiškia, arba liaudies mokyklos išsilavinimas. Reiškia, tu dar pridedi papildomas keturias klases, na, ir teoriškai, baigus vidurinę mokyklą, po to mergaitės turėjo galimybę, ką daryti – tai eiti į namų ruošos kursus, į vaikų priežiūros kursus arba studijuoti aukštesniojoje pakopoje, kuri suteikia teisę joms paskui eiti dirbti į mergaičių mokytojų seminarijas. Klaipėdoje veikė... 1908 metais buvo įkurta berniukų mokytojų seminarija, bet dar reikėjo atskiros mergaičių mokytojų seminarijos. Tai žodžiu, su mergaičių švietimu susijusi yra šita įstaiga. Mokykla veikė Klaipėdoje jau prieš tai, bet jai reikėjo naujų rūmų ir kadangi 1908 metais atsiranda šita naujovė Prūsijoje, kad mergaitės jau gali stoti į universitetus, jas atitinkamai reikia paruošti ir reikia naujo tipo mokyklos, kuri turėtų tą aukštesnį lygmenį, kuris vadinosi licėjus.“

Naujas aukštesniosios mergaičių mokyklos pastatas buvo pastatytas 1911 metais šalia senųjų kapinių, tuometinėje Parko, o dabar – Kristijono Donelaičio gatvėje.

Vasilijus Safronovas: „Klaipėdos miestas šitą pastatą stato. 1909 metais yra priimamas sprendimas, kad šitą pastatą reikia statyti. Paskui pastatas išbrangsta statybos metu ir yra spjaudomasi, kad jeigu mes būtume žinoję kainą, tai nebūtume priėmę tokio sprendimo. Bet galų gale, nepaisant visko, 1911 metais pastatas yra atidaromas, mokykla yra iškilmingai pašventinama ir gauna Augustės Viktorijos vardą. Vadinama buvo Augustės Viktorijos šulė, Augustos Viktorijos mokykla. Augustė Viktorija buvo tuometinio Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II žmona. Ji leido oficialiai naudoti savo vardą šitai mokyklai ir padovanojo jai, ta proga, savo marmurinį biustą.“

Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjaus pastatas yra Lietuvoje reto Jugendo stiliaus, dar žinomas kaip Art Nouveau arba Secesijos stiliaus statinys.

Vasilijus Safronovas: „Šis pastatas įdomus yra tuo, kad ko gero jį projektavo... mes iki galo nežinom jo architekto, bet spėjam, kad prie jo projekto prisidėjo jaunas architektas Walteris Klemanas, kuris tuo metu buvo Klaipėdos miesto architektas. Ta pareigybė buvo įsteigta ir jo funkcija buvo projektuoti municipalinius pastatus. Tai pastatų, prie kurių Klemanas yra prisidėjęs, yra nemažai išlikę Klaipėdoje: buvusi taupomoji kasa dabar Tiltų gatvėje 1, reiškia, yra kitų pastatų išlikę, kurie jo projektuoti. Tai šitas pastatas yra reformistinės architektūros. Ir XX amžiaus pradžioje Vokietijos architektūroje bandoma sukurti tokius regioninius stilius, kurie turi skirtingus pavadinimus: ten Tėviškės stilius, Jugendo stilius ir daugybė kitų. Jie visi pasižymi tuo, kad jie bando atmesti tai, ką klasikiniai bando architektūros stiliai pasakyti: formas, ten parametrus ir visa kita. Ir yra bandoma ieškoti ne kažkokių universalių dalykų architektūroje, bet regioninio savitumo.“

Pasakojimą apie mergaičių licėjaus pastato istoriją pratęsime po pertraukėlės.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Tęsiame pasakojimą apie Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjaus pastatą. 1911 metais tuometinėje Parko, o dabar – Kristijono Donelaičio gatvėje iškilęs statinys buvo Lietuvoje reto Jugendo stiliaus. Pastate buvo ne tik klasės, bet ir puikios akustikos aula bei didelė gimnastikos salė. Pasakoja Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas.

Vasilijus Safronovas: „Jis yra iš tikrųjų dviejų aukštų, bet kai mes prie jo prieinam, mes matom keturių aukštų. Dėl to, kad yra labai aukštas cokolinis aukštas, rūsys, ir yra paaukštinta mansarda. Ir tai atrodo, kad yra keturi aukštai, nors iš tikrųjų tai yra du aukštai su mansarda ir su aukštu cokoliu. Buvo suprojektuota, visų pirma, klasės, buvo suprojektuotos specialios klasės dainavimui, dailei, fizikai, buvo įrengta virtuvė, kuri buvo specialiai... nes mergaites reikėjo apmokyti, na, virimo kursų. Buvo gimnastikos salė įrengta speciali, linoleumu išklota, buvo, žinoma, ir aula, kuri yra iki šiol išlikusi ir sovietmečiu buvo restauruota. Ir, na, nuo to laiko yra tapusi kaip viena tokių kultūrinių erdvių, pakankamai įdomių Klaipėdoje, kur vyksta daugybė įdomių renginių. Tai pastatas buvo, visų pirma, mokomosios paskirties, jame nebuvo gyvenama, ir originaliai tas L formos korpusas turėjo tokias funkcijas. Paskui prie jo buvo dar priestatai atsirado, bet čia jau kita istorija.“

Teigiama, kad tuo metu tai buvo vienas iš moderniausių švietimo pastatų Prūsijoje su centralizuotu šildymu, automatiniu temperatūros reguliavimu, centralizuotomis vėdinimo ir dulkių filtravimo sistemomis. Vasilijus Safronovas sako, kad jo statybai buvo išleista labai daug pinigų.

Vasilijus Safronovas: „Mes čia visai neseniai turėjom tą istoriją apie šimtmečio mokyklą prie Tauralaukio, kur buvo labai ilgai statoma, brango ten. Keliolika kartų tikriausiai, net ne kelis kartus. Šitos mokyklos atveju buvo labai panaši, tik ne tokia ilga istorija. Miesto biudžetas tuo metu buvo apie 1,5–1,8 milijonus markių – metinis biudžetas, o šito pastato statyba kainavo virš pusės milijono markių. Tai reiškia, virš trečdalio miesto metinio biudžeto turėjo būti paaukota tokiai mokyklai, kas, žinoma, buvo neįmanoma. Miestas turėjo pasiimti paskolą, ir kai tu imi paskolą, tu skaičiuoji, ar ne, kiek tai kainuoja. Tai pirminė buvo sąmata 400 000, paskui užbrango iki 550 000. Ir yra tikrai tokių parašymų, kad ten buvo kažkas neteisingai paskaičiuota, vieno kubinio metro kaina, dar kažkas. Na, žodžiu, buvo padaryta kažkokių klaidų skaičiuojant, dėl to taip užbrango. Tai vat, yra tokių įdomių, pikantiškų istorijų, susijusių su šito pastato statyba, bet bet kokiu atveju jis buvo miesto nuosavybė ilgą laiką, nes mokykla, kuri jame veikė, buvo Klaipėdos miesto dispozicijoje iki pat Antrojo pasaulinio karo, kada ta mokykla ten nutraukė veiklą ir kada šitas pastatas buvo naudojamas jau kariniams reikmėms.“

Pirmojo pasaulinio karo metais mokinės buvo iškeltos į berniukų vidurinę mokyklą, o patalpose įrengtas karinis lazaretas. Tokia istorija pasikartojo ir per Antrąjį pasaulinį karą.

Vasilijus Safronovas: „1911 metų spalį ten įsikėlė mokykla iš Parko mokyklos. Tai buvo dabartinė Simono Dacho mokykla, jeigu įsivaizduojate, tai ten buvo Parko mokykla. Bet po trijų metų jie vėl grįžto į senas patalpas, nes prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ir šitą naują pastatą reikėjo užleisti, iš tikrųjų, lazaretui. Tokia buvo įprasta praktika, kad yra įkuriami naujose, pritaikytose patalpose, nes, na, buvo tam tikri reikalavimai medicininiai. Jeigu tu nori įkurti karinį lazaretą, tu turi turėti plačius koridorius, vietas, kur būtų galima daug lovų patalpinti kareiviams sužeistiesiems ir gydomiems ir taip toliau. Tai kadangi tų patalpų pasirinkimo nebuvo labai daug Klaipėdoje, tai buvo imama tai, kas yra. Tai ir Karališkoji mokytojų seminarija buvo tam išnaudota, ir taipogi šita mokykla tarnavo medicininėms reikmėms tiek per Pirmąjį pasaulinį karą, tiek ir per Antrąjį pasaulinį karą. Tai žodžiu, faktiškai mes turime abudu tuos karinius laikotarpius, kada paskirtis pastato keičiasi iš švietimo įstaigos į medicininę įstaigą, bet, na, tai yra laikini dalykai, susiję su karais. Tiek po Pirmojo pasaulinio karo grįžta į šitą pastatą mokykla, švietimo įstaiga, tiek ir po Antrojo pasaulinio karo nebegrįžta, yra įkuriama nauja, bet bet kokiu atveju švietimo įstaiga toliau veikia.“

Na, o kaip šio pastato istorija pakrypo pokariu, pasakojimą pratęsime netrukus.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

1911 metais atidarytas Augustės Viktorijos mergaičių licėjus su nedidelėmis pertraukomis iki pat šių dienų dirba kaip švietimo įstaiga. Tik per Pirmąjį bei Antrąjį pasaulinį karą šiose patalpose buvo įkurta kariškių ligoninė. Pasak istoriko Vasilijaus Safronovo, net Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, čia ir toliau buvo mokomos vokiečių tautybės mergaitės.

Vasilijus Safronovas: „Kai Klaipėda atiteko Lietuvai, 1923 metais, tai šitame pastate veikė aukštesnysis licėjus ir veikė Augustės Viktorijos mokykla toliau. Nes pagal Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai sąlygą, švietimo sritis buvo Klaipėdos krašto autonominėje dispozicijoje ir Klaipėdos miestas be Lietuvos valstybės žinios viską darė šitoje dispozicijoje. Tai reiškia, mokykla buvo vokiška, joje buvo mokomos mergaitės, toliau tarnavo kaip vidurinė mokykla Lietuvos laikais, ir su Lietuvos valstybe, žinokite, aš bijau, kad nelabai ji ką turėjo bendro, nes, na, mokyklos Klaipėdos krašte pro-vokiškos, jos tokios buvo, na, nelabai ugdė Lietuvos valstybei lojalių piliečių tuo metu, tikrai.“

Po Antrojo pasaulinio karo šiame pastate buvo daugybė pokyčių. Licėjaus mokines pakeitė būsimi pedagogai, 1956 metais pastate įsikūrė mokykla-internatas, o nuo aštuntojo dešimtmečio pradėti rengti meno krypties studentai.

Vasilijus Safronovas: „Pokariu, iš tikrųjų, į šitą pastatą toliau įsikėlė įstaigos, kurios buvo susijusios su mokytojų rengimu. Klaipėdoje po karo buvo atidarytos dvi įstaigos: Mokytojų institutas vadinamasis, o kita buvo Mokytojų seminarija. Gavo patalpas iš pradžių šitam pastate, ir vėliau, 47-ais, berods, metais viena iš tų įstaigų buvo iškelta į kitą pastatą – į dabartinį Klaipėdos universiteto Pedagoginį, taip vadinamą, fakultetą prie geležinkelio stoties. Tuo tarpu šitam pastate toliau veikė Mokytojų, reiškia, institutas, iki tol, kol tokie institutai veikė Lietuvoje apskritai. 56-ais metais buvo padaryta reforma, Klaipėdos mokytojų institutas buvo uždarytas, ir nuo 56-ų metų ten veikė kitokios paskirties mokyklos jau. 71-ais metais Klaipėdoje yra įkuriama kitų aukštųjų mokyklų padaliniai – Šiaulių pedagoginis institutas gauna patalpas tenai ir įkuria fakultetą. Vėliau tas fakultetas perduodamas Konservatorijai, ir nuo 75-ų metų pastate veikia Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, kurių buvo iš pradžių vienas, paskui trys. 95-ais metais pastatai buvo perduoti Klaipėdos universitetui ir ten buvo įkurtas Menų fakultetas, o 2018-ais metais Menų fakultetas, kuris tuo metu jau vadinosi Menų akademija, ne be Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos atkakliu raginimu, buvo perduotas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – kitai aukštajai mokyklai.“

Vasilijus Safronovas apgailestauja, kad šis pastatas nebuvo išsaugotas Klaipėdos universitetui, kaip, pavyzdžiui, netoliese įsikūręs ir puikiai renovuotas Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas.

Vasilijus Safronovas: „89–91-ais metais Klaipėdoje buvo idėja, kad reikia visą aukštojo mokslo potencialą sutelkti ir neskaidyti čia į atskiras aukštąsias mokyklas. Ir to link buvo judama po universiteto vėliava, tai aš... na, ne aš vienas manau, yra daugiau žmonių, kurie mano, kad tas perdavimas šito fakulteto Lietuvos muzikos ir teatro akademijai galbūt nebuvo pats geriausias sprendimas. Na, bet yra kaip yra, šiandien gyvenam tokioj situacijoj. Žodžiu, bet kokiu atveju, tam toliau ruošiami menininkai, nuo šito dalyko nėra nutolta. Tai, žodžiu, o pradžia tam buvo padaryta būtent sovietmečiu, kada ten veikė Lietuvos konservatorijos fakultetai, kurie iš esmės rengė labai specifinę grupę žmonių, kurie sovietmečiu turėjo labai keistą pavadinimą – kultūros darbuotojai. Tai buvo žmonės, kurie įvairiose vietovėse turėjo dirbti įvairiuose kultūros namuose, koncertų įstaigose ir panašiai, tai vat, iš esmės buvo toks profilis šitos mokyklos. Nors, aišku, ji pasižymėjo sovietmečiu įdomiais, pakankamai, dalykais. Pavyzdžiui, lituanistikos mokykla, kuri Klaipėdoje yra pakankamai stipri, ji būtent toje aukštojoje mokykloje gimė. Aš turiu galvoj Jakulio mokykla, kurios iš esmės, na, mokiniai šiandien vadovauja Klaipėdos universiteto padaliniams, sakykim, Rimantas Balsys ten, arba Dalia Kiseliūnaitė, arba kiti žmonės, jie yra iš tos mokyklos.“

Na, o apie tai, kas bėgant metams autentiško išliko šiame pastate, pasakosime jau paskutinėje laidos dalyje.

Atgimstanti istorija

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Prieš 115 metų pastatytas Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjaus pastatas čia glaudė skirtingas švietimo įstaigas. Jos visos paliko savo istorinius sluoksnius ir plėtėsi, paversdamos objekto struktūrą itin sudėtinga. Šiandiena čia galima rasti tiek Jugend, tiek stalinizmo ar vėlyvojo sovietmečio modernizmo stiliaus elementų. Pasak Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriaus Vasilijaus Safronovo, visgi čia yra išlikę nemažai autentikos.

Vasilijus Safronovas: „Aš manau, kad šitas pastatas tikrai reikalauja atnaujinimo, be jokios abejonės, bet autentiškų detalių ten yra nemažai išlikę. Yra išlikęs pagrindinio pastato planas. Mes turime daugybę ten priestatų, kurie atsiranda sovietmečiu jau, bet pagrindinis pastatas yra tikrai išlikęs. Yra išlikusi aula, kuri yra restauruota sovietmečiu ir ir tikrai, na, iki šiol turbūt stebina daugelį savo formomis, akustika ir tai manau, kad tas klausimas, kiek yra autentiškas, ir paaiškės tiktai kada bus pradėtas realizuoti arba bus parengtas projektas jo restauravimo, dėl to kad, norint atsakyti į tokį klausimą, reikalingi specialūs tyrimai. Be abejo, iš nuotraukų mes galim pasakyti, kad išorė yra pakankamai autentiškai išlikusi, be jokios abejonės, ir sovietmečiu jis buvo restauruojamas, pritaikant Konservatorijai. Buvo daromi architektūriniai tyrimai, istoriniai tyrimai. Tuo metu, na, pakankamai, manau, sąžiningai padaryti darbai. Tik tai tiek, kad ,aišku, na, tai buvo prieš daugiau negu 50 metų viskas. Ir šiandien turbūt reikia grįžti prie tam tikrų sprendimų.“

Prieš devynerius metus, minint mirties metines, ant šio pastato atidengta atminimo lenta, skirta žinomo visuomenės veikėjo, filosofo Leonido Donskio atminimui. Istorikas sako, kad tokių atminimo ženklų čia galėtų ateityje atsirasti ir daugiau.

Vasilijus Safronovas: „Kai keičiasi dažnai savininkai pastato arba naudotojai, tai dažnai būna taip, kad tos institucinės atminties tokios nėra labai daug palaikoma, nors tarsi įstaiga yra ta pati, ar ne, kolektyvas galbūt tas pats, ir galėtų galbūt jie daugiau rodyti kažkokių iniciatyvų. Šiaip tai yra atminimo lenta Leonidui Donskiui, nes žmogus, kuris tikrai yra akademiniam pasaulyje laikomas, na, turbūt garsiausiu klaipėdiečiu, tai jo akademinė karjera startavo tame pastate. Jis ten studijavo savo laiku, tai buvo viena iš pirmųjų jo darboviečių, žodžiu, Leonidas Donskis turbūt yra viena iš ryškiausių figūrų, kurią galima sieti su šituo pastatu. Bet mes turim ir daugiau tokių pavyzdžių. Yra Klaipėdos kultūros magistrų, kurie didžiąja dalimi yra susiję su šituo pastatu. Aš turiu galvoj, bent jau tie žmonės, kurie susiję su muzikos lauku – Šiaučiulis, Grubliauskas, visi kiti, reiškia, Šonai, Idzelevičiai yra. Yra tų žmonių, kurie yra susiję, tiktai tiek, kad ženklų... dar tie žmonės gyvi, tai gal nereikia gyviems žmonėms statyti. Iš tikrųjų tai pastatas dar laukia savo istorijos įdomybių išryškinimo, manau, per įvairias atminties formas, nes tą galima padaryti. Tikrai veikia nemažai įstaigų ir ir manau, kad ir patiems pastato naudotojams būtų įdomu daugiau apie tai sužinoti ir kažkaip tai fiksuoti.“

Vasilijus Safronovas teigia, kad šis statinys miestui turi didžiulę tiek architektūrinę, tiek istorinę svarbą.

Vasilijus Safronovas: „Manau, pirmiausia jis yra įdomus ir reikšmingas tuo, kad tai yra to laiko mokykla. Mes faktiškai turim vienintelį tokį pastatą, kuris buvo miesto būtent mokyklos rango pastatas, kuris buvo statytas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Yra kitos mokyklos, kurios iš tarpukario, pavyzdžiui, Kanto mokykla arba Vytauto Didžiojo gimnazija, yra Luizės gimnazija, kuri dar yra iš kito laiko. O šita mokykla tikrai reprezentuoja architektūrine prasme tokį labai įdomų pereinamą stilių ir yra iš to laikotarpio, ir be viso to susijusi su, kaip sakiau, mergaičių švietimu, kuris, manau, ir yra pagrindinė vinis, kuri turėtų būti šito pastato, na, istorijoje eksploatuojama, nes, na, tuo metu tai nebuvo savaime suprantamas dalykas. Tai čia yra vertė didžioji – architektūrinė ir istorinė. Manau, kad Klaipėda turėtų tikrai šituo pastatu didžiuotis, o savininkai, šiuo atveju dabar yra Lietuvos muzikos ir teatro akademija, parodyti, na, daugiau iniciatyvos tam, kad pastato vertingosios savybės, istorijos detalės būtų atskleistos klaipėdiečiams ir miesto svečiams.“

Tuo ir baigiame pasakojimą apie Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjaus pastatą.

Laidą rengė Žydrūnas Naujokas.

P.S. Pašnekovų kalba neredaguota.

Autorius: Žydrūnas Naujokas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama