Pirmasis Alytaus komendantas A. Minkevičius: „Sovietai buvo su automatais, o mes – kone plikom rankom“
AlytusPlius
Turinį įkėlė
1991-ųjų pradžia Lietuvoje buvo kupina įtampos, nežinios ir lemtingų sprendimų. Kol Vilniuje buvo ginama valstybės nepriklausomybė, svarbūs procesai vyko ir regionuose – kūrėsi krašto apsaugos struktūros, buvo organizuojamas valstybės saugumas, stebimi sovietų kariuomenės veiksmai.
Vienas žmonių, kuriems teko prisiimti atsakomybę už Alytaus krašto apsaugos organizavimą, buvo Albinas Minkevičius. Sausio 13-ąją jis sulaukė nurodymo perimti Krašto apsaugos departamento Alytaus skyriaus vadovavimą ir praktiškai nuo nulio atkurti jo veiklą.
Prieš pat kruvinuosius Sausio įvykius Alytuje buvo suaktyvėję sovietų kariškiai. Pasak A. Minkevičiaus, Alytuje dislokuoti ginkluoti desantininkai buvo įsiveržę į Krašto apsaugos departamento Alytaus zonos skyriaus būstinę ir pareikalavo nutraukti jos veiklą. Netrukus tuometinis skyriaus vadovas bei vienas darbuotojų į darbą nebegrįžo.
„Sausio 13-osios vidurdienį sulaukiau skambučio iš Vilniaus. Buvau įpareigotas vadovauti Alytaus skyriui ir kuo greičiau atkurti jo veiklą“, – prisimena pirmasis Alytaus komendantas.
Naujasis vadovas kartu su bendraminčiais nedelsdamas ėmėsi darbo. Reikėjo ieškoti darbuotojų, organizuoti veiklą ir spręsti elementarius išlikimo klausimus.
Pirmieji mėnesiai buvo itin sudėtingi. Krašto apsaugos darbuotojai neturėjo nei savo patalpų, nei transporto, nei pakankamai žmonių. Iš pradžių glaudėsi Alytaus savivaldybės pastate, vėliau gavo du kabinetus tuometiniame Statybos treste, vėliau kūrėsi pastate, kur šiuo metu veikia „Alaus restoranas“.
„Darbą teko pradėti praktiškai nuo nulio. Trūko visko, tačiau užduotys nelaukė“, – pasakojo A. Minkevičius.
Viena svarbiausių užduočių buvo sovietų kariuomenės judėjimo stebėjimas Alytaus, Varėnos ir Lazdijų rajonuose. Būtent vykdant šią misiją nutiko vienas įsimintiniausių įvykių.
Kadangi tarnybinio transporto nebuvo, darbuotojai važinėjo nuosavais automobiliais. Vieną žiemos naktį, sustoję poilsio aikštelėje, jie trumpam užsnūdo.
„Pabudę pamatėme visai šalia stovintį desantininkų automobilį, pilną automatais ginkluotų kariškių. Jėgos buvo visiškai nelygios. Mes net neturėjome ginklų – jie buvo su automatais, o mes kone plikom rankom“, – prisiminė jis.
Laimei, tuomet viskas baigėsi be skaudžių pasekmių.
Apie sudėtingą laikotarpį, pirmuosius nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos žingsnius Alytuje, sovietų kariuomenės stebėjimą ir įvykius, kuriuos šiandien prisimena nedaugelis, Albinas Minkevičius pasakoja laidoje „Laisvės keliu“.
Laidą "Laisvės keliu" iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Daina
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
