Ant Smiltynės kranto – 6000 litrų spirito
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
1924-aisiais Klaipėdos uoste tikrai netrūko nelaimių, per kurias nukentėdavo laivai.
„Atvira Klaipėda“ šiame rašinių cikle jau rašė, kad tų metų gegužės 17-ąją ties uosto vartais nuskendo cementą gabenęs Hamburge registruotas motorinis laivas „Griesslan“. Birželio 29-osios vakarą po susidūrimo su garlaiviu „Cranz“ nuskendo laivas „Beathoven“, plaukęs į Juodkrantę. O tų metų lapkričio 4-osios raporte Susisiekimo ministerijai uosto direktorius Liudvikas Stulpinas pranešė apie tai, kad prieš dvi dienas ties Smiltyne ant kranto buvo išmestas „68 cbm brutto talpos motorlaivis „Schwalbe“, gabenęs 6000 litrų spirito iš Karaliaučiaus į Hanko miestą Suomijoje.
„Laivas budavotas iš geležies 2 metus atgal. Jis turi mažą 12 PS motorą, buvo vedamas kapitono Wiechert'o; laivo įgulą sudarė 3 vyrai. Minėtoj dienoj siautė stipri pietvakarinė audra ir laivą vis artyn kranto varė, ir kada laivo vadas matė, kad užmetimas ant kranto neišvengiamas, jis šaukė pagalbos, duodamas raketų ir žvaigždinius signalus. Šitie signalai tape pastebėti Klaipėdos švyturio sargybos, kuri tuojaus davė žinią Jūros Locų Valdybai, ir pastaroji tuojaus loclaivio švilpimu alarmavo pagalbos teikimui stotį. Motorlaivis tuojaus po davimo pagalbos šaukiančių signalų papuolė į krantines bangas ir jų tape užmestas ant kranto. Laivo įgula peršokant nuo laivo ant kranto, išsigelbėjo ir tapė pavietavota pas jūrininkams pagalbos teikimui stoties pirmininką, Kopgalyj. Motorlaivis kaip rodos žymiai nepaiškadytas ir esant patogiam orui savininko bus nuvilktas vandenin“, – informavo uosto vadovas.
Lapkričio pabaigoje jis ministerijai apie „Klaipėdos Jūros Teismo Įstaigos“ sprendimą dėl dar 1923 m. spalio 1 d. ties Melnrage „ant grunto užbėgusio“ belgų garlaivio „Phonicier“.
Šis incidentas buvo atsidūręs ir spaudos akiratyje. „Lietuvos žinios“ tada rašė, kad 2500 tonų anglies gabenęs laivas ant kranto buvo išmestas per audrą. Visa jo įgula – 23 žmonės – buvo išgelbėti, o pats laivas „pasiliko liūdnoj padėty: pirmagalis iškeltas, pasturgalis nugrimzdęs“.
Nuskendusių laivų duombazė wrecksite.eu detalizuoja, kad „Phoenicier“ plaukė iš Anglijos Blaido miesto. Šis garlaivis buvo gimęs laivų statykloje „Chicago Shipbuilding Co.“ pagal Britų I pasaulinio karo laivų statybos programą. 1917 m. rugsėjį jam buvo duotas vardas „USS War Banner“, bet netrukus – gruodį – jis buvo perimtas JAV valdžios ir paskirtas į jos karinį laivyną. 1918 m. vasarį amerikiečiai laivą pervadino į „USS Lake Worth“. Jis gabeno anglį tarp JAV uostų, vėliau karo metu tris kartus gabeno krovinius, tarp kurių buvo ir minos, į Škotiją. 1919-1920 m. laivas priklausė kompanijai „United States Shipping Board“ ir plaukiojo tarp JAV uostų, Europoje ir po Karibų jūros regioną. Vėliau jis buvo parduotas Antverpene įsikūrusiai belgų bendrovei „Lloyd Royal Belge“ ir pervadintas „Phoenicier“.
„Klaipėdos žinios“ informavo, kad „Phoenicier“ 1924 m. gegužės 4 d. „Meteoro“ ir dviejų kitų laivų buvo „laimingai nutrauktas nuo seklumos į gilesnį vandenį ir dabar guli uoste“.
„Garlaivis tėra mažai nukentėjęs. Kiek paremontavus ir mašinas išmėginus jis galės plaukti atgal į tėvynę. Atplaukdamas jis buvo prisikrovęs anglių, kurias dabar reikėjo išversti į jūrą, kadangi perkrauti į kitus laivus mažai tebuvo galimybės, o paliekant jas laive, nebūtų buvę galima jį nutraukti nuo seklumos“, – rašė laikraštis.
Visgi vėliau paaiškėjo, kad per beveik septynis mėnesius laivas jūros buvo gana smarkiai apgadintas. Nepaisant to, birželį jis parduotas Londone įsikūrusiai kompanijai „Stelp and Leighton“. Suremontavus jis tapo „Amberstone“.
„Kaltė šio nuopuolio puola ant laivo vadovybės, kuri nebudama iš Klaipėdos didžiojo švyturio duodamų laiku signalų, kuriais įplaukimas buvo draudžiamas, darė pastangas įplaukti uostan. Trūkumai farvaterio arba uosto įtvarų nėra priežastis nuopuolio. Tenka pažymėti, kad laive radosi nebetinkamos taisyklės įplaukimui Klaipėdos Uostan, be permainų iš 1922 mt. Gegužės mėn. 13 d.“, – apie jūrinio teismo išvadas dėl šio incidento ministeriją informavo L. Stulpinas.
Kartu jis pabrėžė, kad „laivo įgulos nugelbėjimui iš pusės Uosto Valdybos yra daryti visi reikalingi žygiai“.
Tuo metu naujam gyvenimui prikeltas nelaimėlis 1928 m. buvo parduotas Bergeno verslininkui J. A. Haarberg ir pervadintas „Orland“. Šiuo vardu laivas tarnavo iki pat žūties, kai 194
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
