E. Legienė: „Ateitis prasideda nuo drąsos atsinaujinti“

Jonavos savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus viešojoje bibliotekoje pristatytas Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ 23-iasis numeris, kurį išleido nauja redakcinė kolegija, vadovaujama redaktorės Ernestos Legienės. Redkolegijos ir jos vadovo pasikeitimai palietė žurnalo vizualinę išraišką bei giluminį požiūrį į metraščio, kaip krašto praeities istorijos faktų fiksavimo, kryptį.  Susirinkusieji pasidalijo savo nuomonėmis bei pastebėjimais, pateikė pasiūlymų, kurie padėtų išsaugoti ir tęsti prieš daugiau kaip dešimtmetį įdiegtas svarbiausias leidinio nuostatas.

Redakcinės kolegijos sudėtis

Naujoji redaktorė E. Legienė, pradėdama pokalbį, pabrėžė, kad „praeitis mus suformavo, dabartis mus keičia, o ateitis prasideda nuo drąsos atsinaujinti“. Ji akcentavo sieksianti, jog „metraštis būtų artimas ir įdomus kiekvienam jonaviečiui – tiek istorijos mėgėjui, tiek kultūros gurmanui, kad žurnalas būtų šiuolaikiškas, gyvas, įtraukiantis, o kartais – netikėtas“.

Redaktorė prisipažino tikinti redkolegijos narių kompetencija ir gebėjimu visas idėjas įgyvendinti leidinio puslapiuose. Ernestos žodžiais tariant, redakcinė kolegija, yra „įvairi kaip metų laikai, bet vieninga tarsi laivo įgula“.

Naują komandą sudaro daugiausia Viešosios bibliotekos darbuotojos. Redkolegijos sudėtyje – įstaigos direktorė Skirmutė Gajauskaitė, Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Martyna Brėdikienė, vyriausioji bibliotekininkė Kristina Diemintaitė-Stepšienė, kultūros projektų vadovė Kristina Adukaitė. Knygų šventovės bendruomenės narių būrį papildo Jonavos kultūros centro (JKC) Krašto muziejaus muziejininkė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė, laikinai JKC direktoriaus pareigas vykdanti Jurgita Serapinė ir to paties Centro komunikacijos specialistė Neda Stankevičiūtė. Kalbos redaktorės pareigos patikėtos Gintarei Vaiciekavičiūtei.

Pasikeitė formatas

„Taurostos“ pristatymo dieną atėjusieji buvo pamaloninti nauju žurnalu, beje, pakeitusiu formatą – iš tradicinio žurnalinio stačiakampio sumažėjusio iki  kvadrato. Anot M. Brėdikienės, tokio dydžio leidinį patogu įsidėti į rankinę ir, leidžiantis į kelionę, nepajusti nepatogumų. Jos teigimu, „kitoks formatas suteikia šiek tiek naujumo ir įkvepia jaunatviškumo“.

Metraštis išleistas 500 egz. tiražu, jį sudaro 128 puslapiai. Formato pakeitimas sukėlė abejonių buvusiam ilgamečiam žurnalo redaktoriui Vytautui Venckūnui. Jo manymu, leidinio apimtis sumažėjo trečdaliu, taigi, sumažėjo ir informacijos srautas.

Tačiau redaktorė E. Legienė patikino, jog kvadrato formos leidinyje yra sumažintas šriftas bei nuotraukų dydis, tad publikuojamų medžiagų apimtis yra beveik tokia pat, kokią turėjome ankstesniuose leidiniuose. Tiesą sakant, nesigilinsime į šrifto dydį, tačiau, skaitant straipsnius, neatrodo, kad teksto raidės, išskyrus turinį, būtų mažesnės. O štai ryškumo tikrai stokojama – visos publikacijos yra blyškios, todėl sudėtingiau jas skaityti. Susidaro labai didelis kontrastas tarp antraščių ir tekstų ryškumo. Tačiau tai jau ne redkolegijos, bet spaustuvės problema.

Neatsiejami dalykai

Daugiau nei dešimtmečio redaktoriaus patirtį turintis V. Venckūnas kritiškai įvertino pavadinimo ir logotipo, kuris nukeltas ant paskutinio žurnalo viršelio, atskyrimą. „Pavadinimas „Taurosta“ ir logotipas yra neatsiejami dalykai. Kur matėte, kad koks ženkliukas būtų segamas ne ant krūtinės, bet ant nugaros? Tai yra nukrypimas ir pažeidimas nuo pirmojo „Taurostos“ leidinio, kuris prieš kelis dešimtmečius leistas laikraščio pavidalu“, – teigė buvęs redaktorius.

Skaitytojams primename, kad „Taurosta“ buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos ir 1988 m. įsteigto kultūros klubo „Taurosta“ dvisavaitinis leidinys, ėjęs nuo 1988 m. spalio 20 d. iki 1990 m. Jonavoje. Per šį laikotarpį išleisti 33 numeriai. Laikraščio redaktorius – aktyvus Sąjūdžio dalyvis Vygaudas Juknelis su savo bendraminčiais. Apie anuomet leistą laikraštį jaunoji karta ne ką ir žino, nes pasaulį išvydo kur kas vėliau.

Šiandienis metraštis „Taurosta“, pasirodęs 2015-aisiais, puoselėja krašto kultūrines ir istorines idėjas, atgaivina praeities įvykius, prisimena kraštiečius ir jų veiklą. Todėl publikacijos „Taurostoje“, atspindėdamos nūdienos renginius, gali tapti ir kvietimu bei paskata jauniems žmonėms susipažinti su praeityje vykusiais pokyčiais rajone.

Geranoriški pastebėjimai

Venckūnas atkreipė dėmesį į metraščio profesionalumą, jis norėtų, kad ir ateityje žurnale būtų analitinės, tiriamosios medžiagos, kurią pateiktų mokslininkai ar aptariamo laikotarpio Jonavos krašto tyrinėtojai. Buvusio redaktoriaus manymu, nederėtų susikoncentruoti tik į miestą – gyvenimas virė ir Žeimių, Panoterių, Jonavos valsčiuose. „Svarbių ir įdomių temų tikrai yra daug. Dėstant medžiagą, būtina ją susisteminti. Toks patarimas ateičiai. Tuomet metraštis išlaikys ir išsaugos savo nuostatą – bus krašto kultūros ir istorijos atspindys“, – samprotavo jis.

Pasak kelių istorinių knygų autoriaus, šiame „Taurostos“ numeryje jis pasigedo publikacijų, skirtų Jeronimo Ralio 150-osioms gimimo metinėms. Buvęs redaktorius, prisimindamas jį, kalbėjo: „2026-ieji – Jeronimo Ralio metai. Beje  Jeronimas Ralys buvo pirmuoju Jonavos miesto savivaldybės tarybos pirmininku. Manau, apie jį rašyti reikėjo šiame numeryje, o ne gruodžio mėnesio leidinyje. Žurnale buvo galima inicijuoti šios asmenybės minėjimus. Džiaugiuosi, kad „Taurostos“ leidimas nenutrūko, yra finansuojamas, vadinasi, ir ateityje galėsime jj skaityti. Žmonių, kurių atmintyje dar tebėra gyvų prisiminimų, vis mažėja, išeina į Anapilį. Jaunimas gyvena tik šia diena. Todėl suradę vieną kitą aktualią detalę, pasiremkime archyvine medžiaga ir nepalikime jos užmarščiai. Linkiu sėkmingų darbų“, – kalbėjo V. Venckūnas.

Žvilgsnis iš šalies

Žurnalistė  Vera Semionova išsakė nerimą, kad metraštis netaptų „bibliotekiniu“, juolab dabar, kai, pasitraukus patyrusiems autoriams, redkolegijos daugumą sudaro didesnė pusė bibliotekos darbuotojų. Pamąstymui ji pateikė retorinį klausimą: galbūt redakcinę kolegiją derėjo papildyti istorijos, įvairių kitų sričių žinovais?

„Kadangi metraščio numerį pamačiau tik šiandien, tad dar negaliu nieko pasakyti apie jo turinį. Pakanka prisiminti, kad metraštis – tai praeitis, todėl siūlyčiau neapsiriboti šia diena, bet pažvelgti giliau į istorijoje likusius įvykius“, – ragino žurnalistė.

Jonavietė Rima Molytė, spėjusi perversti leidinio puslapius, stebėjosi, kad publikacijoje „JKC teatras, apie kurį kalbame per mažai“ laurai skiriami dabartiniam JKC Teatro skyriui ir neprisiliečiama prie buvusio savarankiško Jonavos savivaldybės teatro veiklos.

„Save vadinu „teatro fane“ ir labai domiuosi jo veikla. Šiame straipsnyje rašoma, kad teatras turi gilias šaknis, įleistas 1985-aisiais. Tačiau plačiau apie tai nekalbama, nepaminėtas ir profesionalus teatro režisierius Jonas Andriulevičius, su visais tuomečiais teatralais pelnęs pripažinimą Europoje, gastroliavęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai asmenybė, bet apie tai – nė žodžio. Nerandu atsakymo – kodėl? Jis turi būti Jonavos aukso fonde!“ – stebėjosi žurnalo skaitytoja.

Būkime drauge

Adukaitė kvietė „kartu kurti žodį, kurį galėtume palikti ateinančioms kartoms“. Redaktorei Ernestai ji linkėjo „išminties ir drąsos, svarbaus istorinio aspekto“, sudominančio ne tik suaugusius skaitytojus, bet ir jaunimą bei paauglius.

Anot G. Narbutaitės-Kontrimės, „metraštyje turi būti ne tik kultūros, bet ir istorijos temų“. „Tegul „Taurosta“ keičiasi, bet išlieka savimi“, – mintijo muziejininkė. Diskusijose dalyvavo straipsnio „Vartai, kurie atveria širdis“ autorė Inga Kuuzeorg-Petrikonienė, K. Diemintaitės-Stepšienės publikacijos „Tarp drobės, scenos ir šeimos – spalvingas januškevičių pasaulis“ herojai, dailininkai Regimantas ir Edita Januškevičiai, kiti jonaviečiai.

Grigorijaus Kanovičiaus bibliotekos direktorė, redkolegijos narė S. Gajauskaitė pastebėjo, kad V. Venckūnas su savo komanda padėjo tvirtus metraščio pamatus. „Ačiū jam už nuveiktą darbą. Atsinaujinantis žurnalas nereiškia, kad anksčiau išleisti leidiniai buvo prasti. Tiesiog gyvenimas nestovi vietoje – atėjo laikas ir mums keistis, paliesti kuo didesnį ratą skaitytojų. Nesame profesionalai, tačiau, rengdami kiekvieną naują numerį, mokomės ir tobulėjame. Šiandien kiekviena informacija keičiasi labai greit. Visus mus skubina laikas. Stengiamės dirbti visi kartu. Dėkojame už išsakytas mintis, pastebėjimus, pastabas. Į viską atsižvelgsime. Turėdami naujų idėjų, siūlykite jas. Būkime drauge ir ateityje“, – kreipėsi S. Gajauskaitė.

Malonu, kad prieš keliolika metų Jonava, pradėdama leisti „Taurostos“ žurnalą, žengė drąsų žingsnį. Turime didžiuotis, nes tokio pobūdžio leidinius Lietuvoje turi tik kelios savivaldybės. Po daugelio metų „Taurostoje“ išspausdintas žodis bus mūsų krašto istorinio ir kultūrinio gyvenimo liudininkas.

Sėkmės redaktorei E. Legienei ir jos vadovaujamai redkolegijai šiame įdomiame, tačiau atsakingame darbo bare.

Irena BŪTĖNAITĖ

Bibliotekos nuotr.

Autorius: Alio Jonava

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama