Alytiškė moksleivė Liucija apie aplankytas 18 šalių per ketverius metus: „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“

Jotvingių gimnaziją šiemet baigusi Liucija Šerelytė, socialiniuose tinkluose žinoma kaip Benamis Kipšas, jau spėjo aplankyti 18 šalių! Jos kelionės – ne apie viešbučius su baseinais ar tobulai surežisuotas nuotraukas. Tai naktys oro uostuose, paskutiniai eurai sąskaitoje, netikėti pokalbiai su vietiniais žmonėmis ir patirtys, kurios moko savarankiškumo. Apie tai FM99 radijo laidų vedėja Eglė Malinauskienė ir AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narė Livita Kuncaitė kalbino jaunąją keliautoją.

Laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ Liucija pasakojo, kad kelionių noras prasidėjo nuo „Erasmus+“ projektų. Pirmą kartą pagal šią programą į Portugaliją ji išvyko būdama keturiolikos – kartu su mama. „Tada buvau per maža, viskas atrodė baisu – daug naujų kultūrų, daug naujų patirčių. Bet vėliau supratau, kad tai vienas prieinamiausių būdų jaunam žmogui pamatyti pasaulį“, – pasakojo Liucija. Vėliau sekė kelionės į Bulgariją, Turkiją, Italiją, Lenkiją, Tunisą, Airiją, Daniją ir kitas šalis. Šiandien pati Liucija juokiasi, kad tikslų aplankytų vietų sąrašą jau ne visada lengva greitai išvardyti.

Paklausta, į kurią šalį norėtų grįžti, Liucija pirmiausia pamini Italiją. Vis dėlto kultūriniu požiūriu ją itin traukia Šiaurės Afrika: „Jeigu reikėtų grįžti kultūriniu aspektu, kur yra kitaip, rinkčiausi Šiaurės Afriką“, – sakė ji.

Kelionės, pasak Liucijos, keičia ir požiūrį į Lietuvą. Būdama svetur ji pradėjo labiau vertinti tai, ką turi namuose – saugumą, pažįstamą aplinką ir jausmą, kad Lietuva yra sava vieta: „Kad ir kur toli keliaučiau, vis tiek atsiranda ilgesys namams. Norisi grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo keliautoja. Jos manymu, užsieniečius Lietuvoje gali sužavėti saugumo jausmas, žmonės ir gyvenimo kokybė.

Nors daugeliui jaunų žmonių keliauti vieniems atrodo nedrąsu, Liucija gana anksti leidosi į keliones be šeimos ar artimų draugų. Viena pirmųjų tokių patirčių buvo „Erasmus+“ projektas Lenkijoje. „Užpildžiau formą ir išvažiavau viena. Atvažiavau į stotį – tų žmonių nepažįstu, ten irgi nieko nepažįstu. Buvo visiškas Lenkijos užkampis – vienas namas ir laukai“, – prisiminė ji.

Didelį vaidmenį tokiam pasaulio pažinimui turėjo ir tėvų pasitikėjimas. Liucija pasakojo, kad mama ją išleisdavo gana drąsiai, nes žinojo, jog dukra geba planuoti laiką, finansus ir atsakingai pasiruošti kelionėms. Nors, kaip pasakojo laidos viešnia, visko suplanuoti ir numatyti neįmanoma, kelionėse netrūksta ir sudėtingų situacijų. Kartą bankomatas nuskaitė 30 eurų, tačiau pinigų neišdavė. Kitą kartą kelionės metu pritrūko pinigų, todėl teko labai tiksliai skaičiuoti išlaidas. Dar viena istorija – prarasti 700 eurų, gauti už parduotą gitarą. „Paverkėm ir toliau gyvenom“, – juokdamasi prisiminė Liucija.

Šios istorijos jai nėra nesėkmės. Priešingai – tai patirtys, kurios vėliau tampa pamokomis. Viena svarbiausių jų: kelionėje būtina turėti planą B, bent šiek tiek grynųjų pinigų ir nepasikliauti vienu finansiniu šaltiniu.

Praėjusią vasarą Liucija leidosi į vienuolikos dienų kelionę po Ispaniją, turėdama 500 eurų. Už šią sumą reikėjo sumokėti už nakvynę, maistą ir pramogas: „Misija įmanoma, bet turėkit šešis šimtus“, – šmaikštavo ji.

Paklausta, kodėl keliauja, Liucija atsako paprastai – jai patinka. Tačiau netrukus priduria, kad kelionės yra kur kas daugiau nei tik gražūs vaizdai: „Tai yra savęs atradimas ir tolerancija. Kai išvažiuoji ir turi susitarti su įvairiais žmonėmis, tai labai ugdo gebėjimą planuoti laiką, finansus, dirbti komandoje ir apeiti visokias situacijas“, – sakė ji. Keliones Liucija vadina tikra gyvenimo mokykla. Jos moko ne tik savarankiškumo, bet ir lankstumo, drąsos bei gebėjimo priimti netikėtumus.

Liucija įsitikinusi, kad jaunam žmogui kelionės gali būti prieinamos, jei jis ieško galimybių. Vienas geriausių būdų pradėti – „Erasmus+“ projektai. „Jeigu kas klauso iš jaunimo, tai yra pagrindas nemokamai arba su labai mažu mokesčiu keliauti jauniems žmonėms, kurie gal neturi galimybių keliauti savarankiškai“, – patarė ji. Mergina taip pat mini savanorystės programas, jaunimo organizacijas ir įvairias platformas, kurios leidžia keliauti pigiau arba mainais į pagalbą gauti nakvynę.

Vis dėlto Liucija pripažįsta, kad ne visur verta keliauti visiškai savarankiškai. Europoje, jos nuomone, tai padaryti gana paprasta, tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Tunise, pirmą kartą gali būti patogiau rinktis kelionės paketą ar vietinių pagalbą, nes kultūra ir kasdienė tvarka gerokai skiriasi.

Tiems, kurie svajoja išvykti, bet dar nedrįsta, Liucija pirmiausia pataria planuoti. Reikia iš anksto pasidomėti maršrutu, žinoti, kur važiuoji, susidėlioti biudžetą ir pasitikrinti dokumentus: „Būtinai pasitikrinkit pasą, apsibrėžkit biudžetą, pasidarykit planą“, – vardijo ji. Dar vienas praktiškas patarimas – neapsikrauti daiktais. Į kelionę, ypač jei laukia daug vaikščiojimo, nereikia dėtis aukštakulnių, lygintuvo, kelių porų batų ar pilno lagamino drabužių. „Kai reikės trisdešimties laipsnių karštyje nešti kuprinę į kalną, suprasi, kad visko tikrai nereikėjo“, – sakė Liucija. Jos manymu, geriausia rinktis patogią kuprinę, kelis būtiniausius drabužius ir palikti vietos įspūdžiams.

Savo kelionių patirtimis Liucija dalijasi socialiniuose tinkluose, kur ją galima rasti kaip Benamis Kipšas. Ten ji pasakoja apie aplankytas šalis, dalijasi patarimais ir kviečia kreiptis tuos, kuriems reikia pagalbos planuojant keliones: „Jeigu domina kelionės, reikia padėti suorganizuoti ar norėtumėte prisijungti, maloniai kviečiu. Man patinka susitikti su naujais žmonėmis“, – sakė Liucija.

Merginos istorija įrodo, kad kelionės nebūtinai turi prasidėti nuo didelio biudžeto ar tobulai suplanuoto maršruto. Kartais užtenka užpildyti anketą, susikrauti kuprinę, pasitikrinti pasą ir išdrįsti žengti pirmą žingsnį. Štai tada pasaulis tampa mažesnis, o patirtys – didesnės už bet kokį lagaminą.