"Atgimstanti istorija"
Laluna
Turinį įkėlė
Atgimstanti istorija - Priekulės paštas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Tarp Minijos upės vingių įsikūręs vienas gražiausių Mažosios Lietuvos miestų – Priekulė. Priekulės paštas – vienas iš miestelio pastatų, menančių ilgą krašto istoriją. Vos porą šimtų gyventojų turėjusio Priekulės paštas pradėjo veikti 1885-aisiais metais. Dviaukštis, raudonplytis pastatas įkurtas Priekulės dvaro savininkų Šperberių lėšomis. Jis išsiskiria savo architektūra ir funkcionalumu. Kadaise čia virė kasdienis gyvenimas, o laiškai ir žinios jungė žmones su pasauliu. Pasakojimą pradeda Priekulės meno ir kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė.
Rūta Steponavičienė: „Senasis Priekulės paštas – mes jį iki šiol taip ir vadinam – tai istorinis pastatas, kuris buvo statytas 1885-aisiais metais. Kadangi jis yra toks raudonų plytų pastatas, tai tas istoriškumas jame yra dabar labai gajus. Visoje Mažoje Lietuvoje dabar tas raudonų plytų atgimimo bumas, jisai yra tikrai labai, sakyčiau, kultūriškai aktyvus. Ir 1885-aisiais metais šitas pastatas buvo pastatytas Gleikų dvaro iniciatyva ir jis priklausė šitam dvarui, ir jis nuo pat pradžių ir buvo pašto pastatas. Ir iki pat 2018-ųjų metų šitas pastatas išlaikė savo pirminę poziciją, tai yra pašto pastatas, kuriame veikė Lietuvos paštas, kuris jau buvo nupirktas šitos bendrovės, ir 2018-aisiais metais, deja, Lietuvos paštas nusprendė išsikelti iš šito pastato. Taip šitas gražus, vokiško stiliaus pastatas tapo, na, sakykime, Priekulės centre esančiu pastatu, kuris nebeturėjo savo šeimininko ir, sakykim, užmigo tą savo gyvenimą, gyvenęs ilgus 140 metų.“
Priekulės paštas pastatytas dar 1885-aisiais. Jis kartu su visu Priekulės senamiesčiu yra paveldo dalis. Šiuo metu senasis Priekulės paštas priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei. Savivaldybė istorinį statinį visuomenės poreikiams nusipirko iš akcinės bendrovės Lietuvos paštas, o 2024-ųjų metų rudenį pastatą 10-čiai metų perdavė valdyti ir naudoti Priekulės meno kultūros centrui.
Rūta Steponavičienė: „Nuo 2018-ųjų metų jis, neturėdamas savo šeimininko, taip ir sūksojo toje Priekulėje, bet mes, kaip Priekulės meno kultūros centras, 2024-aisiais metais išreiškėme norą šitą pastatą atgaivinti ir pritaikyti jį kultūriniam reikmėm. Ir labai dėkojam Klaipėdos rajono savivaldybei, kurie patikėjo šita idėja ir nupirko jį iš turto banko, ir patikėjo mums jį valdyti 10-čiai metų. Tai 2025-ųjų metų rudenį mes gavome šitą dovaną ir iki šiol jis sėkmingai yra gaivinamas.“
Senasis Priekulės paštas išgyveno ne vieną istorinį laikotarpį. Pastatas ilgus metus tarnavo kaip svarbus ryšio centras vietos bendruomenei. Dabar jis tapo kultūros ir kūrybos erdve. Apie tai, kuo ši vieta gyvena šiandien, netrukus išgirsime daugiau.
Štai audioįrašo transkripcija:
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Kiekvienas senas pastatas saugo savo istorijas, o Priekulės paštas jų turi išties nemažai. Kadaise čia buvo laukiami laiškai, siuntos ir svarbios naujienos, šiandien čia laukiami žmonės, idėjos ir kultūriniai renginiai. Pasak Priekulės meno kultūros centro direktorės Rūtos Steponavičienės, pastatas tapo svarbia vietos bendruomenės susibūrimo vieta.
Rūta Steponavičienė: „Mūsų idėja yra, jog šitas paštas ne tik būtų pritaikytas kultūrinėms reikmėms, bet ir pritrauktų tą, sakykime, turistą atvykti į Priekulę ir susipažinti su istorija, nes tokie pastatai jie ne tik pasakoja, bet ir mena sienos, išlikę daiktai, kažkurios ansamblio detalės. Tai mes į tai žiūrime su didele pagarba ir jį gaiviname jau antrus metus. Ir tame pastate veikia ir reziduoja įvairiausi menininkai, mes turime jau išvystę du festivalius, kurie sėkmingai implementavosi į pašto gyvenimą. Tai kūrybiškos vietokūros tokie festivaliai kaip ir „Ženklai“. Praėjusią savaitę organizavome unikalų festivalį pavadinimu „Švinas“, kuris irgi yra susijęs su spaustuvėm. To pašto istorija, ji gaji ne tik sienose, bet ir tai, ką mes, sakykime, bandome sėkmingai jau vystyti pusantrų metų.“
Priekulės paštas šiandien yra puikus pavyzdys, kaip istorinis pastatas gali įgyti naują paskirtį. Išsaugodamas savo autentiškumą, jis kartu tampa šiuolaikinės kultūros erdve.
Rūta Steponavičienė: „Mūsų tikslas yra ne vien suderinti tą tradiciją, atkurti tą paštą, sakykime, Priekulės meno ir kultūros centro jėgomis, bet mes turime ir, žinoma, sakykim, platesnių užmojų, tai yra jį restauruoti. Ir jog jau dabar 141 metų pastatas atgimtų, bet su tam tikra misija, kaip ir minėjau, jog šitas kompleksas jis įgautų tą istorinį atgimimą. Mes žingsnis po žingsnio žengiame ta linkme ir esame labai tokiam teisingam, sakykim, kelyje. Ir Lietuvoje yra tokia organizacija „Fixus Mobilis“, mes esame pateikę paraišką. Tai yra kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros tokia, sakykim, sistema. Stovime eilėje, tikime, jog su specialistų pagalba galėsime šitą pastatą atgaivinti ir ne tik kultūrinėmis programomis, bet ir istoriniais, architektūriniais sprendimais ir šitas pastatas atgims iš naujo.“
Dviaukštis raudonplytis pastatas, įkurtas Priekulės dvaro savininkų Šperberių lėšomis, išsiskiria savo architektūra ir funkcionalumu. Pirmame aukšte buvo įkurta pašto įstaiga ir girininkijos kasa, o antrame – gyvenamosios patalpos. Iki šiol pastato fasadą puošia vaizdingos detalės: medinės durys, ištašytų akmenų mūrytas cokolis. Šis kultūros paveldo statinys itin ilgai išlaikė savo pirminę paskirtį. Pasakojimą netrukus tęsime.
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Priekulės pašto pastatas yra reikšminga miestelio architektūrinio paveldo dalis. Jo sienos mena laikus, kai paštas buvo vienas svarbiausių ryšio taškų regione. Šiandien pastatas atgimsta naujam gyvenimui. Jame vykstančios veiklos pritraukia tiek vietos gyventojus, tiek miesto svečius, – pasakoja Priekulės meno kultūros centro direktorė Rūta Stepanovienė.
Rūta Steponavičienė: „Tai yra kultūros paveldo įtrauktas objektas ir ne taip viskas paprasta. Bet, kaip mes juokiamės ir juokaujamės, sakykime, su savo kolegomis, jog dabar, kas vyks pačiame pašte, mums yra labai patogu veikti ir pristatyti šitą pastatą, nes jis nėra dar restauruotas. Ir atvykę kultūros, meno mylėtojai, jie dar patenka į tą erdvę, kur mes esame savomis rankomis, tiesiog savo kolegų pagalba, atidengę kai kurias ansamblio sienas, kur sovietizacijos laikais jos buvo tiesiog, na, sakykime, ant išnykimo ribos, paprastu tinku užglaistytos ir niekas nebežiūrėjo nei į čerpinį stogą, kuris šiferiniu stogu buvo pakeistas. Tai mes po truputėlį atidengiam to paveikslo architektūrines detales ir dabar kaip tik tas metas ir yra susipažinti su tuo istoriniu pastato gyvavimo laikotarpiu. Na, ir tikimės, jog jau kitais metais mes jau galėsime pradėti projektuoti naująjį pašto gyvavimą ir galės veikti kaip projekto naujojoje tokioje plotmėje.“
Kūryba prasideda nuo idėjos, tačiau kiekvienas menininkas ją paverčia skirtinga istorija. Vieni kuria teptuku, kiti žodžiais, muzika ar fotografija. Kiekvienas darbas atspindi savitą pasaulio matymą. Būtent tokioms idėjoms erdvę suteikia ir Priekulės paštas.
Rūta Steponavičienė: „Aš labai džiaugiuosi, jog šitą pastatą atranda ne tik Priekulės meno kultūros centras, atranda ir bendruomenė Priekulės, atranda ir tokie menininkai kaip Benas Šarka, sakykime, kiti menininkai, kurie dabar Klaipėdos rajono savivaldybė yra paleidusi tokią naują programą – profesionalaus meno plėtojimas Klaipėdos rajone. Tai mes džiaugiamės, jog šitas pastatas irgi sulaukė dėmesio ir žinau, kad yra keletas menininkų, kurie nori reziduoti šitame pastate ir surengti savo parodas. Tai garsas eina, gandas eina, tai ir džiugu, jog šitokie pastatais, jie iš esmės keičia nedidelių miestų veidą ir tai yra ne tik, kaip ir minėjau, kultūrinė įvairovė pačiame miesto centre, bet ir turime didesnių užmojų, kaip ir minėjau, kad gyvuotų raudonų plytų istorijos ir jos atgimtų naujajame amplua.“
Apsilankę Priekulės pašte galėsite ne tik pamatyti eksponatus, bet ir prisiliesti prie autentiškų pastato detalių: laiptų, durų ir kitų elementų, išsaugojusių daugiau nei 140 metų istoriją. Netrukus pasakojimą tęsime.
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Sakoma, kad seni pastatai turi savo atmintį. Priekulės pašte išlikusios originalios durys ir laiptai yra ne tik architektūros detalės, jie yra tylūs liudininkai tūkstančių žmonių istorijų, keliavusių per šį pastatą. Pasak Priekulės meno kultūros centro direktorės Rūtos Steponavičienės, apsilankę Priekulės pašte galėsite ne tik pamatyti eksponatus, bet ir prisiliesti prie autentiškų pastato detalių.
Rūta Steponavičienė: „Tai šitas pastatas, kaip ir minėjau, domina ne tik Priekulės meno kultūros centrą, bet ir muziejininkus. Ir įdomu yra tai, jog mes kaip kultūros atstovai ne viską išžiūrime šitame ansamblyje. Mes turime tame pastate, sakyčiau dabar taip, nejudinamus senuosius pašto stalus. Išlikę yra archyviniai kadrai. Turime jau Lietuvos paštui be reziduojant įvairiausių tokių eksponatėlių, kurių mes net neįžiūrime, bet muziejininkai yra linkę šitą pastatą tiesiog išnagrinėti. Bet kadangi dabar jis yra etape, kur kultūra veikia senose, plytinėse, raudonose sienose, tai mes labai atsargiai žiūrime į išlikusius daiktus. Žinoma, yra istoriniai laiptai, mediniai. Kai mes kalbame su projektuotojais, jie iš karto pasakė, kad mes negalėsime šitų laiptų niekaip kitaip perstatyti, jie turės būti restauruoti. Yra medinės durys istorinės likusios, kurios jau mena 140 metų. Tai jos bus irgi restauruotos, bet jos dabar, kaip meninis akcentas, jis tarnauja ir iki šiol. Ir mes pristatant pašto patį ansamblį šituos aspektus visada minime. Mes atsakingai į tai žiūrime. Dar kol kas tų istorinių objektų nejudiname, jie ir gyvena tą gyvenimą, kurį jie gyvena 140 metų. Bet kaip ir minėjau, kai prasidės tvarkybos darbai, tai yra idėja šituos visus mano minėtus aspektus išryškinti ir tai taps, na, sakykime, muziejiniais reliktais.“
Visus metus Priekulės pašte netrūksta veiklos: nuo kūrybinių dirbtuvių ir koncertų iki tradicinių švenčių bei festivalių. Kiekvienas renginys suteikia galimybę pažinti krašto istoriją ir kultūrą.
Rūta Steponavičienė: „Artimiausias renginys, tai liepos 18 dieną mes kviečiame į bažnytinio paveldo parodą. Kartu bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono Priekulės seniūnija ir Antano Paduviečio bažnyčia, mes eksponuosime senuosius bažnytinius objektus, rūbus, rekvizitus. Tai yra ruošiama paroda, kuri irgi atranda savo vietą senajame Priekulės pašte. Labai kviečiame apsilankyti. Bet šitas pastatas, jis yra atviras visada. Ir jeigu tik turime suinteresuotų grupių, pavienių asmenų, mes kviečiame atvykti į Priekulės meno kultūros centrą ir mūsų komanda visada yra pasiruošusi aprodyti, papasakoti ir istoriją, ir papasakoti jo ateitį kiekvienam atvykstančiam į Priekulę.“
Senasis paštas Priekulėje šiandien kalba ne laiškais, o renginiais, parodomis ir susitikimais. Tai vieta, kurioje susipina Mažosios Lietuvos istorija ir šiuolaikinis kultūrinis gyvenimas. Pastatas tapo vienu iš svarbių miestelio kultūros židinių. Kviečiame atrasti šią vietą.
Laidą rengė Jūratė Žavoronkova.
P.S. Pašnekovų kalba neredaguota.
Autorius: Jūratė Žavornokova
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
