Miuziklas Veiveriuose – stipru, profesionalu ir bendruomeniška!

Miuziklas Veiveriuose – stipru, profesionalu ir bendruomeniška!. „Šio renginio neįmanoma nupasakoti, jį reikėjo pamatyt ir išjaust! Tai nuostabu, jautru! Suvirpino širdis! Svarbiausia, kad tai padarė kaimo bendruomenė! Jūs, veiveriškiai, nerealūs! Didžiausia pagarba.“ „Tai buvo kažkas nepaprasto, įtaigaus ir labai gilaus. Ačiū už nuostabų renginį, kuris nepaliko abejingų. Nuostabu, puiku, gražu, nepakartojama ir džiaugsminga akimirka.“ „Veiveriškiai – jėga! Ką reiškia, kai žmonės darbštūs, bendruomeniški, sugeba gražiai sudainuoti, prisiminti buvusiųjų nuopelnus! Jaučia meilę Lietuvai ir neverkia!“ Sukūrė reginį, kuris vertas gyvuoti didžiosiose scenose [caption id="attachment_71211" align="alignright" width="300"] Prieš renginį vyko Prienų krašto muziejaus edukacija „Esu lietuvis“, buvo demonstruojama šaulių, partizanų ginkluotė ir rekonstruotas bunkeris.[/caption] [caption id="attachment_71221" align="alignright" width="300"] Finalinė miuziklo „Sulaužyti sparnai“ scena su pagrindinių vaidmenų atlikėjais G.Bielskyte ir J.Sutkaičiu.[/caption] [caption id="attachment_71224" align="alignright" width="300"] Po miuziklo premjeros ypač daug sveikinimų ir padėkų sulaukė libreto autorė ir režisierė V.Samuolienė ir Veiverių KLC direktorė E.Simonavičienė.[/caption] Tokiais emocingais atsiliepimais socialiniuose tinkluose buvo palydėtas Veiverių metų įvykis – gegužės 24 dieną atnaujintame miestelio parke parodyta miuziklo „Sulaužyti sparnai?“ premjera, prie kurios pastatymo prisidėjo gausi beveik šimto žmonių komanda – Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų meno kolektyvai, vietos bendruomenių nariai, moksleiviai, šauliai ir šauliukai. Ko gero, Veiveriuose neliko nė vienos šeimos, kurios nariai nebuvo įsitraukę į pasiruošimą renginiui – repetavo dainas, šokius, pasirodymus masinėse scenose, gamino sceninę atributiką, ieškojo kostiumų, tvarkė ir puošė parko teritoriją. Todėl veiveriškiai miuziklo premjerą priėmė itin asmeniškai, nešini gėlėmis ir sudedamomis kėdutėmis, itin gausiai susirinko į lauko estradą, kad pasidžiaugtų bendro darbo rezultatu, pasveikintų miuziklo kūrėjus. Ore tvyrant nekantriam laukimo jauduliui, Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas išsakė, kaip didžiuojasi savo krašto žmonėmis, jų pasiryžimu parodyti aukštą kultūrinį lygį, pristatyti mažų miestelių ir kaimų istoriją bei tradicijas. Jis vylėsi, kad šis didelis iššūkis išjudins ir kitas vietos bendruomenių iniciatyvas. Atlikėjai, kelis mėnesius po darbų ar kito užimtumo įtemptai repetavę miuziklo scenas, pasidalino, kad tam skirti laiko nebuvo paprasta, ir dėkojo Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorei Elenai Simonavičienei bei režisierei Virginijai Samuolienei, kurios visus paskatino patikėti savimi, įdėti pastangų ir, žingsnis po žingsnio, atskleisti esamą potencialą. Nuo pat pirmos scenos miuziklas visiškai įtraukė žiūrovus, tai, ką sukūrė mėgėjai, buvo labai stipru, profesionalu ir bendruomeniška. Puiki muzika, stiprūs solistų balsai, suburtas įspūdingas choras, išradingai parinkta scenografija, netikėti vaizdo efektai scenoje sujaudino, prikaustė dėmesį iki pat finalinės scenos, ilgai netilo padėkos aplodismentai, atlikėjams buvo nešamos gėlių puokštės. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų kolektyvai įrodė, kad ir mažame miestelyje su savo patirtimi ir įgūdžiais galima sėkmingai konkuruoti su profesionalia kultūra, ir, remiantis vietos garbinga istorija bei tradicijomis, sukurti išskirtinį miuziklą, kuris vertas gyvuoti ir didžiosiose scenose, nešti žinią apie Veiverius – savo žemę ir laisvę mylinčių žmonių kraštą. LR Seimo narės Jūratės Zailskienės, Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko, seniūno Vaclovo Ramanausko nuoširdžiausi sveikinimai, padėkos, gėlės buvo skirti miuziklo libreto autorei ir režisierei Virginijai Samuolienei, Veiverių KLC direktorei Elenai Simonavičienei, pagrindinių vaidmenų atlikėjams Gabrielei Bielskytei ir Juozui Sutkaičiui, solistams Vaidui Mitrikevičiui ir Ramintai Grėbliauskienei, chorui talkinusiai kviestinei dainininkei Aistei Smilgevičiūtei, kiekvienam iš atlikėjų, prisidėjusių pasakojant tragišką pokario laikų meilės ir laisvės kovų istoriją, kurią įkvėpė ir įvykiai Veiverių krašte. „Sulaužyti sparnai“ – pasakojimas ir apie garbingą Veiverių praeitį Pasak miuziklo „Sulaužyti sparnai“ libreto autorės ir režisierės Virginijos Samuolienės, šiam kultūros įvykiui kauptasi kelerius metus, viskas prasidėjo nuo pamąstymo, kad būtų įdomu išbandyti miuziklo žanrą, juolab Veiverių KLC veikia stiprių kolektyvų, yra puikių vokalistų. Sulaukusios iniciatyvos iš kultūros bendruomenės, režisierė ir KLC direktorė sėdo rašyti projektą Lietuvos kultūros tarybai ir gavo finansavimą miuziklo pastatymui, sulaukė Prienų rajono savivaldybės palaikymo. Tai ir buvo paskata imtis didelės apimties muzikos žanro. – Kadangi atlikėjai sutiko, aš pradėjau rašyti miuziklo libretą, paremtą šio krašto praeitimi, savanorių, partizanų judėjimu. Veiverių kraštas turi daug stiprybės, kiek vyko karų, kiek atėjūnų mindė šią žemę, jis vis vien atsigaudavo. Nors rėmiausi iš čia kilusių partizanų Lukšų gyvenimo ir kovos istorija, veiksmo centre – ne realūs žmonės, o personažai, jų tragiška meilės istorija, per kurią atsiskleidžia šio krašto darbščių žmonių valstietiška, bet tuo pačiu tvirta prigimtis, pasiryžimas prireikus apginti gimtą žemę ir pakeisti Tėvynės likimą, – atskleidė V.Samuolienė. Ji pasakojo librete panaudojusi jaunos poetės Dianos Glemžaitės, kilimo iš Zarasų krašto, eilėraščius. Jos likimas tragiškas: kartu su vyru partizanu žuvo bunkeryje. V.Samuolienė jos gyvenime įžvelgė paralelių su broliais Lukšomis. Tai buvo stiprių ūkininkų vaikai, siekė mokslų, turėjo svajonių, o okupantai iš jų tai atėmė. Palikę auditorijas jie pasitraukė į žemines ir ryžosi savo ateitį ir gyvenimą paaukoti beviltiškai, bet prasmingai kovai. –Apie partizaninį judėjimą Sūduvos krašte daug prisiklausiau iš savo mamos, kuri labai tuo domėjosi, netgi pažinojo kai kuriuos partizanus. Asmeniškai bendravau su Antanu Lukša, perskaičiau Juozo Lukšos knygą „Partizanai“, jo papasakotas pavyzdys, kuomet motina palaimino savo sūnus partizaninei kovai, prisakydama gyviems nepasiduoti, sujaudino labai asmeniškai. Ar užauginusi sūnų galėčiau turėti tiek stiprybės, kad pasielgčiau, kaip ji? – svarstė režisierė. Jos teigimu, miuziklo kūrime dalyvavo tik du kviestiniai profesionalai. Pagrindinį vaidmenį atliko Kauno muzikinio teatro solistė Gabrielė Bielskytė, kuri labai pagelbėjo ir savo patarimais. Kartu su choru pasirodė ir pripažinta atlikėja Aistė Smilgevičiūtė, kurie atliko dainas iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“. –Labai džiaugiuosi, kad gražaus balso pagrindinio vyriškos linijos vaidmens atlikėjas Juozas Sutkaitis yra vietinis, baigęs vokalo magistratūros studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Kitas atrastas talentas – antraplanio vaidmens atlikėjas Vaidas Mitrikevičius. Chore dainavo, masinėse scenose šoko, vaidino Veiverių KLC meno mėgėjų kolektyvai, Prienų meno mokyklos Veiverių T.Kučingio skyriaus moksleiviai, šauliai. Stengėmės kuo daugiau padaryti savo pastangomis, su turimais ištekliais. Scenografija labai paprasta, asketiška, lengvai transformuojama, tačiau įgarsinimo ir apšvietimo norėjosi profesionalaus, o muzikai sukurti buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, – atskleidė režisierė, džiaugdamasi visais atlikėjais, prisidėjusiais prie miuziklo pastatymo. – Mums ne tiek rūpėjo prieš kitus pasirodyti, kiek surengti šventę pirmiausia sau, vietos bendruomenei, pasitikrinti savo galimybes, surengti edukaciją jaunajai kartai. Tikiu, kad jaunimui ši patirtis scenoje išliks ilgam, formuos jų pasaulėžiūrą, – pastebėjo V.Samuolienė. Dalė Lazauskienė Autorės nuotraukos

Autorius: Laikraštis „Gyvenimas“

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama