Jei nuogo nenupieš, tai ir apsirengusio nesugebės (1 dalis)

Dailininko tapytojo, profesionalių meno kūrėjų rengėjo Justino Vienožinskio nuopelnų nenutrina šimtmečiai. Jo palikuonių įkurtas memorialinis muziejus ne visai įprastas: kieme ganosi avys, pro klojimo langą gali išvysti nuogalius, o užsimanęs čia pagyventi, kieme gali pasistatyti palapinę. Nuo pavasario pradžios muziejus kviečia į šaunius ir drąsius renginius.

Amžininkai badė pirštais.

Rokiškio rajono Audronių (anksčiau – Dačiūnų) viensėdyje, kur veikia dailininko Justino Vienožinskio memorialinis muziejus, kartu su pražydusiais sodais sušurmuliavo kultūriniai renginiai. Juos užkūrė muziejaus šeimininkė bei žymiojo tapytojo anūkė Nijolė Šiaučiūnienė.

Šiemet minimos 140-osios J.Vienožinskio gimimo metinės. Būtent šio dailininko, gimusio visai netoliese, Mataučiznos kaime, pastangomis šalyje prieš gerą šimtmetį pradėta rengti profesionalius meno kūrėjus, o į šalies dailės mokymo programą įtrauktas aktų piešimas.

Už aktus jis buvo amžininkų smerkiamas ir pirštais badomas kaip nepadorių dalykų propaguotojas.

Laikas vis dėlto parodė, kad skeptikus pranokęs menininkas žiūrėjo teisinga kryptimi, o N.Šiaučiūnienė kartu su obeliečiu dailininku Rimvydu Pupeliu surengė viensėdyje aktų sesiją.

Be memorialinio muziejaus, Vilniuje veikia Justino Vienožinskio dailės mokykla.

Rūpinosi, kad tik nuogalė nesušaltų.

Akmeniniais stulpais sutvirtintame, medinėmis gontomis dengtame klojime vėsią pavasario dieną tvoskė tokia šiluma, kad molbertus susistačiusioms tapytojoms teko išsirengti iki marškinėlių.

Prie nemažo formato drobių palinkusios profesionalios menininkės teptukais vedžiojo pozuotojos kūno linijas. Kiekviena – vis kitu rakursu, skirtingomis spalvomis, asmenine stilistika, kaip kuri matė ir įsivaizdavo.

„Mūsų prašė klėtį prikūrenti iki 30 laipsnių šilumos, bet prišildyti pavyko tik iki 25 laipsnių. Vis laksčiau ir klausinėjau, ar pozuotojai nešalta, ji juk nuoga“, – pasakojo muziejaus šeimininkė.

Pozuotoja – ne idealių formų podiumų modelis, o brandaus amžiaus moteris. Tokį kūną tapyti daug įdomiau, nes jis išraiškingesnis, kiekvienas linkis kalba apie jau nugyventus gyvenimo periodus ir patirtis.

Gimė visiškai skirtingi kūriniai. Vienuose užteko štrichų anglimi, kitoje drobėje kūno siluetas ryškėjo romantiškame pasteliniame rūke, trečioje drobėje sunkios krūtys švietė saulės geltoniu ir ant pilvo metė rausvus vakarinės žaros šešėlius.

Naujovių prisirankiojo Europoje.

Aktų tapymas – vienas iš N.Šiaučiūnienės sumanyto kultūrinio ciklo renginių, savotiška duoklė senelio J.Vienožinskio atminimui.

„Kai jis Kaune statė meno mokyklą ir sudarinėjo mokymo programas, nuogo kūno tapymą įtraukė kaip mokymosi dalyką. Galima sakyti, jis aktą atvežė į Lietuvą“, – žėrė faktus iš senelio biografijos.

Visokių naujovių dailininkas prisirankiojo, kai mokėsi Krokuvoje, važinėjo į Paryžių ir kitus Europos didmiesčius. Iki tol pas mus aktų niekas nepiešė, nebuvo net profesionalaus dailės mokymo.

Anot pašnekovės, tarpukariu dėl senelio diegiamų naujovių dailės mokyme buvo kilęs didelis triukšmas. J.Vienožinskio pamokas piešiant nuogą kūną amžininkai skeptikai prilygino pornografijai, jo elgesį vadino neetišku, nepadoriu, patį menininką visaip negražiai vadino.

Nuogybių propaguotojo šleifas J.Vienožinskio nepaliko ir pokariu. O Vilniaus dailės institute, kur dėstytojavo, jo nemėgo dar ir už tai, kad sakė, ką galvojo. Tada jis jau turėjo profesoriaus vardą, bet buvo išmestas iš darbo už žodžius, kad kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra didis menininkas.

Išvarytas iš instituto profesorius turėjo pragyventi iš mažos pensijos, bet netrukus ir ji buvo atimta už viešus pasisakymus. Iki pat mirties gyveno labai sunkiai.

Reikia nuolatinės praktikos.

Aktų tapymas J.Vienožinskio muziejuje organizuojamas antrą kartą. Pirmąkart piešti nuogo kūno būrys menininkių į sodybą buvo suvažiavęs praėjusį pavasarį.

Ir pernai, ir šiemet renginio organizatoriumi buvo vietinis kūrėjas R.Pupelis. Jis sukvietė tapytojas, surado modelius.

„Vienožinskis buvo tobulas aktų piešėjas. Muziejuje visas kambarys skirtas jo pieštiems aktams. Aš esu didelis šio menininko gerbėjas“, – korespondentei sakė R.Pupelis.

Pernykštis susibėgimas aktų tapybai nesibaigė kūrybine stovykla muziejuje, bet pašnekovas visus metus organizavo nuogo kūno piešimo dienas Obelių bendruomenės namuose.

Anot pašnekovo, kiekvienas dailininkas privalo gerai mokėti nupiešti nuogą žmogų. Jei to nebus išmokęs, tai nesugebės ir apsirengusio nupiešti.

Piešti aktą būsimieji menininkai mokosi Dailės akademijoje, bet ją baigus tobulintis nebėra kur, tik individualiai.

„Nėra jokių būrelių, kur modeliai ir tapytojai galėtų praktikuotis, o be nuolatinės praktikos nėra ir profesinio augimo“, – aiškino jis.

Jo manymu, Rokiškio krašte organizuojamos akto tapymo dienos užpildo tą spragą.

Pozuoti retai kas drįsta.

Šįkart muziejuje aktus tapė vilnietės Stanislava Baronienė, Asta Sabaliauskienė, Giedrė Švėdienė, Asta Adomonytė ir Guoda Varžgalytė, pandėlietė Aušra Viduolienė, viešnia iš Zarasų Ramunė Sladkevičiūtė-Danienė ir pats R.Pupelis.

Drobes ir dažus atsivežė patys. Nutapytus darbus pasiėmė namo.

N.Šiaučiūnienė ir R.Pupelis audžia mintį iš visus metus vykusių akto tapymo dienų išleisti katalogą ir muziejuje surengti aktų parodą.

„Esame privatus muziejus, lėšų valstybė neskiria. Rašau projektus, bet finansavimą gaunu retai“, – pasidejavo šeimininkė.

Muziejaus erdves meno akcijoms ji suteikia nemokamai. Nemokamai priima ir lankytojus. Sodybos teritorijoje leidžia net pasistatyti palapines ir čia pavasaroti.

Tai daro dėl sklaidos apie senelio nuopelnus mūsų šalies dailei.

„Mano supratimu, menininkai turėtų veržte veržtis tobulėti piešiant aktą, juk niekas nieko panašaus nesiūlo. Vis dėto didelio susidomėjimo nėra“, – stebėjosi pašnekovė.

Sodyba kūrėjus galės priimti jau ir žiemą, nes dalyje klėties įrengtas šildymas, tualetas, įvestas vanduo.

Atverti klėtį tapytojams nėra sunku, daug sunkiau rasti pozuotojus. Retas drįsta nusimesti drabužius prieš auditoriją, o dar reikia ir fizinės ištvermės vienoda poza išbūti kelias valandas.

Pernai R.Pupelis buvo atvežęs net du pozuotojus, vyrą ir moterį, šiemet prikalbino tik moterį.

Autorius: Gailutė KUDIRKIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama