Mažutėlis neegzistavusių miesto vartų raktininkas

Prieš keletą metų muziejininkų paleista idėja apie tai, kad miestui reikia daugiau turistus viliojančių simbolių, kuriam laikui buvo smarkiai nublankusi, bet ką tik atsiradęs nykštukinis raktininkas ją atgaivino.

Ne prototipas, tik simbolis

Ant akmeninės tvorelės šalia seniausio miesto pastato Panevėžyje, Kranto gatvėje, atsirado nauja maža skulptūrėlė, pavadinta „Panevėžiškis raktininkas“.

Raktininkas išties nedidukas, vos 30 cm aukščio, atėjęs tarsi iš XIX amžiaus, su raktų ryšuliu rankoje.

Vieta ne itin judri, praeivių pasitaiko nedaug, nors visai šalia – naujasis Stasio Eidrigevičiaus muziejaus pastatas – jo nugarinė pusė.

Raktininko atsiradimo iniciatyva priklauso Panevėžio kraštotyros muziejui, nors vienu metu atrodė, kad ji nuges.

Iš pradžių muziejininkai turėjo vilčių, kad raktininkas taps Panevėžio simboliu, nors ir nekonkretus, neturintis jokio istorinio asmens prototipo.

„Raktininkas yra tokia simbolinė figūra, reiškianti ir miesto, ir durų atvėrimą, ir praeities bei visa ko atrakinimą“, – sakė muziejaus direktorius Artūras Astramskas.

Bet pašnekovas pripažino, kad Panevėžys jokiais gyvavimo tarpsniais neturėjo miesto vartų, nes nebuvo apjuostas sienomis, tad išskirtinio istorinio raktininko kaip ir nebūta.

Skulptūros autorius yra Vytautas Tallat-Kelpša.

Braižė istorinį pažinimo taką

Pasiūlymą, kad miesto erdvėse atsirastų vadinamųjų istorijos artefaktų, prieš porą metų išsakė muziejininkė Agnė Šablinskienė.

„Visaip ta idėja vystėsi ir brendo. Svarstėme, gal galėtų atsirasti kokių nors miesto personažų serija, nebūtai istorinių, bet kažkokiu požiūriu susietų su miestu. Svarstėme apie pažintinį taką istorinėmis vietomis, o jas žymėtų skulptūrėlės“, – sakė A.Astramskas.

Pirmas pažintinio tako ratas turėjo prasisukti pro seniausią pastatą Kranto gatvėje, toliau – Moigių namų kompleksą bei teismo rūmus Laisvės aikštėje.

Reikšmingose erdvėse atsiradusios skulptūrėlės galėtų tapti miesto akcentais ir traukos centru, simboliškai įprasmintų gyvenusius žmones, teiktų estetinį pasigėrėjimą bei nutiestų ryšį su dabartimi.

„Dar galvojom ir apie bendruomenių iniciatyvas, kad žmonės patys pradėtų statyti skulptūrėles jiems svarbiose vietose“, – pridūrė vadovas.

Muziejus rašė projektą tikėdamasis finansavimo, bet pinigų negavo. Taip idėja priblanko.

Kiek žmonių, tiek požiūrių

Bet vėliau, anot A.Astramsko, tai tik išėjo į gera – jų idėją pasigavo aktyvūs miestiečiai ir faktiškai įvyko tai, apie ką buvo pasvajota. Pirmą skulptūrą finansavo Panevėžio „Rotary“ klubas.

Greičiausiai skulptūrėlių bus ne viena. Verslo, pramonės ir amatų rūmai pasišovę statyti kitą skulptūrėlę, ji vaizduos verslininką.

Socialiniuose tinkluose pasipylę priekaištai, kam Panevėžiui reikėjo naujo simbolio raktininko pavidalu, jei Ukmergės gatvėje jau stovi legendinį dailininką Stasį Petrauską vaizduojanti skulptūra, atvykstančiųjų pavadinama ir miesto vizitine kortele, A.Astramskui sukėlė šypseną.

„Kiek žmonių, tiek požiūrių“, – tepasakė pašnekovas.

Taip pat kai kurie miestiečiai stebėjosi žodžiu „panevėžiškis“, teigė, tokio nesą girdėję, bet muziejininkai patikino, kad tai tikrai senas, deja, mažai bevartojamas žodis.

Autorius: Gailutė KUDIRKIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama