18 kartų bausta vadovė nelegaliai įdarbino girtuoklį ir pažeidėją

6-ojo XX amžiaus dešimtmečio Klaipėdos miesto valdžios dokumentai rodo, kad kai kurie ypatingos reputacijos herojai tuomet tikrai neprapuldavo.  

„Atvira Klaipėda“ šiame rašinių cikle, rengiamame pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus, buvo rašiusi, kad 1953-iųjų gegužę Vykdomasis komitetas konstatavo, jog miestas tvarkytas nepatenkinamai. Nemažai strėlių dėl tokios padėties tuomet sulaukė Valymo kontoros viršininkė draugė Pilipenkienė. Tačiau ji, matyt, atitinkamų išvadų nepadarė, nes vienas 1953-iųjų spalio pabaigos Vykdomojo komitetų sprendimų buvo skirtas vien tik šios viršininkės garbei.   

„Apsvarstęs Miesto ūkio valdybos medžiagą dėl Miesto valymo kontoros viršininkės drg. Pilipenkienės atleidimo iš einamų pareigų ir nuolatinės komisijos, tikrinusios kontoros viršininkės darbą, medžiagą, miesto tarybos vykdomasis komitetas konstatuoja, kad miesto valymo kontoros viršininkė drg. Pilipenkienė iš tikrųjų yra nedisciplinuota ir nevalo namų valdybose nešvarumų ir šiukšlių, neturi patvirtinto miesto sanitarinio valymo grafiko, benamiai šunys, remiantis privalomu miesto tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, negaudomi, o kova su šunų ir kitų gyvūnų pasiutlige nevykdoma“, – dėstyta šiame sprendime.  

Pagal minėtąjį, tų metų kovą priimtą nutarimą šunys, buvę gatvėse, aikštėse ir kiemuose be antsnukių arba nepririšti, arba be pavadėlių, turėjo būti laikomi benamiais, gaudomi ir „sunaikinami“.  

„Per visą darbo Miesto valymo kontoros viršininke laikotarpį drg. Pilipenkienė turėjo 18 administracinių nuobaudų ir trečią kartą yra atleidžiama iš darbo dėl tų pačių priežasčių. Savo nedisciplinuotumu ji demoralizuoja būsto ir komunalinių paslaugų įmonių kolektyvus. Drg. Pilipenkienė nepasidarė sau išvadų ir toliau dirba išskirtinai blogai. Vietoje namų valdybų valymo 1953 m. valymo kontora suteikė transporto paslaugas 113 organizacijų ir sudarė debitorinį įsiskolinimą, kuris siekia 73 763 rub“, – nurodė Vykdomasis komitetas, pabrėžęs, kad tų metų Lietuvos SSR komunalinio ūkio ministro įsakymas draudė valymo kontoros transportą naudoti kitiems tikslams.

Visgi, matyt, draugė Pilipenkienė buvo nepakeičiamas kadras, nes nors sprendime minėtas trečias jos atleidimas iš pareigų, jai buvo pareikštas tik griežtas papeikimas ir įspėjimas, kad per tris mėnesius neįvedus tvarkos Valymo kontoroje, viršininkė bus atleista iš darbo.

Kontoros vadovei taip pat buvo nurodyta „atleisti neteisėtai kontoros vyriausiuoju buhalteriu įformintą drg. Pledą“. Pastarasis kadras savo žygdarbiais mieste garsėjo jau nuo 1950-ųjų.

Klaipėdietis Linas Poška, nagrinėjęs archyvinius „Klaipėdos vandens“ dokumentus ir pagal juos parašęs knygą „Vanduo turi tekėti“, joje citavo vieną direktoriaus įsakymą: „Vyr. buhalteris drg. Pledas 1950.03.16 į darbą atėjo girtas, nedirbo pats ir trukdė dirbti kitiems tarnautojams. 1950.03.17 drg. Pledas iš viso neatėjo į darbą. Taip jis sulaikė atlyginimų tresto darbininkams išmokėjimą, kadangi be drg. Pledo parašo Komunaliniame banke atlyginimų gauti negalime. Aš pats priimdamas į darbą drg. Pledą asmeniškai įspėjau, kad pasirodęs darbe neblaivus jis bus atleistas. Už pasirodymą girtam darbe ir neatvykimą į darbą 1950.03.17 reiškiu vyr. buhalteriui drg. Pledui griežtą papeikimą ir įspėju, kad tokiems faktams kartojantis drg. Pledas bus atleistas iš darbo“. 

1951-ųjų spalį Klaipėdos apskrities vyriausiojo kontrolieriaus-revizoriaus tarnyba atliktos revizijos metu buvo nustačiusi, kad tresto „Vodokanal“ direktorius Malakauskas ir vyriausiasis buhalteris Pledas padarė finansinės drausmės pažeidimus. 

„Vyriausiasis buhalteris Pledas aplaidžiai vykdo savo pareigas, ne tik neprieštarauja dėl daromų finansinės disciplinos pažeidimų, bet ir pats tapo tiesioginiu pažeidėju ir piktnaudžiautoju“, – rašė kontrolieriai, o Vykdomasis komitetas jam už tai skyrė griežtą įspėjimą