Romų vaikams dainuoti yra šventė

Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos muzikos mokytoja Janina Čerkauskienė, pastebėjusi savo mokinių romų talentą ir norą dainuoti, subūrė juos į ansamblį „Muzikos spalvos“.
Jau penkerius metus J. Čerkauskienė vadovauja šiam ansambliui, kuris skina laurus įvairiuose konkursuose, koncertuoja socialinių globos namų gyventojams, pasirodo šventėse.

Troškūnietis – tarptautinio konkurso laureatas

Romai, pasak J. Čerkauskienės, iš pat pradžių dainavo jos vadovaujamame Troškūnų mokyklos choriuke, tačiau pamačiusi, kaip vaikai juda, koks jų temperamentas, mokytoja nusprendė suburti atskirą romų ansamblį.
„Mūsų ansamblio pažiba – Valodia, jis labai gražiai dainuoja. Valodiai jau aštuoniolika metų, o dainuoja pas mane nuo mažens“, – apie talentingiausią savo ugdytinį kalbėjo J. Čerkauskienė.
Praėjusiais metais Vilniuje vyko tarptautinis romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“, kurio metu buvo surengtas jaunųjų talentų konkursas „Romavision“. Jame troškūnietis Valodia Bagdanavičius pelnė didįjį jaunųjų talentų prizą.
„Su romais dalyvaujame muzikos festivaliuose „Muzikos spalvos“. Koncertuojame neįgaliesiems, globos namų gyventojams, vykstame į Rokiškį. Visą laiką dalyvaujame šalies vaikų ir jaunimo popchorų, ansamblių ir solistų festivalyje-konkurse ,,Spindulėlis“, mus kviečia pasirodyti įvairiuose miestuose. Romai noriai dainuoja, repetuoja, repetuoti net į savo namus įsileidžia. Jiems į pamokas geriau neiti, bet dainuoti, koncertuoti – visada. Būna, per pamokas pradeda šokti, dainuoti“, – pasakojo mokytoja.
Po koncertų, šventės J. Čerkauskienė sakė visada padėkojanti tiek vaikams, tiek jų tėvams, kurių dalį pati mokė: „Nuperku tortą, saldainių, arbatos atsigeriam, o kai važiuojame iš Rokiškio, turime tradiciją sustoti picerijoje.“

Dainuoja įvairiomis kalbomis

Ansamblio „Muzikos spalvos“ vadovė pasakojo, jog romai yra labai imlūs kalboms, tačiau bene labiausiai jiems patinka dainuoti rusiškas dainas, kurių mokytoja, prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, iš ansamblio repertuaro išbraukė.
„Dabar dainuojame lietuvių, romų, ukrainiečių dainas. Lietuviškas dainas išmokti jiems sunkiau, sunkus tarimas, o rusiškai nebedainuojame, aiškinau vaikams, kad vyksta karas. Namuose dainuokit ką norite, bet mokykloje rusiškai mes nedainuosime, – sakė J. Čerkauskienė. – Mano mokiniai mane labai gerbia, ateina ir tie, kurie nebesimoko – pagroja, padainuoja. Kai važiuojame koncertuoti, niekada nebūna liūdna – Valodia pasiima gitarą ir visą kelią skamba dainos.“
Troškūnų gimnazijos muzikos mokytoja taip pat pridūrė, jog romai yra ir labai artistiški.
„Vienas romas, Aleksas, labai gerų balsą turėjo, bet niekaip nelankydavo repeticijų. Vyko koncertas Vasario 16-osios proga, išsitraukiu savo „Yamaha“, įeina choras, žiūriu – ir Aleksas stovi! Kai pradėjom dainuoti, jis tokį vaidinimą išruošė! Visa salė juokėsi, klausė, iš kur aš jį ištraukiau“, – pasakojo J. Čerkauskienė.

Svarbu pasipuošti

Neseniai ansamblyje dainuojančioms mergaitėms buvo pasiūti nauji šilkiniai sijonai, nupirkti papuošalai – prie to prisidėjo ir tautinių mažumų departamentas, Romų visuomenės centras. Mergaitėms scenoje atrodyti gražiai, pasak J. Čerkauskienės – ypatingai svarbu. Net į repeticijas jos be makiažo neateina.
„Vaikams dainuoti – kaip šventa diena. Į repeticijas mergaitės ateina pasipuošusios, o jei nespėjo – lekia pasidažyti lūpas, blakstienas, nagai – būtinai lakuoti. Į mokyklą eina blizgančiom suknelėm, pasipuošusios, bet – nuogom kojom, be pėdkelnių. O tada užkimsta, dainuoti negali, – sakė J. Čerkauskienė ir teigė savo auklėtines pamokanti. – Kelnių mautis romės negali tik tada, kai apsiveda, todėl mergaites pabaru, kad dar „neapsiženijus“ – užsimauk kelnes!“

Svarbus aplinkinių palaikymas

Muzikos mokytoja sakė, jog romai Troškūnų gimnazijoje priimami gerai, nors būna, kad kuris vaikų pavadina čigonu.
„Vaikams aiškinu, kad visi turim vardus ir vardais vadinamės, o ne čigonais, lietuviais ar dar kažkuo. Vaikai draugauja, bet paūgėjusios romės, vis tik, daugiau savam būrelyje bendrauja.
Labai džiaugiuosi, kad turiu palaikymą iš direktorės – visada supras, jei mums reikia išvažiuoti, padėjo ir rūbus parsivežti. Svarbiausia yra palaikymas ir geras kolektyvas“, – kalbėjo Troškūnų romų ansamblio „Muzikos spalvos“ vadovė J. Čerkauskienė.

Autorius: Sigita PIVORIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama