MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.05.28 13:56

Verslo idėją vilkaviškiečiai parsivežė iš emigracijos

Santakos laikraštis
Santakos laikraštis

Turinį įkėlė

Verslo idėją vilkaviškiečiai parsivežė iš emigracijos
Your browser does not support the audio element.

Dešimtmetį Norvegijoje praleidę Greta ir Mantvydas Lasevičiai nusprendė keisti gyvenimą iš pagrindų: paliko patogią kasdienybę užsienyje ir sugrįžo į gimtąjį Vilkaviškį su aiškia verslo idėja.

Įgyvendinti sumanymą pradėjo gimtinėje

Nors Norvegijoje Greta ir Mantvydas Lasevičiai turėjo stabilų ir patogų gyvenimą, gimtinės ir artimųjų ilgesys nugalėjo. Po dešimties metų Skandinavijoje jie nusprendė viską palikti ir grįžti į Vilkaviškį – ten, kur jų šaknys.

„Vykdami į užsienį turėjome aiškų tikslą – norėjome užsidirbti. Tačiau viskas susiklostė taip, kad pasilikome ilgam, išmokome kalbą, susiradome gerai apmokamus darbus, atsirado draugų, gimė vaikas. Ir turbūt natūraliai atėjo tas momentas, kai teko pasirinkti – arba likti ir įsišaknyti Norvegijoje, arba grįžti į Lietuvą“, – pasakojo G. Lasevičienė.

Lietuvoje sutuoktiniai ilgai nesvarstė, ką veikti, nes jau turėjo verslo planą, susijusį su nekilnojamuoju turtu. Iš pradžių galvojo, kad sumanymą įgyvendins Norvegijoje – pirks butus, renovuos ir parduos. Vis dėlto įgyvendinti savo idėją jiedu pradėjo grįžę į gimtinę.

„Investicija į nekilnojamąjį turtą tikrai pasiteisins. Jeigu buto nepavyktų parduoti, visada galima rasti nuomininkų, nes Vilkaviškyje pasiūla labai maža, o poreikis – didelis“, – teigė G. Lasevičienė.

Pardavė per porą dienų

Praėjus vos keliems mėnesiams po grįžimo, Greta ir Mantvydas įsigijo pirmąjį butą. Sutuoktiniai pasakojo, kad šis turėjo nemažai minusų – kampinis, penktame aukšte, o daugiabutis namas nerenovuotas.

„Tą butą seniai stebėjau skelbimuose. Jis buvo labai nepatrauklus, nugyventas, tad ilgą laiką niekas jo nepirko, o mes nusprendėme surizikuoti“, – pirmąjį pirkinį prisiminė M. Lasevičius.

Greta ir Mantvydas daug darbų atliko savo rankomis – griovė sienas, šalino statybines atliekas. Kitaip tariant, jie patys paruošė būstą tolesniems etapams: betonuotojų, santechnikų ir elektrikų darbams. Taip pat užsakė baldus, pasirūpino interjero detalėmis. Sutuoktiniai prisipažino, jog net patys negalėjo patikėti, kaip stipriai per keturis mėnesius pasikeitė apleistas butas.

Pašnekovai atviri – per renovaciją nereikia bijoti pokyčių. Butai dažnai būna suplanuoti nepraktiškai: virtuvė, vonios bei tualeto kambariai yra per maži, o erdvės išnaudotos neefektyviai. Todėl neverta baimintis griauti sienas ir drąsiai pertvarkyti būstą. Pavyzdžiui, iš dviejų kambarių padaryti tris, virtuvę sujungti su svetaine arba sujungus dvi mažas patalpas įsirengti erdvų vonios kambarį.

Įdėję skelbimą apie parduodamą butą, pirkėjų Lasevičiai sulaukė per porą dienų. Po pirmojo sėkmingo projekto sekė dar keli. Viename objekte, pasak verslininkų, beliko sulaukti baldų, o kitame ką tik prasidėjo intensyvus remontas. Nors darbai dar vyksta, susidomėjusiųjų netrūksta – pirkėjai jau teiraujasi, kada galės apžiūrėti būstus.

Prisijungė specialistai

Greta ir Mantvydas neslepia – butų atnaujinimo srityje jie dar tik naujokai, todėl nesiryžta visų darbų imtis patys. Nuo pat pradžių pora nusprendė pasitikėti profesionalais. Prie komandos prisijungė interjero dizainerė, patyrę apdailos meistrai ir kiti specialistai. Vis dėlto, kaip patyrė Lasevičiai, Vilkaviškyje rasti patikimų meistrų – nemenkas iššūkis. Gerų specialistų tenka laukti mėnesių mėnesius, o kai kurių paslaugos kainuoja išties nemažai.

„Tie, kurie planuoja daryti remontą, neturėtų bijoti dairytis meistrų ne tik Vilkaviškyje, bet ir aplinkiniuose miestuose, pavyzdžiui, Marijampolėje. Galiu pasakyti iš savo patirties, kad kai kurių meistrų darbo kainos čia tokios, kad net sumokėjus už degalus specialistams iš kitų miestų vis tiek išeina pigiau. Pavyzdžiui, vietiniai elektrikai už darbus paprašė keliais šimtais eurų daugiau, o apdailininkai – net keliais tūkstančiais“, – sakė M. Lasevičius.

Pora įsitikinusi – neprašaus ir tie, kurie pasikliaus interjero dizaineriu. Juk toks specialistas ne tik padeda suplanuoti erdvę, bet ir atkreipia dėmesį į detales, kurios šioje srityje nepatyrusiam žmogui dažnai atrodo nereikšmingos.

Kaip Gretai ir Mantui sekasi prikelti senus butus antram gyvenimui, su kokiais iššūkiais jie susiduria bei kokiais praktiškais patarimais dalijasi – visa tai galite stebėti jų socialinių tinklų paskyrose „Nt projektai“.

Pasiūla – itin ribota

Lasevičiai įsitikino, kad daugelis pirkėjų ieško trijų kambarių buto ir dažniausiai renkasi antrą ar trečią aukštą. Pirmas aukštas atmetamas dėl žemesnės temperatūros, drėgmės ir triukšmo.

Penktas aukštas taip pat dažnai laikomas nepatraukliu, bet G. Lasevičienė turi kitą nuomonę. Ji pirkėjams akcentuoja, kad tokiame bute daug tyliau, kaimynų beveik negirdėti, todėl gyvenimas ramesnis.

Sutuoktiniai yra susiskirstę darbais – Mantvydas bendrauja su darbininkais, rūpinasi, kad laiku būtų pristatytos statybinės medžiagos, o objektų paieška dažniausiai užsiima Greta. Moteris tinkamų butų ieško visur: nuolat seka skelbimus internete, varžytynėse, taip pat bendrauja su nekilnojamojo turto brokeriais. Pasak jos, žmonės neretai bando savo būstą parduoti už nepagrįstai aukštą kainą. Tokie pardavėjai dažnai būna emociškai prisirišę prie turto, todėl mano, kad jis vertas daugiau nei yra.

„Kartais žmonių norai gerokai prasilenkia su realybe. Pasitaiko atvejų, kai už senus, dešimtmečiais neremontuotus butus Vilkaviškyje prašoma didžiulių sumų. Žmonės linkę laukti metų metus, ir tik įsitikinę, kad niekas neperka, pradeda leisti kainą“, – teigė M. Lasevičius.

Nors iš pradžių Greta ir Mantvydas planavo per metus suremontuoti iki dešimties butų, ilgainiui suprato, kad lūkesčiai per dideli.

„Pasiūla Vilkaviškyje – itin ribota. Net jei norėtume, paprasčiausiai nėra ką pirkti“, – sakė pora.

Jaunieji verslininkai vis dažniau svarsto galimybę statyti nedidelius kotedžus, mat rinkoje jaučiamas augantis tokio būsto poreikis. Šis variantas patrauklus tuo, kad gyventojai gali turėti ne tik nuosavą garažą ir terasą, bet ir nedidelį žemės sklypą. Be to, sutuoktiniai neatmeta galimybės ieškoti nekilnojamojo turto objektų ir kituose miestuose, neapsiriboti vien Vilkaviškiu.

Autorius: Toma Birštonė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-07-01

Sunkiausiomis valandomis prieš akis stodavo audžianti močiutė

Sunkiausiomis valandomis prieš akis stodavo audžianti močiutė
2025-07-01

Jei nešaukė, tai ne patriotas?

Jei nešaukė, tai ne patriotas?
2025-07-01

Brangiausi vokai – iš legendinio lakūno kišenės

Brangiausi vokai – iš legendinio lakūno kišenės
2025-07-01

Kovinė dvasia – iš beveik šimtametės praeities

Kovinė dvasia – iš beveik šimtametės praeities
2025-07-01

„Tarta Ledi“: kai durys užsidarė, darbu ir atkaklumu pravėrė langą

„Tarta Ledi“: kai durys užsidarė,  darbu ir atkaklumu pravėrė langą
Dalintis straipsniu
Verslo idėją vilkaviškiečiai parsivežė iš emigracijos