Mato Šalčiaus šeimos pėdsakai Žemaitijoje

„Saulė šviečia lygiai visiems“ (Matas Šalčius)

 Istorija pasakoja apie žmones, kurių nebėra, apie laiką, kuris praėjo, apie meilę, kuri pasilieka prisiminimuose. Jei ne archyve saugoma fotografijų kolekcija, kurioje užfiksuota Šalčių giminė iš Čiudiškių kaimo, ši istorija greičiausiai būtų likusi neatskleista. Išsaugotos fotografijos – gyvenimų liudininkės. Mato brolis Jonas, gyvenęs JAV, pasirūpino jo dokumentinio archyvinio palikimo pargabenimu į Lietuvą.

Alma Jankauskienė

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja

(Pabaiga. Pradžia Nr. 39, 40)

Išvežė Juozas savo dukrą pas Donatos mamą Bronislavą, ji ir užaugino savo anūkę. Pats buvo pakviestas dirbti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą vyr. dėstytoju, bet dirbti ten beveik neteko, nes 1945 m. rudenį einant į paskaitas buvo suimtas gatvėje. Iš Juozo Jurkaus dienoraščio (1945.07.16): „Mane užpuolė visi negandai: kvietimas į NKVD, areštavimas, metimas iš buto. Prie viso to – dar nėra ką valgyti (trissyk per dieną duona su cukrumi užsigeriant vandeniu, ne visuomet virtu, nėra pinigų“. Lietuvos ypatingajame archyve saugoma Juozo Jurkaus baudžiamoji byla. Bylos duomenimis, Juozas Jurkus, dirbęs Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoju, 1945 m. gruodžio 14 d. buvo suimtas LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Tardymo skyriaus ir kalintas LSSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kalėjime. Suimto Juozo Jurkaus anketoje rašoma, kad jo žmona mirusi, o duktė Naktis Jurkutė gyvena Kauno m. LSSR MGB kariuomenės Karo tribunolas 1946-04-27 nuosprendžiu už tai, kad prisidėjo prie lietuvių nacionalistinės organizacijos „Lietuvos laisvės armija“ (LLA) narių kovos prieš sovietų valdžią Lietuvoje, užmezgęs ryšį su vadovaujančiu kontrrevoliucinės organizacijos LLA nariu kunigu Iliumi, padėjo jam susitikti su kitais nariais bei perduoti nelegalią literatūrą, nuteisė Juozą Jurkų laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje su teisių suvaržymu 5 metams ir jam priklausiusio turto konfiskacija. 1946-09-21 Juozas Jurkus buvo atvežtas į Sevželdorlagą (Šiaurės geležinkelių statybos pataisos darbų lageris, Komijos ASSR). Atlikęs bausmę, 1952-11-14 paleistas iš Ozerlago (Specialusis uždaras griežtojo režimo lageris, veikęs Irkutsko srities vakaruose). Tremtyje Juozas Jurkus jautėsi „išrautas iš savo natūraliosios aplinkos, izoliuotas iš savo šeimos, namiškių, tautiečių ir nublokštas į visai svetimas, […] neįprastas gyvenimo sąlygas“, akcentavo jokiu būdu negalįs „be protinės veiklos“, tad nepakeliamą būtį bandė praskaidrinti panirdamas prisiminimuose, juos užrašydamas. 1954-12-23 mirė Krasnojarsko ligoninėje, būdamas tremtiniu. Kapas nežinomas. Reabilituotas 1989 m. Iš Aušros Šalčiūtės (Donatos sesuo) 1970 m. prisiminimų: „Mano sesuo buvo ištekėjusi už Juozo Jurkaus. Tokios meilės aš nebuvau mačiusi. „Baigsis negerai – per daug gražu!“. Nemačiau ir tokių idealistų, tokių sudvasintų žmonių. Realybė, duona, turtas nerūpėjo. Gyveno Telšiuose – ji buvo aktorė. Jos seneliai, giminės – dvarininkai, 60-50 ha žemės savininkai. Kai baigėsi karas, turėjom maišus markių. O jie nieko neturėjo, bet neprašė. Ėmė laukti kūdikio. Daktarai sakė – negalima gimdyti, nes gresia mirtis, per silpna. Nežinau, kur jie skubėjo. Gimdė per pačią fronto sumaištį. Aš atvažiavau į Telšius, kai rusai trečią kartą paėmė miestą. Varo belaisvius, purvas. Jie gyveno mansardoje. Šalta. Valgyti neturi ko. Aš nemoku nei vaiko žiūrėti, nei jos slaugyti. Ji kliedi per naktis – kraujo užkrėtimas. Vaiką pavadina Naktimi – pagal Mačernio eilėraštį. Mirus sesutei, jis vienas augino vaiką. Eis laikinai Suaugusiųjų gimnazijos direktoriaus pareigas. Nušovė miškinį ir rado pas jį Suaugusiųjų gimnazijos moksleivio pažymą su jo parašu. Bet negalėjo jo suimti, kol jis augino vaiką. 1945 m. jį pakvietė į Vilnių Balčikonis. Tai jis atvežė vaiką senelei į Kauną. Kai ėjo į stotį, ten jį suėmė iš paskos atvažiavę Telšių milicininkai. Nuteisė 10 metų už aplaidumą darbe. Kai buvo paleistas iš lagerio, turėjo dokumentus grįžti į tėviškę. Pasijuto blogai. Iš lėktuvo Krasnojarske išnešė be sąmonės. Sirgo kepenų vėžiu. Po 2 savaičių mirė.“ 

Mato Šalčiaus broliai – Andrius, Povilas ir Antanas Šalčiai

Telšių ligoninės archyve saugoma Mato Šalčiaus brolio Andriaus Šalčiaus asmens byla, kur savo gyvenimo aprašyme Andrius pažymėjo, kad nuo 1926 m. iki 1940 m. dirbo fabriko „Maistas“ Kaune ir Šiaulių padalinyje gyvulių supirkinėtoju. 1940 m. nusipirko 8 ha ūkelį Pagermantės kaime Alsėdžių valsčiuje. Iki valsčiaus sunaikinimo dirbo buhalterio pareigose Alsėdžių vykdomajame komitete. 1950 m. persikėlė į Telšius. Iki pensijos dirbo Telšių ligoninėje sąskaitininku, direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Mirė Telšiuose, palaidotas Lieplaukės miestelio kapinėse. 1949 m. Andriui dar begyvenant Alsėdžiuose, brolis Povilas, atvykęs pasisvečiuoti pas brolį, buvo chuliganų žiauriai nužudytas. Nusikaltimas nebuvo atskleistas. Lietuvos ypatingajame archyve saugomoje 1949 m. Plungės vykdomojo komiteto įslaptintoje ataskaitoje užfiksuota, kad nusikaltimas įvyko balandžio mėnesį ir iki šiol yra neišaiškintas. Povilas Šalčius buvo fabriko „Maistas“ direktorius. Antanas Šalčius, atsiliepęs į Lietuvos laikinosios Vyriausybės 1918 m. gruodžio 29 d. atsišaukimą „Lietuva pavojuje“ tapo kariu-savanoriumi ir po tarnystės gavo 6 ha žemės Jokulių k., netoli Vėžaičių. Vėliau nusipirko namelį Priekulėje, ten ir praleido likusį gyvenimą. Kaip pasakojo Priekulėje prosenelio name gyvenanti Antano Šalčiaus proanūkė Erika Šalčiūtė Juknevičienė, Šalčių tėvai labai stengėsi vaikus išmokslinti, bet paskutiniai Antanas, Kotryna ir Andrius iki universitetų nepriėjo. Tais laikais jau ir pradinė mokykla su progimnazija buvo didelis pasiekimas. Pašnekovė minėjo, kad Šalčiai nebuvo linkę prie didelių verslų ar ūkių, labiau romantiški ir leidžiantys gyvenimui tekėti palankia tėkme. Tiek Andriaus, tiek Antano palikuonys liko Žemaitijoje, daugelio jų jau nebėra tarp mūsų. Taip jau yra su gyvenimų istorijomis, jos lieka fotografijose, prisiminimuose ir mūsų atminty. Publikacijos medžiaga: Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos ypatingasis archyvas, Linas Turčinavičius, Erika Šalčiūtė Juknevičienė.

Autorius: KŽ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama