Girtaujantys kelininkai visiškai apleido Klaipėdos gatves

Atrodo, kad kelininkai yra viena iš tų profesijų, kurių darbo rezultatai sulaukia kritikos visais laikais.

Baigiantis 1953-iųjų rugsėjui Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas „atžymėjo“, kad Kelių ir tiltų trestas tais metais „darbą atliko nepatenkinamai – visiškai žema kokybe, o atskiruose darbuose rasta aiškus brokas“.

Nors kelininkams pinigų netrūko, kapitalinio remonto planai rugsėjo 20 dienai buvo išpildyti tik 69%, o „bėgam. remonto“ – iš viso tik 39%.

„Visiškai apleisti miesto gatvės grindinys ir šaligatviai. (Bėgam. remontu Kelių-Tiltų trestas visiškai neužsiima). Turimieji įrengimai: 3 tonų plentvolis nesutaisytas, jo rezultate neteisingai eksploatuojama, mažas plentvolis dažnai prastovi nenaudojamas dėl labai žemo dirbančiųjų pasiruošimo vadovaujant drg. Maliauskui, gautas autogudronatorius eksploatuojamas pažeidžiant technikines taisykles, nes ant jo dirba tinkamai šiam darbui neparuošti kadrai. Išpildyti gatvių Minijos ir Pušyno grindinio darbai yra žemos kokybės dėl blogo pravedimo rankinio lyginimo, o taip pat ir nepatenkinamo sulyginimo lygintuvu. Nežiūrint atleistų didelių lėšų sumai 64 t. Rb. kapitaliniam ir einamam remontui, gatvių apšvietimas yra blogas, o iš atleistų lėšų tesunaudota tik 30 t. Rb. Tokios gatvės kaip Perkūno, Jono Biliūno, Vilniaus, Maksimo Gorkio (2026 m. – Sukilėlių g. dalis, Galinio Pylimo, Tilžės, Liepų gatvės – M. V. past.), Donelaičio ir kitos beveik neapšviestos, o jei ir apšviestos tai visiškai silpnai, o kaip gatvės Nemuno ir Minijos visiškai apleistos. Vadovaujantis Kelių-Tiltų Trestui valdytojas drg. Strazdauskas nejaučia atsakomybės jam pavesto darbo, ko rezultate pasireiškia nepatenkinama valstyb. darbo drausmės disciplina. Darbų vykdytojas drg. Pliokštys ir meistras drg. Gurkonis dažnai darbo metu esti neblaiviame stovyje, kas ir ardo darbo discipliną tarpe darbininkų, kurie po gavimo avanso arba atlyginimo patys neateina į darbą savavališkai, o Tresto valdytojas drg. Strazdauskas tam jokių priemonių nesiima, ko rezultate labai žema darbo organizacija. Tokios gatvės kaip Smiltelės (2026 m. – Senoji Smiltelės – M. V. past.), Sportininkų, Gluosnių ir kitos 1953 m. numatytos paviršiaus dvigubam apdirbimui – neatremontuotos. Labai silpnai vykdomas lėšų įsisavinimas gruzo išvalymui“, – savo sprendime išdėstė Vykdomasis komitetas.

Jis įpareigojo tresto valdytoją drg. Strazdauską per mėnesį užbaigti gatvių grindinio ir šaligatvių remonto darbus, gatvių apšvietimo tinklą ir apšviesti miesto gatves; iki lapkričio pradžios „pravesti kelio grindinį su šoniniais takais (prailg. gatvės Simono Daukanto su išėjimu į Puodžių gatvę)“; iki lapkričio vidurio suremontuoti plentvolius, arklides ir „bitumbazę“; iki spalio pabaigos „pilnumoje įsisavinti likusias lėšas griuvėsių išvalymui sumoje 112 t. Rb.“; „užbaigti remontą tilto per Smiltelę iki 1953.X.15 d. ir tiltą prieš Saldainių fabriką „Gegužės Pirmoji“ iki 1953. X. 20 d.“.

„Turint galimybę atremontuoti gatves M. Gorkio, Sportininkų ir Smiltelės Kelių-Tiltų trestas turi organizuoti darbą su tokiu išskaičiavimu kad pilnai būtų sunaudotos lėšos išskirtos tam tikslui ir darbas būtų užbaigtas iki 1953.X.10 d.“, – skelbė dar vienas miesto valdžios nurodymas.

Tik nurodymais tresto valdytojas neatsipirko, jam dar buvo pareikštas perspėjimas. Kartu jis buvo įspėtas, kad jeigu „iki 1953 m. spalio mėn. neprives Treste darbo disciplinos iki reikiamos tvarkos, jam bus priimtos griežtos administracinės priemonės“.