Sąvadą papildė Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai

Gegužės 19 d., Vilniaus rotušėje iškilmingai pagerbti šalies gyvojo kultūros paveldo puoselėtojai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) inicijuotoje devintoje sertifikatų teikimo ceremonijoje į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyta 13 naujų vertybių. Tarp jų Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje.

Vertybę pristatė kursų organizatorių ir mokytojų komanda: Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė, folkloristas Osvaldas Gerbenis, direktorės pavaduotoja kultūrai Angelė Jovaišaitė, etnomuzikologas, Kelmės kultūros centro kultūros renginių vadybininkas Marius Kačiulis, kursų mokytojai – smuikavimo mokytoja Gaila Kirdienė, grojimo bandonija mokytojas Arvydas Kirda, folk-roko mokytojas Jonas Chockevičius, piemenų pučiamųjų gamybos ir grojimo mokytojas Arūnas Stankus, audimo mokytoja Irena Arlauskienė ir folkloro ansamblio „Taduja“ narė Birutė Špukienė. Rotušėje vykusiose iškilmėse kelmiškių delegacijai buvo įteiktas oficialus sertifikatas, liudijantis, kad ši unikali paveldo išsaugojimo veikla nuo šiol yra saugoma valstybės ir pripažįstama kaip neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Sertifikatą, liudijantį, jog ši unikali paveldo išsaugojimo veikla nuo šiol yra saugoma valstybės ir pripažįstama kaip neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis, kelmiškiams įteikė etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docentė, Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybos narė Gaila Kirdienė. Gaila Kirdienė daug metų Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursuose Kelmėje moko smuikuoti. Kalbėdama apie etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursus, Gaila Kirdienė sakė, jog ši vertybė į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą oficialiai įrašyta 2025 metais. Kursų tradicija klasifikuojama kaip gyvosios tradicijos geroji patirtis, liudijanti ilgametį ir unikalų etninės kultūros puoselėjimą.

Kursai rengiami nuo 1988 m. – savo apimtimi, patirtimi, populiarumu analogų Lietuvoje neturinti nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo iniciatyva. Jie prasidėjo nuo kankliavimo mokymų ir išaugo į regioninį reiškinį, kuris vadinamas etninės kultūros liaudies universitetu. Sąvade pabrėžiamas praktinis vietinio muzikinio paveldo perdavimas – mokoma kankliavimo, smuikavimo, žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo bei grojimo bandonija ar armonika. Tradicinių amatų mokymuose gilinamasi į audimo, drabužių siuvimo, medžio drožybos, šiaudų rišimo, akmentašystės, juvelyrikos, keramikos ir kt. subtilybes. Pastaraisiais metais auditoriją sėkmingai išplėtė kursų programą papildžiusios modernaus folkloro kūrybinės dirbtuvės. Daug dėmesio skiriama ne tik praktiniam, bet ir teoriniam etninės kultūros pažinimui – rengiamos mokslininkų paskaitos, diskusijos paveldo išsaugojimo temomis, leidinių pristatymai. Vertinama tai, kad kursuose teorines paskaitas skaito etninės kultūros mokslininkai, vyksta diskusijos apie paveldo išsaugojimą, rengiamos parodos, rodomi dokumentiniai filmai. Kelmės kultūros centro etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Bandzienė sako, jog per 36 metus Kelmės kursuose dalyvavo apie 11 000 įvairaus amžiaus žmonių, o žiniomis dalinosi apie 300 lektorių, tautodailininkų ir amatininkų. Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių liaudies amatų vasaros kursų metu keturias dienas Kelmė gyvena smagiu kursų dalyvių vakaronių ir renginių šurmuliu. Kursų pabaigoje visi susibėga į būrį ir kartu džiaugiasi tuo, ko išmoko, rodo tai ką pavyko pasidaryti. Šiuose kursuose svarbiausi – žmonės, kurie gilinasi į etninės kultūros tradicijų esmę ne fragmentiškai, o nuosekliai. Prisilietę prie mūsų prosenelių, senelių išminties, puoselėja tas tradicijas ir saugo. Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė sako, jog vykstant gausiai emigracijai turime visomis pastangomis išsaugoti gyvąją tradiciją, nes tik taip neprarasime tautinės tapatybės, savimonės ir perduosime ateičiai tą etninę kultūrą, kuri jungia savyje praeitį, dabartį ir ateitį. Žemaičių etninio muzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai Kelmėje – tai mūsų krašto savitumas ir išskirtinumas. Iškilmėse dalyvaujančius kursų organizatorius ir mokytojus sveikino Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Sonata Venckienė ir šio skyriaus specialistė Rima Rimdeikienė. Iškilmes vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius.

Projektas „Nuo šaknų iki nūdienos vertybių“. Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma – 9000 Eur.

Autorius: Rita ŠČIGLINSKIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama