Socialiniai projektai padeda kurti stiprią bendruomenę

„Esu grynakraujis suvalkietis, nors gimiau ir užaugau Kaune“, – sako Benas Mačiulaitis. Kodėl? Nes abu jo tėvai kilo iš Matlaukio kaimo (Kybartų sen.). Ten Benas su broliu praleido savo vasaras, ten, į tėvų prižiūrimą sodybą, iki šiol atvyksta pailsėti nuo miesto triukšmo.

Į bendrystę – per sportą

B. Mačiulaitis pripažįsta niekad nesiekęs tapti profesionaliu sportininku, bet nuo vaikystės buvo fiziškai aktyvus. Išbandė įvairias sporto šakas: žaidė krepšinį, bėgiojo, mynė dviratį, užsiėmė kovos menais, vandens sportu, o baigęs mokyklą pasirinko studijas Lietuvos sporto universitete.

Vėliau septynerius metus Benas dirbo Kazickų šeimos fonde, programoje „Jaunimas gali“. Prasmingas darbas socialinėje srityje ir sąsajos su sportu nubrėžė gaires tolimesnei veiklai.

Benas sako, kad jo veikla finansinės naudos duoda mažai, bet kaupia didžiulį socialinį kapitalą. Įgyvendindamas savo projektus jis sutiko daug šviesių, įdomių, geranoriškų žmonių, su kuriais galima drąsiai imtis įvairių prasmingų iniciatyvų.

Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ sporto renginių organizatorius B. Mačiulaitis 2024 m. įsteigė VšĮ „Sveika Suvalkija“. Pirmieji organizacijos projektai buvo du, ir abu susiję su Vištyčiu: plaukimo varžybos „SWIMLTU“ ir jaunimo vasaros stovyklos prie ežero.

Kai minusas virsta pliusu

„Sveika Suvalkija“ reiškia visomis prasmėmis sveiką žmogų – tiek kūnu, tiek siela. Organizacijos idėja gimė iš paties B. Mačiulaičio patirties. Vaikystėje jis su šeima vasaromis dažnai atvykdavo prie Vištyčio ežero, ten ir išmoko plaukti.

„Vištytį atsimenu kitokį: jis šiltuoju metu būdavo pilnas žmonių, stovyklautojų. Dabar paežerės gerokai tuštesnės. Gal valstybės siena su Rusija yra minusas? Bet, kaip man pasakė vienas protingas žmogus, iš minuso visada galima padaryti pliusą. Ir tikrai: visiems maratono dalyviams plaukimas palei valstybės sieną palieka didžiausią įspūdį ir suteikia daugiausiai adrenalino. Turime nuostabų ežerą, todėl jį reikia išnaudoti, kurti veiklas, kurios pritrauktų žmonių. Plaukimo dalyviai atvažiuoja iš visos Lietuvos: Ignalinos, Utenos, kitų miestų. Pernai plaukė ir 4 lenkai. Žmonės lieka nakvoti, atsiranda poreikis apgyvendinimui, maitinimui, kitaip tariant – vietiniam verslui. Jei nieko nedarysi – nieko ir nebus“, – kalbėjo entuziastas.

Po dvejų metų, kai vasaros stovyklos Vištytyje ir plaukimo maratonas jau turėjo neblogą įdirbį, B. Mačiulaitis Vilkaviškio vietos veiklos grupei parašė projektą „Draugystės tiltai“, kuriuo apjungė abu šiuos renginius ir gavo finansavimą ES fondų ir Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto.

Po varžybų – diskoteka

Natūralu, kad projektas, įgyvendinamas ne vien iš idėjos, bet ir turint finansavimą, gali būti kokybiškesnis. Šiemet plaukimo varžybos bus dar stipresnis renginys. Tikimasi sulaukti apie 80 plaukikų, jau ankstesniais metais sėkmingai įveikusių trasas, dalyvių iš užsienio – Lenkijos, Latvijos ir kitų Lietuvai draugiškų šalių.

Šiais metais numatyta daugiau trasų: be ankstesnių 2, 5 ir 10 km distancijų, atsiras ir 1 km trasa, taip pat 800 m distancija 12–14 metų paaugliams ir 1 200 m trasa 15–17 m. jaunimui. Plaukimą vainikuos šeimų estafetė, kurioje poromis – vyras ir žmona, senelis ir anūkas, brolis ir sesuo ar kiti dalyviai – plauks du ratus po 400 metrų, iš viso 800 metrų.

„Šiemet bus platesnė ir veiklų ant kranto programa, nes prie mūsų jungiasi Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo bei Keturvalakių smiginio klubai. Numatyta ir kitų veiklų, todėl pramogų netrūks ir plaukikus atlydėjusiems draugams, šeimoms ar šiaip žiūrovams. Gerą nuotaiką kurs renginio vedėjas Rytis Kazlauskas, žinomas sporto komentatorius, o vakarą užbaigs diskoteka paplūdimyje“, – pasakojo B. Mačiulaitis.

Plaukimo varžybos tradiciškai vyks antrą rugpjūčio šeštadienį – rugpjūčio 8 dieną.

Džiaugiasi savanoriais

Šiemet „Sveika Suvalkija“ ėmėsi dar vieno, tarptautinių jaunimo mainų projekto pagal „Erazmus +“ programą.

Jis prasidėjo šį sekmadienį ir truks iki birželio 2 d. Projekto dalyviai – jaunimas iš 6 valstybių: Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Lenkijos, Rumunijos ir Portugalijos.

„Projektas prasidėjo gegužės 24 d. Kaune, o gegužės 27 d. visi dalyviai traukiniu važiavo į Kybartus. Čia įvairiatautė jaunuolių grupė savanoriaus Kybartų socialinių paslaugų centre, o gegužės 30 d. bus surengta tarptautinė kultūrų mugė. Į renginį kviečiami visi norintieji susipažinti su projekte dalyvaujančių šalių kultūra, pabendrauti, paragauti tradicinių šių šalių patiekalų“, – pasakojo organizatorius.

B. Mačiulaitis džiaugėsi, kad Vilkaviškio rajone turi keletą aktyvių savanorių – jaunuolių, kurie visuomet atvyksta padėti organizuoti veiklas ir patys jose mielai dalyvauja.

„Žinoma, būtų smagu pritraukti ir suaugusių savanorių. Pačiais pirmais metais į kvietimą savanoriauti plaukimo maratone atsiliepė Sandra Almonaitienė, kuri atvyko su savo masažo stalu ir masažavo plaukikus. Kitais metais ji atsivežė dar porą šios srities specialisčių“, – pasakojo vyras.

Beje, Sandrai, tokiai pat idėjų pilnai entuziastei, šį vasarį B. Mačiulaitis padėjo surengti žiemos maudynes eketėje ant Paežerių ežero ledo.

O vienas iš anksčiau savanoriavusių vyrų šiemet tapo „Sveika Suvalkija“ darbuotoju – techninės dalies vadovu, ir už savo darbą gaus atlyginimą. Nors savanorystės idėja yra grindžiama neatlygintina veikla, ji neretai tampa pradžia naujoms galimybėms.

Labai laukia rėmėjų

B. Mačiulaitis juokiasi, kad idėjų jo galvoje tikrai netrūksta.

Kur kas sudėtingesnis klausimas – finansavimas. Turint stabilų pagrindą būtų galima geriau planuoti socialinę veiklą, plėsti komandą ir įgyvendinti dar daugiau iniciatyvų.

„Norisi, kad „Sveika Suvalkija“ būtų nuolat veikianti organizacija, turinti savo komandą, administraciją ir gebanti save išlaikyti. Tačiau tokio pobūdžio veikla be rėmėjų kol kas sunkiai įmanoma. Projektai yra trumpalaikiai. Kaip organizacijos steigėjas ir vadovas turiu minčių, kaip užtikrinti tęstinumą, tačiau viskam reikia lėšų. Tyrimai rodo, kad Suvalkijoje socialinių problemų tikrai daug. Vilkaviškio rajonas pagal socialinės gerovės indeksą yra gerokai žemiau šalies vidurkio. Kalbu apie skurdo riziką, socialinę paramą gaunančių žmonių skaičių ir kitus rodiklius.

Bet socialiniai projektai kelią skinasi sunkiai. Štai krepšinį paremti visiems atrodo labai aktualu, bet kiek socialinių problemų jis išsprendžia? Juolab kad pusė žaidėjų – legionieriai, atvykėliai. Tačiau rėmėjų jie turi daugybę. O jei ateisi su socialine idėja – niekas tavimi nesusidomės. Todėl labai reikia žmonių, kurie patikėtų ir norėtų kurti gerus dalykus ir padėtų tai daryti kitiems.

Paprasčiau tariant, sėkmingas verslininkas ar stiprus ūkininkas nebūtinai bus geras bendruomeninių projektų organizatorius. Bet jis gali rūpintis savo kraštu ir paremti socialines iniciatyvas. Nes jei padėsi jauniems žmonėms, galbūt jie užaugs aktyvesni, platesnio akiračio, mylės savo kraštą ir norės jame likti, o ne išbėgioti į didmiesčius“, – kalbėjo B. Mačiulaitis.

Autorius: Eglė Mičiulienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama