Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais. 
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

Alvydas Ivoncius

(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-35)

NARUČIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Kaimas įrašytas 1844 m. Lieplaukės bažnyčios parapijiečių sąraše. Valstybės istorijos archyvas.

NAUJIEJI KALNIŠKIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Yra Kalniškių akmens amžiaus gyvenvietės: pirmoji – VIII tūkstantmetis prieš Kristų- II tūkstantmečio prieš Kristų pradžia, antroji – VIII tūkstantmetis prieš Kristų – II tūkstantmečio prieš Kristų pradžia; trečioji – VII tūkstantmetis prieš Kristų – I tūkstantmetis prieš Kristų, I-IV amžiai po Kristaus.
Kalniškių antroji akmens amžiaus gyvenvietė yra Stabinės kaime, Varnių seniūnijoje.
Naujųjų Kalniškių kaime trečiojoje akmens amžiaus gyvenvietėje, Donkalnyje, buvusioje Biržulio ežero saloje, dabar kalvelėje, 1981-1983 m. Lietuvos nacionalinis muziejus ištyrė (vadovas A. Butrimas) 1024 kv.m plotą. Jos rytinėje dalyje rasta alkavietė (antras tūkstantmetis prieš Kristų–pirmieji amžiai po Kristaus), šiaurinėje – aptikta vietų, manoma, apeiginių, su raudona ochra, smulkiais gyvulių kaulais, puodų šukėmis, vakarinėje – ochra apiberto vyro (manoma, žynio) dvigubas kapas (kartu palaidota moteris) su simboliniu židiniu iš akmenų (datuojamas mezolito laikotarpiu – prieš 8377-8221 metų). Žynio kūnas ir galva papuošti kabučiais – pragręžtais briedžio, šerno ir tauro priekiniais dantimis. Be žynio kapo, rasta 14 nedegintų mirusiųjų kapų (iš jų 6 apardyti) su amuletais, raudona ochra ir titnaginiais strėlių antgaliais. Archeologiniame komplekse rasta daugiau kaip 1000 mezolito ir vėlyvojo neolito dirbinių (trikampių, lancetinių ir trapecinių strėlių antgalių, gremžtukų, grandukų), ornamentuotos keramikos (taurės pavidalo indų, amfora, įvairaus dydžio puodynių), arklių, kiaulių, avių, šunų, lokių, stirnų, kiškių kaulų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Visuotinė Lietuvių enciklopedija.

NAUJIKAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1759 m.

NERIMDAIČIAI, miestelis Nevarėnų seniūnijoje.
Nerimdaičiai, kaip karališkasis kaimas Telšių valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėti 1575 metais, GŽŽ, p. 204.
„Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ 3 tome, išleistame 1987 m. Vilniuje, psl. 205, aprašomi Nerimdaičiai. Parašyta: „1575 metais minimas karališkasis Nerimdaičių kaimas“.
Greičiausiai enciklopedijos rengėjai Nerimdaičių, kaip ir kitų vietovių atvejais, rėmėsi Janio Sprogio veikalu „Geografinis senosios Žemaičių žemės XVI amžiuje žodynas, sudarytas pagal Raseinių žemės teismo 40 knygų. Vilnius, 1888 /Географическiй словарь древней Жомойтской земли XVI cтолетия, составленный по 40 актовымь книгамь Россiенскаго земскаго суда. Вильна, 1888 /“. Šioje knygoje psl. 204 pateikiama tokia informacija apie Nerimdaičius: „Неримдойте, королев. село въ Телъшев. в. I, 317,“ – Nerimdaičiai, karališkasis kaimas Telšių valsčiuje.
Daugiau informacijos pateikiama kitame šaltinyje: „Vilniaus centrinio archyvo senųjų aktų knygų dokumentų aprašymas, 1 dalis. Raseinių žemės teismo 1575-1586 metų aktai. Vilnius, /1901 Опись документов Виленскаго центральнаго арxива древниx актовыxь книг. Акты Россiенскаго земскаго суда за 1575-1586 годы. Выпускь 1, Вильна, 1901/“. Čia pateikta J.Sprogio minėto akto 317 anotacija, kurioje, neminint vietovės, nurodomas 1569 m. lapkričio 2 d. žemionio Jono Lunskio, Vaitiekaus sūnaus, užstatymo į 18 margų žemės raštas žemioniui Martynui Prespolevskiui. 1569, o ne 1575, metus derėtų laikyti kol kas žinoma seniausia Nerimdaičių paminėjimo istoriniuose šaltiniuose data.
Telšių seniūnijos 1677 m. inventoriuje surašyta 15 Nerimdaičių valstiečių – sodybų šeimininkų. Telšių seniūnija buvo karališkosios valdos kompleksas (Telšių karališkasis dvaras), kuriam priklausė įvairūs kaimai, tarp jų ir Nerimdaičiai. Jie įrašyti seniūnijos Gintaučių vaitystėje. ŽKI, lapas 304.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Nerimdaičiai (Nerimdaycie). Kaime įrašyta 8 asmenys (7 vyriškos, 1 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas įrašytų asmenų skaičius leidžia manyti, kad ne visi gyventojai buvo įrašyti. RS (1800), p. 109-111.

NEŠUKUOČIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Kaimas įrašytas 1844 m. Lieplaukės bažnyčios parapijiečių sąraše. Valstybės istorijos archyvas.

NEVARDĖNAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1572 m. dovanojimo aktas, kuriuo Julijona Griciūtė savo vyrui žemioniui Jurgiui Laurynavičiui padovanojo žemės Nevardėnuose, VADA (1), p. 13.
1578 m. Martynas Vaišvila pardavė dalį žemės Jaukantiškė Nevardėnuose. ŽBH, t.6, p. 300.
1589 m. Raseinių žemės teisme įrašytas Vaitiekaus Jonavičiaus pareiškimas, kad įsakius žemioniui Petrui Tomaševičiui buvo sumušta jo žmona Kristina Ganusavičiūtė, kai ji apžiūrinėjo savo dirvą apyrubėje Alka, Nevardėnuose. VADA (2), p.53.
1597 m. Grigalius Juškevičius pardavė apyrubę Rimkiškė Nevardėnų dvare (valdoje). ŽBH, t.2, p.514.
1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Martynas Molčaitis žemioniui Jonui Šimkevičiui pardavė Nevardėnuose dirvas, laukus. VADA (5), p. 33.
Kaimo bajorai surašyti 1667, 1690, 1775 m. padūmės rejestruose. Be kitų bajorų, įrašyti ir Nevardauskiai.
1799 m. Nevardėnuose mirė 1765 m. gimęs Antanas Vaitkevičius. 1792 m. buvo Telšių pavieto civiliniu – kariniu komisaru. 1794 metų sukilimo metu buvo Telšių pavieto generolu majoru. Palaidotas Varniuose. ŽBH, t.6, p. 315.

NEVARĖNAI, miestelis, Nevarėnų seniūnijos centras.
1253 m. Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas dalijosi kuršių žemes, tarp jų ir Ceklio, buvusio dabartinės Žemaitijos vakarinėje dalyje. Žemių dalybų aktas ir jame minimos vietovės išsamiai išanalizuotos Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos straipsnyje „Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė“. Knyga „Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos“, sudarė Antanas Ivinskis, 2004, p. 22-23.
Žemių dalybų akte minima Newarie. Dalis tyrinėtojų šią vietovę susiejo su Nevarėnais vien dėl morfologinio ir fonetinio panašumo. Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela suabejojo šios sąsajos pagrįstumu, kadangi nei Nevarėnuose, nei šalia jų nėra piliakalnio ar ankstyvų archeologinių paminklų. Newarie gali būti išnykusi vietovė. Abu istorikai atsargiai Newarie sieja su Nevardos upeliu ir Pagirgždūtės (Girgždūtės) piliakalniu, bet pripažįsta, kad ši vietovė pernelyg toli nuo Ceklio žemės. Visgi ir Nevarėnų kategoriškai neatmeta.
Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1584, 1588, 1593 m. 1588 metais minima Nevarėnų valda, dvaras. GŽŽ, p. 201.
1584 m. Raseinių žemės teisme įrašytas vaznio pranešimas dėl bajoro Matiso Velnaičio įvesdinimo į žemes miškuose prie Nevarėnų kaimo, Telšių valsčiuje. VADA (1), p. 117.
1586 m. Motiejui Dembinskiui suteikta privilegija į žemę kaimuose Telšių valsčiuje. Nevarėnuose jam išskirta 22 sėdimi valakai, RVSAA (ap.4, d.2), p. 727.
1588 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1587 m. Marko Vnučkos, Rietavo tijūno, testamentas, kuriuo savo žmonai Zofijai Mitkevičiūtei ir giminaičiams palieka Nevarėnų, Gudenėnų ir kitus dvarus. VADA (2), p. 14.
1667 m. surašytas Žemaičių kunigaikštystės Telšių seniūnijos inventorius. Jame surašyti ir Nevarėnų vaitystės kaimai, tačiau Nevarėnų nėra. Vaitystei priklausė šie kaimai: Kantenių, Trimesėdžio, Morkiškės, Petraičių, Gryblaukio, Lumlaukio, Skaudučių, Liepkalnio, Geidžių, ŽK, l.309-313.

(Bus daugiau)

Autorius: KŽ

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama