Kraujo donorystės tradicija Kelmėje

Jau nuo 2011 metų Kelmėje tęsiama gyvybes gelbstinti tradicija – kraujo donorystė. Čia kiekvieną mėnesį atvyksta VšĮ Nacionalinio kraujo centro (NKC) darbuotojai ir su savo įranga įsikuria Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio galerijos antrajame aukšte, laukdami savanorių kraujo donorų.

NKC pateiktais duomenimis, Kelmėje ir Kelmės rajone yra užregistruota apie 1300 donorų, o Nacionaliniame kraujo centre 2025 m. iš viso kraujo padovanojo beveik 40 000 donorų. Kiekvienos kraujo donorystės akcijos metu Kelmėje kraujo paaukoja vidutiniškai 40 donorų.

Apie kraujo donorystės pradžią Kelmėje kalbėjomės su Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore Lina Nekraše: „Pradžioje kraujo donorystės kabinetas veikė Kelmės ligoninėje, po to buvo perkeltas į Visuomenės sveikatos biurą. Iš pradžių kraujo donorystė nebuvo neatlygintina, o už kiekvieną donaciją buvo mokami pinigai. Nuo 2011 m. pradėjome skatinti neatlygintinos donorystės akciją ir pirmas jos donoras buvo kunigas Donatas Klimašauskas, tai buvo labai gražus pavyzdys visuomenei“.

Po kurio laiko, kraujo donorystės akcija persikėlė į patogesnes patalpas Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio galerijoje.

Nors į kraujo donorystės akcijas daugelis žiūri palankiai, tačiau vis dar iškyla įvairių spekuliacijų ir gandų, kurie išgąsdina ir atgraso žmones nuo pasirinkimo tapti donorais. „Iš pradžių, kildavo sunkumų prikviesti žmones, tekdavo įdėti daug darbo kuriant skelbimus, tariantis, kur būtų galima juos pakabinti viešose vietose. Dabar sistema patogesnė, tačiau išlieka sunku prikviesti žmones pirmai donorystei. Daugelį lydi nepagrįstos baimės ir mitai, vieni didžiausių – antsvoris, venų sutrumpėjimas.

Prieš donaciją asmens sveikatos būklę įvertina gydytojas, yra atliekamas pirminis kraujo tyrimas, po kurio žmogui suteikiama informacija apie jo sveikatą ir galimybę būti donoru. Pasitaiko atvejų, kai tai suveikia prevenciškai, kuomet kraujo rodikliai parodo lėtines užslėptas diagnozes.

Kraujo donorystės nauda yra ne tik recipientui, bet ir pačiam donorui. Paaukojus kraujo, mūsų organizme jis atsinaujina, o organai dirba didesniu intensyvumu. Apie savo sveikatos rodiklius, kraujo tyrimus, kada kitą kartą gali aukoti kraujo žmogus yra informuojamas programėlėje, o kiekvieno apsilankymo metu jį konsultuoja gydytojas“, – pasakoja L. Nekrašė.

NKC teigia, kad kraujo donorų organizme skatinamas ląstelių ir audinių atsinaujinimas, dėl to, didelių nukraujavimų metu jie turi didesnę galimybę išgyventi nei kraujo neduodantys žmonės.

„Pagal donacijų ir Kelmės gyventojų skaičių, mes kraujo paaukojame tiek, kad jo užtektų aprūpinti mūsų teritoriją ir dar pasidaliname su kitais. Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure visi, kurie gali, duoda kraujo, kitose šeimose tai yra tarsi tradicija, kuri perduodama iš kartos į kartą“, – teigiamais rodikliais džiaugiasi Visuomenės sveikatos biuro direktorė.

Svarbu donacijai tinkamai pasiruošti – išgerti daugiau vandens, valgyti daugiau naudingų medžiagų ir vitaminų turinčių maisto produktų.

Nacionalinis kraujo centras nurodo, kad: „Donorus, neatlygintinai davusius kraujo „jubiliejinį” 40 kartą, Nacionalinio kraujo centro direktorius apdovanoja garbės donoro pažymėjimais. Asmuo, kuriam suteiktas Garbės donoro vardas, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos valstybinę antro laipsnio pensiją (147,24 Eur)“.

Lietuvoje dažnai senka kraujo atsargos, dėl to verta pamąstyti apie tapimą kraujo donoru. Kiekvienas iš mūsų galime išgelbėti kito žmogaus gyvybę.

Projektas „Nuo šaknų iki nūdienos vertybių“. Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma – 4500 Eur.

Autorius: Viktorija MĖČAJŪTĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama