Mieste – sąvartynai prie pagrindinių gatvių

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai byloja, jog 1953-aisiais tuometinės Klaipėdos valdžia turėjo pripažinti, kad jos nurodymai tinkamai tvarkyti ir valyti miestą rezultatų neduodavo.

Baigiantis tų metų gegužei Vykdomasis komitetas, išklausęs miesto sanitarinės-epideminės stoties vyr. gydytojo dr. Banadiukovo pranešimą apie tai, kaip vykdomas kovo viduryje jo priimtas sprendimas dėl miesto valymo, konstatavo, jog nors buvo atliktas „didelis darbas“ valant miestą, ypač talkų mėnesio laikotarpiu, tačiau jo būklė vis tiek išliko nepatenkinama.

Buvo nustatyta, kad nors trūko autotransporto miestui valyti, tačiau Valymo kontoros viršininkė draugė Pilipinkienė sudarė sutartis su pramonės įmonėmis, turėjusiomis savo galingą autotransportą (Jūrų prekybos uostu, Celiuliozės ir popieriaus kombinatu ir kt.), kurios turėjo visas galimybes ne tik pačios valyti savo įmonių teritorijas ir gyvenamąjį fondą, bet ir padėti valyti miestą. Be to, vedėja nepasirūpino ir tuo, kad miestas būtų valomas dviem arba pusantros pamainos.

„Nesuorganizavo kontrolės šiukšlių išvežimui, dėl ko pasitaikė atvejų, kai automobiliai nebuvo pilnai pakraunami, o mieste susidarė eilė neteisėtų sąvartynų prie pagrindinių magistralių ir sankryžų“, – dar vieną draugės Pilipinkienės apsileidimo faktą įvardijo miesto valdžia.

Miesto būstų valdybos viršininkas dr. Jelenevskis irgi nepakankamai skyrė dėmesio miesto valymui, nereikalavo iš namų valdytojų palaikyti tinkamą tvarką namuose, kiemuose ir gatvėse. Ši valdyba vis dar nebuvo įvykdžiusi minėtuoju kovo mėnesį priimtu Vykdomojo komiteto sprendimu duoto nurodymo įrengti naujas šiukšliadėžes ir tualetus, o esamus suremontuoti, buvo išvaliusi tik dalį nurodytų šulinių.

„Dauguma namų valdytojų visiškai nevykdo darbo telkiant gyventojus kiemų teritorijų valymui, gerinimui, vaikų žaidimų aikštelių kūrimui ir kitoms priemonėms, nestebi kiemsargių darbo ir neįspėja nuomininkų, pažeidžiančių tinkamą gyvenamojo fondo ir šiukšlių dėžių eksploataciją“, – konstatavo miesto Vykdomasis komitetas.

Jis nurodė, kad net „milicijos organai“ nevykdė privalomų sprendimų dėl miesto tvarkymo ir valymo. „Apylinkės milicininkai visiškai nusišalino nuo darbo palaikant tinkamą tvarką mieste. Jie netikrina savo apylinkių sanitarinės būklės ir tvarkos, būtent: kada pradedamos valyti gatvės, kokia kiemų ir aikščių būklė, netikrina, kaip prižiūrimos šiukšlių dėžės ir lauko tualetai. Neteikia pagalbos namų valdytojams kovojant su sanitarinių taisyklių pažeidėjais. Milicijos organai neseka transporto, vežančio šiukšles ir nešvarumus, judėjimo, todėl mieste susidarė daug neteisėtų sąvartynų“, – konstatavo komitetas.

Tad Valymo kontoros viršininkei buvo nurodyta „suorganizuoti dviejų pamainų autotransporto darbą miesto valymui“ ir nutraukti sutartis su pramonės įmonėmis, kurios turi savo transportą. Taip pat ji turėjo gatvių sankryžose ir pagrindinėse magistralėse įrengti nuorodas, kur yra bendras miesto sąvartynas.

Miesto būstų valdybos viršininkui buvo dar kartą nurodyta, šįkart iki birželio 25 d., pastatyti lauko tualetus ir šiukšlių dėžes namuose, kur jų nėra, ir suremontuoti esamas šiukšlių dėžės bei tualetus, o iki birželio 20 d. išvalyti ir sutvarkyti visus šulinius.

Milicijos skyrių viršininkai buvo įpareigoti kasdien vykdyti kontrolę dėl aikščių, gatvių, kiemų, šiukšlių dėžių ir lauko tualetų sanitarinės priežiūros ir griežtai bausti asmenis bei įmones, išmetančius šiukšles tam neskirtose vietose.

O Miesto sveikatos skyrius ir Kultūros-švietimo skyriai gavo nurodymus „išvystyti sanitarinio švietimo darbą namų valdybose“.