Nurodė naikinti benamius šunis

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai liudija, kad 1953-iųjų pavasarį tuometinė Klaipėdos valdžia rūpinosi, kaip miestiečius apsaugoti nuo pasiutligės ir užtikrinti stabilų elektros tiekimą.  

1953-ųjų kovo pabaigoje Vykdomasis komitetas, siekdamas „vykdyti organizacines-profilaktines priemones kovoje su šunų ir kitų naminių gyvūnų pasiutlige bei apsaugoti žmones nuo šunų įkandimų“, priėmė sprendimą „Dėl šunų registravimo ir laikymo“.

Miesto valdžia įpareigojo visus klaipėdiečius, turėjusius vyresnius nei trijų mėnesių amžiaus visų veislių šunis juos užregistruoti Miesto valymo kontoroje bei čia pasiimti numerinius ženklus ir šunų pasus.

„Pririšamus šunis laikyti pririštus, o naminius ir medžioklinius šunis už buto ribų laikyti su antsnukiais ir su pavadėliais. Esant ligos įtarimui tokius šunis pristatyti veterinarijos patikrai. Nustatyti, kad šunys, esantys gatvėse, aikštėse ir kiemuose be antsnukių arba nepririšti, arba ne su pavadėliais, laikomi benamiais, todėl turi būti gaudomi ir sunaikinami“, – skelbė kiti minėtojo sprendimo, kuris buvo priimtas dviejų metų laikotarpiui, punktai.  

Miesto valymo kontora ir Veterinarijos inspekcijos buvo įpareigotos atlikti šunų apskaitą.  

Nepaisantiems tokio nutarimo buvo numatyta 100 rublių bauda (tais metais vidutinė alga Sovietų sąjungoje siekė 684 rublius) arba mėnesio trukmės pataisos darbai.  

Po keleto savaičių, balandžio viduryje, Vykdomojo komiteto pirmininkas Kazimieras Petrauskas raštu kreipėsi į „Lietuvos energijos“ valdytoją draugą Rodioną Jegorovą.  

„Klaipėdos mieste yra elektros tinklų, kurie nėra nė vienos organizacijos balanse. Pavyzdžiui, Klaipėdos–Melnragės linija ir tinklas Melnragės gyvenvietėje, Klaipėdos–Girulių linija ir tinklas Girulių gyvenvietėje iki šiol yra bešeimininkiai. Nepaisant daugkartinių Miesto vykdomojo komiteto reikalavimų tinklų skyriui perimti šias linijas į balansą ir jas eksploatuoti, tinklų skyrius remiasi „Lietuvos energija“ ir atsisako tai padaryti, todėl iki šiol negalime sutvarkyti elektros tiekimo miesto gyvenvietėms. Prašau išnagrinėti šį klausimą ir įpareigoti tinklų skyrių perimti bešeimininkes linijas į balansą bei užtikrinti elektros energijos tiekimą miesto gyvenvietėms“, – rašė K. Petrauskas.  

Giruliai prie Klaipėdos buvo prijungti 1946-ųjų pradžioje. Tų metų balandžio pradžioje Vykdomasis komitetas buvo priėmęs sprendimą dėl šios gyvenvietės elektrifikavimo. 

K. Petrauskas savo rašte taip pat nurodė, kad pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai elektros energija tuo metu buvo aprūpinami per pastotę ir tinklą, priklausiusį Medienos apdirbimo kombinatui Nr. 3. 

„Dėl to, kad Medienos apdirbimo kombinatas Nr. 3 neturi jokių priemonių buitinio tinklo aptarnavimui, jie jau keletą kartų atjungė visą pietinę miesto dalį. Šiuo metu Medienos apdirbimo kombinatas Nr. 3 davė sutikimą perduoti tinklų skyriui savo buitinį tinklą nemokamai nuomai. Tačiau tinklų skyrius taip pat atsisako prisiimti šio ruožo aptarnavimą. Prašau duoti nurodymą tinklų skyriui perimti Medienos apdirbimo kombinato Nr. 3 buitinį tinklą nemokamai nuomai ir iškelti klausimą dėl šio tinklo perdavimo į balansą ateityje“, – išdėstė Vykdomojo komiteto pirmininkas.