Iš Anglijos regbio aikštynų – atgal į gimtinę
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Andrius Balanavičius – tikras marijampolietis, čia gimęs ir augęs, o po 13 metų emigracijoje Didžiojoje Britanijoje nusprendęs grįžti į Lietuvą. Čia jis ne tik tęsia profesionalaus regbininko karjerą, bet ir ėmėsi nelengvos misijos – treniruoti jaunimą bei atgaivinti gilias regbio tradicijas turinčią, bet šiuo metu primirštą sporto šaką Marijampolės krašte.
Regbį žaidė nuo mažų dienų
Andrius Balanavičius gimė Marijampolėje, mokėsi Sūduvos gimnazijoje. Mokslai sekėsi vidutiniškai, labiau patiko istorija, geografija. Šeimoje dar augo du broliai ir sesuo. Vaikiną domino sportas. Iš pradžių jis dar nežinojo, kokią sporto šaką rinksis, šiek tiek lankė karatė užsiėmimus, taip pat ir futbolo treniruotes, o nuo 8 metų pradėjo užsiiminėti regbiu, treniravosi pas legendinį Marijampolės regbio trenerį Kostą Radzevičių.
Baigęs vidurinę mokyklą, tuomet 18-metis vaikinas iš karto vienas išvyko į Angliją, kur gyveno jo dėdė. Jis įsikūrė pas dėdę Nortamptono mieste, kuris yra maždaug už 100 mylių nuo Londono. Pirmas įspūdis atvykus į svetimą šalį buvo geras. Čia, anot Andriaus, jis jautėsi kaip kokioje Amerikoje, o regbio lygis ir populiarumas Anglijoje buvo nesulyginamas su Lietuva.
– Aš regbį žaidžiau nuo aštuonerių metų, treneris Kostas Radzevičius buvo mūsų kaimynas, gyvenęs bute šalia, tad tarytum taip viskas savaime susiklostė. Būtent regbiu susidomėjau dar ir todėl, kad jį žaidė mano senelis, taip pat ir dėdė. Lietuvoje ši sporto šaka nėra tokia populiari kaip krepšinis ar futbolas, o Anglijoje ji labai mėgstama, – sakė 32-ejų metų vyras.
Anglijoje darbą derino su sportu
Anglijoje Andrius įsidarbino prekių sandėlyje, po to darbavosi statybose gipso kartono plokščių montuotoju. Atlyginimas buvo neblogas, ir visą tą laiką regbis buvo šalia. Iš pradžių Andrius žaidė apie 250 tūkstančių gyventojų turinčio Derbio miesto regbio jaunimo komandoje, nes buvo 18–19 metų. Pažaidęs su jaunimu, po to perėjo į suaugusiųjų grupę, ten žaidė už dublerius, o jauni žaidėjai paprastai nuo dublerių ir pradeda.
– Mes žaidėme penktojoje pagal pajėgumą Anglijos regbio lygoje, o iš viso lygų yra net dvylika. Tai buvo gana stipri, konkurencinga komanda. Pažaidžiau du sezonus už dublerius, o trečią sezoną jau žaidžiau už pagrindinę jų komandą. Komandoje buvo beveik visi britai, aš – vienintelis lietuvis ir dar indas buvo. Kalbą iš pradžių mokėjau prastokai, bet nuolat kalbant ji tobulėjo ir išmokau gerai, – prisiminė pašnekovas.
Iš viso regbį Anglijoje A. Balanavičius žaidė 13 metų. Su Derbio miesto „Derbio“ komanda jis tapo penktosios regbio lygos nugalėtoju, „Derbis“ pateko į ketvirtąją lygą, kuri jau yra pusiau profesionali. Toje lygoje iš viso buvo 14 komandų, per sezoną teko sužaisti per 20 rungtynių.
– Tai, kad Anglijoje regbis yra labai populiari sporto šaka, liudija ir statistika. Skaičiuojama, kad toje šalyje yra maždaug pusė milijono aktyvių regbio žaidėjų, o ši sporto šaka ten pagal populiarumą nusileidžia tik futbolui, – teigė jis.
Visą tą laiką sportą Andriui teko derinti su darbu – treniruotės vykdavo antradienį ir ketvirtadienį vakarais, o varžybos būdavo savaitgaliais. Patekus į ketvirtąją regbio lygą, buvo griežtesnės taisyklės, ten už žaidimą jau mokėjo ir šiek tiek pinigų, nes penktojoje lygoje būdavo tiktai nemokamos kelionės, apranga, maitinimas.
Persikraustė gyventi į Londoną
Po dviejų sėkmingų sezonų „Derbio“ komandoje A. Balanavičius išsikraustė į Londoną, nes susipažino su ten gyvenusia marijampoliete mergina, kuri taip pat buvo žaidusi regbį. Vėliau ši draugystė nutrūko, bet Andrius liko Londone. Ten jis taip pat dirbo statybose tą patį darbą ir perėjo į kitą regbio klubą – „Gravesend RFC“, kuriame iš viso žaidė keturis sezonus. Regbio sezonas Anglijoje prasideda rugpjūčio mėnesį ir tęsiasi iki gegužės pabaigos.
Londone visus tuos metus Andrius buvo pagrindinės, pirmosios komandos narys, gaudavo ir atlygį – po 150–200 svarų už vienerias varžybas, o jų būdavo ketverios per mėnesį. Jaunas vyras ir toliau dirbo statybose, užsidirbdavo neblogai, nuomojo būstą.
Pernai rugsėjį Andrius grįžo gyventi į Lietuvą. Jis teigė, kad labai nusibodo nuolatiniai skraidymai į Londono Lutono oro uostą, Anglijoje jau daug ką pamatė, o Marijampolėje gyveno žmona, su kuria jis kartu ir išvažiavo į Angliją, čia auga ir trylikametis sūnus Danielius, kuris taip pat žaidžia regbį.
Sprendimas grįžti brendo palaipsniui
– Sprendimas grįžti namo brendo palaipsniui, kol galiausiai susidėjau daiktus ir grįžau į Marijampolę. Viskas pajudėjo, kai man paskambino Vilniaus regbio akademijos treneris Vidmantas Valys ir pakvietė prisijungti prie regbio komandos Baltijos „Top“ lygoje. Iš pradžių trejus metus skraidydavau iš Anglijos į Lietuvą sužaisti varžybų, kol pernai rugsėjį galutinai grįžau į gimtąją Marijampolę.
Sprendimą grįžti visam laikui lėmė kelios priežastys: ir nuovargis nuo Anglijos rutinos, taip pat noras būti arčiau Lietuvoje gyvenančio sūnaus Danieliaus, kuris taip pat žaidžia regbį, ir tėvynės ilgesys. Mano abu tėvai jau mirę, tad įsikūriau namuose Degučiuose. Artimieji mano sprendimą grįžti namo palaikė, pritarė. Mes tarsi apsikeitėme su seserimi – ji išvažiavo gyventi į Vokietiją, o aš grįžau čia. Per tą laiką jau vieną kartą buvau grįžęs pusei metų į Lietuvą be jokio plano, bet paskui vėl grįžau į Angliją, kuri tikrai buvo jau nusibodusi ir nemiela, – pasakojo vyras.
Jis teigė, kad grįžęs gyventi į Marijampolę nė karto nepasigailėjo dėl tokio sprendimo, čia jaučiasi puikiai. „Nors ten turėjau draugų, bet vis tiek jaučiausi svetimas, ne savo vietoje, nors turėjau ir nuolatinio gyventojo statusą. Lietuva, namai traukė, ir buvo gera grįžti čia“, – sakė sportininkas.
Subūrė regbio žaidėjus Jungėnuose
Aišku, labai svarbu, kad ir regbis niekur nedingo. Pedagoginio išsilavinimo trūkumas Andriui sutrukdė įsidarbinti Marijampolės sporto centre (SP). Jis neslepia jog tikėjosi, kad galės treniruoti vaikus Marijampolės SP, bet kol kas jis neturi aukštojo mokslo diplomo. Neakivaizdžiai studijuoti Lietuvos sporto universitete (LSU) Andrius pradės tik šiemet. Tad regbio treniruotes jis dabar veda Jungėnuose.
– Marijampolėje norėjome vystyti šią sporto šaką, radome gerą trenerį iš Kauno, kuris sutiko čia treniruoti vaikus. Jis yra nusipelnęs Lietuvos regbininkas, su Lietuvos rinktine daug kur žaidęs, yra Kauno regbio akademijos atstovas, bet dar tik studijuoja LSU, aukštojo mokslo baigimo diplomo neturi.
Buvo keli vaikai, kurie norėjo žaisti regbį Marijampolėje, bet treniruočių laikas joje mums nebuvo patogus, gal ir pati sporto šaka čia neatrodė perspektyvi. Jungėnų pagrindinėje mokykloje dirbanti Lietuvos regbio rinktinės žaidėja Gintarė Aramavičienė man pasiūlė treniruoti šios sporto šakos entuziastus būtent Jungėnuose, ir tai mane sudomino, – pasakojo jis.
Jungėnuose treniruoti vaikus A. Balanavičius pradėjo pernai lapkričio mėnesį. Iš pradžių norinčiųjų lankyti treniruotes buvo dešimt, o dabar jų yra net 25. Į Jungėnus važinėja ir keli vaikai iš Marijampolės, kurie norėjo žaisti regbį, o likusieji – Kalvarijos bei pačių Jungėnų gyventojai. Dalį vaikų tėvai kaskart vežioja į treniruotes.
Dabar jau yra dvi komandos: vienoje treniruojasi vaikai iki 12 metų, o kita, vyresniųjų grupė, gegužės 3-ąją jau startavo Lietuvos regbio čempionate.
Svajoja atkurti regbio klubą Marijampolėje
– Aš juos surinkau ir treniruotis pradėjome vos prieš gerą pusmetį, tad didelių pergalių gal kol kas neverta tikėtis, bet aš žinau Lietuvos jaunųjų regbininkų lygį ir manau, kad tikrai nesame prasčiausi. Vaikai noriai treniruojasi, ir man patinka su jais dirbti. Noriu padėkoti Kauno regbio akademijai, nes mes dabar ir esame Kauno regbio akademijos filialas Marijampolėje.
Kalvarijos meno ir sporto mokykla (MSM) pasirašė sutartį su Kauno regbio akademija, kurios vadovai prezidentas Irmantas Urbaitis ir Airijoje gyvenantis viceprezidentas Saimonas Rašytinis labai geranoriškai pažiūrėjo į tokį bendradarbiavimą. Mes sukūrėme tokį naują darinį ir dabar vadinamės Kauno regbio akademija-Kalvarijos MSM komanda. Ir mūsų visų vaikų uniformos yra vienodos. O tikslai ir norai – padėti mūsiškiams patekti į aukštesnį lygį, nes Kauno regbio akademija turi gerus ryšius su Airijos, Anglijos regbio akademijomis, – pasakojo treneris.
Grįžęs į Lietuvą, Andrius tęsia statybininko darbą ir važinėja dirbti į Kauną bei toliau profesionaliai sportuoja – šiuo metu yra pasirašęs sutartį su Kauno „Ąžuolo“ regbio klubu, rungtyniaujančiu aukščiausioje lygoje. Nors vyras sėkmingai dirba su Kalvarijos ir Jungėnų jaunimu, jo didžiausia svajonė – atkurti regbio klubą pačioje Marijampolėje. Situacija atrodo paradoksali: mažesni aplinkiniai miesteliai turi savo komandas, o didelė Marijampolė – ne.
Andrius primena, kad būtent šiemet Marijampolės regbiui sukanka 50 metų. „Su biurokratų pagalba ar be jos, bet regbio klubą Marijampolėje mes atkursim“, – ryžtingai sakė A. Balanavičius, kviesdamas visus norinčius prisidėti prie šios gražios iniciatyvos ir sugrąžinti regbio tradicijas į Sūduvos sostinę.
Autorius: Algis Vaškevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
