Lietuvos muitinės veidas keičiasi, tarnyba turi kuo didžiuotis
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Šiemet sukanka jau 106 metai, kai buvo įsteigta Lietuvos muitinė. Muitinės departamento generalinis direktorius Darius ŽVIRONAS dalijasi mintimis apie Lietuvos muitinės vaidmenį šiuolaikinėje geopolitinėje aplinkoje, sankcijų įgyvendinimo iššūkius, pasaulinės prekybos tendencijas ir technologinius pokyčius, kurie keičia šios tarnybos veidą.
– Ko visuomenė dažnai nežino ar nesupranta apie muitinės darbą?
– Muitinės darbas – tai valstybės išorės sienų ir ekonominių interesų apsauga. Iki šiol dalis visuomenės mano, kad turime sienas su visomis kaimyninėmis šalimis. Taip, mes jas turime, tačiau ekonominę sieną turime tik su Rusija ir Baltarusija. Prekės tarp Lietuvos ir kitų ES narių juda laisvai, be muitinės įsikišimo.
– Iš ES narių sieną su Rusija ir Baltarusija turi tik Lietuva ir Lenkija. Ar turime dar kokių išskirtinumų?
– Dar esame unikalūs tuo, kad per Lietuvą vyksta Kaliningrado tranzitas. Tai – speciali procedūra, kai prekės kerta ES teritoriją pagal specialų reglamentavimą, o ne kaip įprastos tranzitinės prekės.
– Dėl priešiškų kaimynų sankcijų taikymas Lietuvos muitinei itin aktualus. Kaip dažnai nustatomi pažeidimai?
– Pažeidimų yra, bet didžiausią darbą Lietuvos muitinė skiria jų prevencijai. Pernai Lietuvos muitinė 28 854 kartus neišleido prekių, kurių siuntėja ar gavėja buvo Rusija arba Baltarusija. Juridiniams asmenims už sankcijų pažeidimus paskirta daugiau nei 16,7 mln. eurų baudų. Kai mums kyla pagrįstas įtarimas, kad gali būti apeinamos sankcijos, prekės yra neišleidžiamos. Paprašome daugiau dokumentų, jei jie nepateikiami – gali būti taikoma atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus.
– Kokie šiuo metu yra Lietuvos muitinės prioritetai?
– Svarbiausias prioritetas – ES ir Lietuvos ekonominių interesų apsauga. Tai reiškia mokesčių surinkimą. Svarbu sukontroliuoti, kad visos įvežamos į ES prekės būtų tinkamai deklaruotos ir už jas sumokėti teisingi mokesčiai. Kartais sukčiaujama dėl prekės vertės – nurodoma mažesnė. Didelę darbo dalį sudaro kova su cigarečių, narkotinių medžiagų kontrabanda. Išlieka ir ginklų bei kitų draudžiamų prekių gabenimo pavojus. Šiuo metu vienas didžiausių prioritetų – sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimas.
– Gyvename prekybos karų ir sankcijų pasaulyje. Kokie iššūkiai jus supa?
– Vienas didžiausių mitų – kad JAV įvedus muitus darbo padaugės Lietuvos muitinei. Tikrai ne – muitus taikys JAV, tad visa muitų administravimo našta teks jų muitinei. Žinoma, tai paveiks mūsų darbą netiesiogiai. Bet koks naujas reglamentavimas, ypač tokiose šalyse kaip JAV, turės įtakos prekybos srautams. Gali keistis jų kryptys – Lietuva galbūt mažiau eksportuos į JAV, bet daugiau į kitas šalis. Galbūt sulauksime daugiau importo ir eksporto iš trečiųjų šalių.
– Kaip šiandien įsivaizduojate idealų muitinės pareigūną? Kokios savybės ir kompetencijos jam svarbios?
– Visų pirma – domėjimasis naujovėmis. Su muitinės veikla susijęs reglamentavimas nuolat sudėtingėja, atsiranda naujų teisės aktų. Reikia nuolat domėtis tiek teisiniu reguliavimu, tiek naujomis kontrolės priemonėmis. Šiuo metu ES rengia naują Muitinės kodeksą, kurį tikimės pamatyti artimiausiais metais. Prieš 30 metų muitininkai dirbo paprastuose metaliniuose konteineriuose, nebuvo kompiuterių – tik popierinės deklaracijos. Per šiuos metus padarėme tiek technologinį, tiek organizacinį šuolį ir dabar galime užtikrinti visai kito lygio kontrolę.
Džiugu, kad negirdime priekaištų dėl to, jog Lietuvos muitinė praleistų sankcionuotas prekes į Rusiją ar Baltarusiją. Malonu matyti pareigūnų darbą užkardant kontrabandą – per sieną nelegaliai gabenamų cigarečių sumažėjo kelis kartus. Galime didžiuotis, kad mūsų pareigūnai žinomi ir vertinami kaimyninėse bei partnerių šalyse – Suomijoje, Estijoje, Danijoje, Kroatijoje. Mūsų ekspertų pagalba vertinama ir Ukrainoje, Moldovoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sėkmingai bendradarbiaujame su Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Vokietijos partneriais tirdami kriminalinius nusikaltimus.
– Kokias svarbiausias inovacijas ir pokyčius Lietuvos muitinė ketina įgyvendinti artimiausiais metais?
– Pirksime daug rentgeno aparatų – per 3–4 metus visi kiniški įrenginiai bus pakeisti vakarietiškais. Nuolat tobuliname informacines sistemas. Jau birželį įdiegsime vieno langelio principą – mūsų sistemos bus sujungtos su ES sertifikatų mainų sistema. Tai leis automatiškai tikrinti dokumentus pagal visų atitinkamų ES institucijų reikalavimus. Verslui tai reiškia spartesnį prekių įforminimą, visuomenei – saugesnę rinką.
Lietuvos muitinė viena pirmųjų Europoje ėmėsi diegti dirbtinio intelekto (DI) sprendinius rentgeno kontrolėje – dar 2023 m. pabaigoje Muitinės kriminalinėje tarnyboje startavo inovatyvus projektas, kuriuo siekiama sukurti DI sistemą, gebančią automatiškai analizuoti rentgeno vaizdus ir padėti pareigūnams aptikti galimą kontrabandą geležinkelio transporte.
Siekiame pagreitinti muitinio tikrinimo procedūras eksporto atvejais – kad kroviniai, patikrinti vidaus postuose, nebūtų tikrinami pakartotinai pasienyje.
– Kaip įsivaizduojate Lietuvos muitinę po 10 metų?
– Turėtume būti pirmiausia paslaugos teikėjai gyventojui ir verslui, o tik po to – kontroliuojanti institucija. Sąžiningas verslas ir pilietis turėtų gauti mūsų paslaugas dar greičiau ir patogiau. Kontrolė turėtų išlikti, bet būti dar aukštesnio lygio – labiau pagrįsta analize, rizikos vertinimu ir išmaniųjų technologijų panaudojimu.
Autorius: Liuminata VAINAUSKIENĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
