Pasaulis ruošiasi blogiausiam scenarijui, bet ateityje tikisi geriausio

Tradiciškai kartą per metus Užsienio reikalų ministerija į Vilnių sukviečia šalies regionų žiniasklaidos atstovus. 2025 metai netapo išimtimi. Vyko įdomūs susitikimai ne tik su šios, bet ir su Krašto apsaugos ministerijos bei Vyriausybės darbuotojais.

ES be Ukrainos neturi ateities
Gyvename itin neramiais laikais, todėl natūralu, kad šiemetinio susitikimo metu daugiausiai buvo kalbama apie geopolitinius pasaulio įvykius. Karas Ukrainoje, santykiai su JAV, auganti Kinijos įtaka, sankcijų padariniai Rusijai – tai tik keletas aptartų temų.

Nemažai dėmesio buvo skiriama Europos Sąjungos ateičiai. Ne vienas specialistas pabrėžė, kad šiuo metu bendrijai trūksta lyderystės ir vis daugiau valstybių narių žiūri tik savų interesų, vis rečiau bendradarbiauja tarpusavyje. Geriausias to pavyzdys – Vengrija. Panašiu keliu žengia ir Slovakija, baiminamasi, kad po rudenį vyksiančių rinkimų kategorišką nacionalizmo kryptį gali pasirinkti ir Čekija bei dar keletas valstybių.

Be abejo, yra ir pozityvių ženklų. Vienas iš jų – naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Tikimasi, kad būtent jis taps naujuoju ES lyderiu. Šis politikas žada dar labiau stiprinti tiek savo šalies, tiek bendrijos gynybą bei gaivinti ekonomiką.

Šiuo metu ES vienija 27 nares. Vis garsiau kalbama apie plėtrą. Prisijungti prie bendrijos norą yra išreiškęs Sakartvelas, Serbija, Juodkalnija, Albanija, Moldova bei dar keletas valstybių. Tarp jų – ir karą patirianti Ukraina.

Šiuo metu kalbama, kad orientacinė Ukrainos stojimo į ES data galėtų būti 2030 m. sausio 1 d. Tiesa, norint suspėti iki šio termino, per artimiausius dvejus metus reikėtų užbaigti derybas, o pačiai Ukrainai pakeisti per 500 šiuo metu galiojančių įstatymų. Įdomumo dėlei, dabar Ukrainos Aukščiausioji Rada kasmet priima vos apie 150 įstatymų. Dėl šios priežasties ES šalys narės yra pasiryžusios padėti paspartinti procesus. Kaip ne kartą buvo akcentuojama Užsienio reikalų ministerijoje vykusių susitikimų metu, ES be Ukrainos neturi ateities.

Visgi net ir išsprendus biurokratines kliūtis Ukrainoje, pritarti šios šalies narystei ES turės visos dabartinės narės. O šiuo metu Vengrija prieštarauja beveik visiems sprendimams, kurie palankūs Ukrainai. Kai kada vengrus pavyksta palenkti į savo pusę, suteikiant tam tikrų lengvatų, bet norint, kad Ukraina taptų visateise ES nare, Vengrija, kaip ir kitos dabartinės narės, turės pritarti maždaug 150 įvairių sprendimų. Būtent tiek vyks balsavimų dėl Ukrainos narystės ES.

Kol kas ES galioja vienbalsiškumo principas. Bet kurios valstybės nepritarimas kokiam nors sprendimui neleidžia jo priimti. Vis garsiau kalbama apie būtinybę tą nuostatą pakeisti. Svarstoma, kad norint priimti bet kokius sprendimus turėtų užtekti 75 proc. balsų, tačiau dalis valstybių su tuo nesutinka. Pokyčiui ypač prieštarauja mažosios bendrijos narės, kurios baiminasi, jog svarstant joms nepalankius siūlymus gali nepavykti surinkti 26 proc. reikiamų balsų, kad tie siūlymai nebūtų patvirtinti.

Bet kokiu atveju ekspertai pripažįsta, kad artimiausiu metu ES privalės įveikti nemažai iššūkių, pasiekti daugybę susitarimų. Priešingu atveju bendrijos likimas pakibs ant plauko.

Pirmą kartą istorijoje
Pastaruoju metu Lietuva daug dėmesio skiria savo gynybos stiprinimui. Šiais metais išlaidos gynybai turėtų siekti apie 4 proc. šalies BVP, arba kitaip – maždaug 4 mlrd. eurų. Pagal gynybai skiriamą BVP dalį mūsų šalis šiuo metu užima antrą vietą tarp visų NATO valstybių, nusileisdama tik kaimyninei Lenkijai. Kitais metais numatoma išlaidas gynybai padidinti iki 5 proc. BVP, tad pagal šį rodiklį jau turėtume būti pirmi visame aljanse.

Apskritai, nuo 2014 m. Lietuva investicijas į gynybą padidino net 10 kartų. Tą sistemingai ir toliau žadama daryti bent jau artimiausius 4–5 metus, kad, reikalui esant, kurį laiką galėtume vieni patys apsiginti nuo priešo. Būtinas investicijas į gynybą yra kruopščiai apskaičiavę karo analitikai, tad šiam tikslui skiriamos lėšos yra pagrįstos ir gerai apgalvotos.

Lietuvoje kasmet didėja karių skaičius, gerinama ginkluotė. Ne paslaptis, kad mūsų šalyje tarnaujantiems sąjungininkų kariams iš užsienio iki šiol būdavo sudaromos kiek geresnės sąlygos nei vietiniams, tačiau siekiama, kad jau artimiausiu metu nelygybės neliktų.
Daugėjant karių vis garsiau kalbama apie naujo poligono Lietuvoje įrengimą. Nors konkrečių sprendimų dar nėra priimta, tačiau renkamasi iš 14 vietovių. Realiausia, kad naujas karinis poligonas atsiras kur nors Pietų Lietuvoje.

Mūsų šalyje nuo 2014 m. pavasario nuolat rotuojami JAV kariai, o nuo 2019 m. šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai. Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantis amerikiečių karių. Nors buvo pasigirdę kalbų, kad jų pajėgos gali sumažėti, tačiau bent jau kol kas taip neturėtų nutikti.

Artimiausiu metu Lietuvoje užsienio karių skaičius kaip tik turėtų dar labiau išaugti. Iki 2027 m. pabaigos numatoma į Lietuvą perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių. Dalis jų atvyks su šeimomis. Šios brigados dislokavimą Lietuva laiko kritiškai svarbiu šalies gynybai.
Mažai kas žino, tačiau nemažai vokiečių karių jau tarnauja mūsų šalyje. Vilniuje jų yra apie 350, o Rukloje – apie 1 200.

Susitarimą dislokuoti Vokietijos karius Lietuvoje galima laikyti istoriniu. Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių karių brigada tarnaus ne savo valstybėje. Siekdama deramai juos priimti Lietuva tam kruopščiai ruošiasi. Iki 2027 m. pabaigos visoje šalyje šiam tikslui bus pastatyti net 402 ne vien kariniai, bet ir civilių reikmėms pritaikyti nauji objektai.

JAV spaudimas
Geri santykiai su Vokietija – vienas iš Lietuvos prioritetų. Kaip ir santykiai su Lenkija, JAV bei kitomis sąjungininkėmis. Kol kas juos sekasi išlaikyti. Mūsų šalis yra ne tik aktyvi užsienio politikos stebėtoja, bet ir dalyvė. Jos balsas girdimas ir į jį tikrai atsižvelgiama.

Lietuvą neabejotinai galima laikyti viena pavyzdingiausių NATO valstybių. Tai – itin svarbu JAV. Ir nors kartais gali pasirodyti, kad JAV prezidentu tapus Donaldui Trampui šios šalies dėmesys NATO menksta, tačiau bent jau kol kas taip tikrai nėra. Pats D. Trampas vos pradėjęs eiti pareigas pirmąjį JAV ambasadorių paskyrė būtent į NATO, o ne į kokią užsienio šalį. Nors tai tik simbolinis gestas, tačiau jis parodo, kad JAV rūpi aljanso reikalai.

Kita vertus, D. Trampo retorika kai kurių NATO šalių atžvilgiu taip pat suprantama. Šiuo metu NATO biudžetą sudaro maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių. JAV indėlis – net du trečdaliai šios sumos. Akivaizdu, kad Amerika turi pagrindo būti nepatenkinta kitų šalių prisidėjimu ir pagrįstai gali reikalauti jų padidinti išlaidas gynybai.

Su tuo susiję ir JAV prezidento grasinimai iš Europos išvesti dalį karių. Šiuo metu Senajame žemyne dislokuota apie 84 tūkst. amerikiečių karių. Tai – didžiausia kurios nors šalies kariuomenė Europoje. Visgi JAV turi savų interesų ne vien Europoje, bet ir prie Kinijos krantų, Indijos vandenyne bei kitose pasaulio vietovėse, kuriose taip pat reikia atitinkamų pajėgų.

Europa pamažu pradeda išgirsti raginimus atsibusti, tad vis daugiau dėmesio skiria savo gynybai. Planuojama, kad per artimiausius 2–3 metus Senasis žemynas turėtų būti visiškai pasiruošęs atremti galimus konfliktus, tačiau visi slapta viliasi, kad to neprireiks. Kita vertus, akivaizdu, kad po tų 2–3 metų tiek Europa, tiek visas pasaulis bus kitokie, nei yra šiandien.

Autorius: Andrius Grygelaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama