Kudirkos Naumiesčio eksperimentas: ar muziejus gali atstoti knygyną?
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Kaimyniniame Kudirkos Naumiestyje stovi namas su atminimo lentele – čia 1904 m. knygnešys Antanas Baltrušaitis įkūrė vieną pirmųjų legalių knygynų Lietuvoje. Tačiau šiandien visame Šakių rajone nėra nė vieno veikiančio knygyno. Tai paskatino Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį Vinco Kudirkos muziejų imtis drąsaus eksperimento – grąžinti knygyną į miestelį. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – gera proga kalbėti apie tai, kur iš viešųjų erdvių šiandien dingsta spauda ir kaip kultūros įstaigos gali tapti šiuolaikiniais knygnešiais.
Be kultūros kraujotakos
Pastaraisiais metais iš Lietuvos miestelių pasitraukė dešimtys nepriklausomų ir tinklinių knygynų, užleisdami vietą knygoms prekybos centrų lentynose ar internete. Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė mano, jog muziejai negali likti nuošalyje šios tendencijos akivaizdoje. „Knygynas, kaip ir muziejus, yra kultūros kraujagyslė – tyliai palaiko organizmą gyvą. Kai ji užanka, ima stingti ir vietos bendruomenės kultūrinė apytaka“, – sakė dr. R. Kačkutė ir pridūrė, kad knygynas yra ne vien prekybos taškas – tai susitikimų, atradimų, asmeninio santykio su tekstu vieta.
Dėl regionuose mažėjančio knygynų skaičiaus jau kurį laiką pavojaus varpais skambina ir Lietuvos leidėjų asociacija, teigdama, jog tai negrįžtamai keičia skaitymo kultūrą.
„Regionuose, ypač ten, kur gyventojų tankis mažas, o ekonominės sąlygos sudėtingesnės, fizinio knygyno netektis nėra iki galo kompensuojama alternatyvomis. Interneto parduotuvės, nors ir siūlo platų asortimentą, reikalauja technologinių įgūdžių, o tai dažnai sukelia problemų senyvo amžiaus žmonėms ar socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams. Virtuali erdvė negali atstoti fizinio ryšio su tekstu, autoriumi ar knygų bendruomene. Knyga – tai ir daiktas, kurį norisi paliesti, pavartyti, padovanoti“, – sakė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė.
Įkūrė knygnešiai
Kudirkos Naumiestis nėra atsitiktinis šios iniciatyvos centras, nes miestelis XIX a. buvo knygnešystės lopšys. Būtent čia aktyviausias spaudos platintojas Antanas Baltrušaitis-Antanėlis organizavo viso Suvalkų krašto draudžiamos spaudos judėjimą. Jo mažytė knygų parduotuvėlė tapo kultūros rezistencijos epicentru.
„Knygynas, kurį 1904 m. čia įkūrė knygnešys Antanas Baltrušaitis, veikė per visus XX a. sukrėtimus ir išliko vietiniu šviesos šaltiniu. Po daugiau nei šimtmečio jo dvasia tarsi sugrįžta – Vinco Kudirkos muziejus, veikiantis šalia buvusios Baltrušaičio krautuvėlės, vėl tampa knygų prieglobsčiu“, – džiaugėsi Vinco Kudirkos muziejaus vadovė Vida Palionienė.
Pasirašinėjęs slapyvardžiais Antanėlis, Mindaugas ar Zigmantinis, Baltrušaitis pats gabeno rankraščius į Širvintą, redakcijoms siuntė korespondencijas, mokėsi knygrišystės, platino spaudą Rusijos imperijos didmiesčiuose.
Baltrušaičio gyvenimo istorija ne mažiau įtaigi nei gero romano siužetas. Nuo vaikystės šlubuojantis, vos 35-erių išgelbėtas nuo mirties, jis nepaisė fizinių sunkumų ir gyvybei pavojingų aplinkybių. Jo veikla priminė slaptą kultūros logistikos sistemą, kurios epicentras buvo
Naumiestis: spaudą jam gabeno moterys karietomis, valdininkų žmonos, net teisėjo sekretorius.
Dideli pokyčiai
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse pradedama Vinco Kudirkos muziejaus iniciatyva – įrengti susitikimų ir knygų įsigijimo vietą – gali tapti bandomuoju modeliu, kaip muziejus gali perimti dalį knygyno funkcijų. Tačiau svarbiausias pokytis slypi ne infrastruktūroje, o požiūryje. Muziejus čia suvokiamas kaip gyvas bendruomenės darinys, gebantis reaguoti į socialinius ir kultūrinius pokyčius.
„Kai nėra kur nusipirkti knygos ar pakalbėti su žmogumi, kuris ją rekomenduotų, net ir geriausia elektroninė platforma nesuteiks to, ką reiškia gyvas kontaktas. Ši muziejinė iniciatyva neatsiejama nuo platesnio regionų politikos konteksto, o Vinco Kudirkos muziejus savo veikla ne tik išsaugo istoriją, bet ir ją įveiklina šiandienos poreikiams“, – sakė dr.
R. Kačkutė. Ji pabrėžė, kad muziejai, ypač regionuose, turi drąsiai perimti dalį platesnio kultūros lauko funkcijų. Tai signalas visos šalies kultūros politikai: maži muziejai turi potencialo būti dideliais pokyčių taškais.
Kvietimas leidėjams
Vinco Kudirkos muziejuje šiuo metu lankytojai gali įsigyti daugiau nei 100 Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinių. Asortimentas plečiamas kitų leidyklų knygomis.
Muziejus kviečia bendradarbiauti leidėjus, kurie norėtų pristatyti savo knygas, organizuoti susitikimus su autoriais. Šie metai itin tam palankūs, nes Kudirkos Naumiestis paskelbtas 2025 m. Mažąja kultūros sostine.
Šiais metais Kudirkos Naumiestyje ir Vinco Kudirkos muziejuje numatoma išskirtinai gausi kultūrinių renginių programa. Šiltuoju metu kiekvieną sekmadienį muziejus organizuos ekskursijas, nukeliančias į XX a. pradžios Kudirkos Naumiestį, muziejuje dabar veikia Rimaldo Vikšraičio fotografijų vaikystės tema paroda, vasarą atkeliaus paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“, rudeniop bus rengiamas Bulvės festivalis, kurio metu menininkė Inga Stankaitytė septynias dienas muziejaus vitrinoje skusdama bulves atliks performansą apie vyrų ir moterų vaidmenų stereotipus bei socialinius vaidmenis.
Lietuvos nacionalinio muziejaus komunikacijos specialistė
Autorius: Živilė STADALYTĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
