Forume aptartos regiono perspektyvos

Koks mūsų gyvenamas regionas bus po dešimties metų? Į perspektyvą kvietė pažvelgti politikas Giedrius Surplys, subūręs valdžios ir verslo atstovus, bendruomenių narius į antrą kartą surengtą forumą „Sūduva 2035“.

Būtina plėtra

Gelgaudiškio dvare (Šakių r. sav.) vykęs forumas sudomino daugiau nei 150 įvairių sričių atstovų. Balandžio 4-ąją renginyje susirinkusius svečius vaišino Gelgaudiškio bendruomenės nariai, sveikino renesanso laikų kostiumais pasipuošusios Kidulių dvaro ponios ir robotas humanoidas. Tokiu būdu organizatoriai kvietė žvilgtelėti į praeitį, pabendrauti su dabartimi ir pasisveikinti su ateitimi.

Į regiono ateitį orientuotą forumą G. Surplys organizavo kartu su Šakių rajono savivaldybe bei Marijampolės regiono plėtros taryba.

Pagrindinis renginio iniciatorius G. Surplys pasidžiaugė gausiu dalyvių skaičiumi ir ragino susirinkusiuosius kalbėti nuoširdžiai.

„Kiekvienas iš mūsų prie naujovių priprantame skirtingu tempu. Bandysime oriai, sūduviškai pasakyti, kad ne ateitis ateis į Sūduvą, o mes ateisime į ateitį. Kartu programuosime, ką norime šiame krašte pasiekti“, – forumo tikslą įvardijo organizatorius.

Sveikinimo žodį tarė Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius. Jis akcentavo tvarumo, inovatyvumo perspektyvas regione, visus kvietė būti atvirus ir kūrybiškus.

Susirinkusiuosius taip pat sveikino Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, sakydamas, kad ministerija dėliodama prioritetus pastebėjo, jog dalis Lietuvos regionų neturi galimybės džiaugtis šalies proveržiu. Dėl to ministras žadėjo dėti visas pastangas, kad spartus ekonomikos augimas būtų labiau juntamas visoje šalyje.

„Kai kalbame apie regionus, visų pirma, kalbame apie pramoninių zonų plėtrą, investicijų pritraukimą, infrastruktūros vystymą.

Svarbu, kad šie dalykai nebūtų koncentruoti tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Turime atsakyti į klausimą, ką šiame krašte galime nuveikti kartu su savivalda, institucijomis ir ministerijomis“, – diskusijos tikslus kėlė ministras L. Savickas.

Sūduva neatskiriama nuo žemės ūkio, todėl ne ką mažiau svarbu užtikrinti agrarinį krašto augimą. Dėl to žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas priminė ūkio rėmimo programas.

„Kalbant apie dešimtmečio perspektyvą, Europos Komisija pristatė viziją, kokia bus žemės ūkio ateitis. Daugiausia nerimo kyla dėl Bendrosios žemės ūkio politikos fondo gyvavimo. Mūsų ministerija akcentuoja, kad ūkininkai turėtų išgyventi iš savo pagrindinės veiklos – ūkininkavimo, o visos kitos priemonės ir galimybės būtų tik papildomas būdas užsidirbti, pastiprinti ūkius, bet ne pakeisti juos“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Sveikinimo žodžius forumo dalyviams skyrė LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Jo kalbą perskaitė patarėjas Tomas Stončius. Linkėjimus perdavė ir Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Dėmesys saugumui

Aprėpiant pagrindines regiono perspektyvas vyko bendra diskusija „Ne ateitis ateis į Sūduvą, o Sūduva ateis į ateitį!“. Žmones domino regiono saugumas, todėl geopolitinę situaciją ir dešimtmečio perspektyvą trumpai apžvelgė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

„Neseniai dalyvavau Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime. Galiu pasakyti, kad europiečių nusiteikimas yra rimtas – reikia didesnio gynybos finansavimo. Mes tvirtai tikime, kad būtina išlaikyti transatlantinį ryšį. Iš praktinių ženklų galime matyti, kad nuogąstavimai, jog mūsų šalies negins, nepagrįsti. Netgi priešingai – matome amerikiečių norą daryti daugiau. O kur pasaulis nueis 2035 metais, nėra lengva atsakyti, daug spekuliacijų. Geopolitinė situacija yra įtempta“, – kalbėjo viceministras K. Aleksa ir akcentavo, jog šioje situacijoje Lietuva rodo pavyzdį.

G. Surplys kvietė diskutuoti ir kitus valdžios atstovus. Ekonomikos ir inovacijų ministras L. Savickas sakė, kad į papildomą gynybos finansavimą, kuriam numatoma skirti 12–14 mlrd. eurų, galima žiūrėti dvejopai: kaip į visuomenės apmokestinimą arba kaip į galimybę auginti ekonomiką, kurti naujas darbo vietas.

„Kad į Lietuvą pritrauktume naujų investicijų, mes pasirengę konkuruoti, o tam turime imtis ryžtingesnių, ambicingesnių, kartais net agresyvesnių priemonių nei kiti“, – kalbėjo ministras L. Savickas.

Mūsų kraštietis Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos prof. dr. Vytautas Šlapkauskas teiravosi, kokia Vyriausybės pozicija kuriant grūdų rezervą, ar valdžia pasirengusi kaupti grūdų atsargas, įrengti joms sandėliuoti būtinas požemines saugyklas.

„Už rezervo kaupimą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija. Deja, bet tenka pripažinti, jog finansinių išteklių rezervui kurti nepakanka. Tikiuosi, kad Vyriausybėje galiausiai rasime bendrą sprendimą ir bus skirtas finansavimas tokiam rezervui formuoti. Šiuo metu yra atsisakoma saugoti grūdus kaip žaliavą, pereinama prie galutinių maisto produktų saugojimo. Visgi grūdai yra pašaras, kurį naudojant atsiranda kiaušiniai ir mėsa, todėl ilgalaikėje perspektyvoje grūdų saugojimas turės būti. Greičiausiai bus einama link to, jog žaliavos saugojimo paslaugą atliks ūkininkai. Panašu, kad rezervo – maisto, kuro – koncentracija vienoje vietoje nepasiteisina. Tai rodo Ukrainos patirtis“, – kalbėjo žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

Jis pasidalijo žinia, kad ministerija parengė Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame žemės ūkis bus įvardytas kaip strateginė ir nacionalinį saugumą užtikrinanti šaka.

„Maistas yra pats svarbiausias. Mes tą jau supratome. Miesto žmonės irgi pagaliau supras, kokia yra žemės ūkio, kaip maistą gaminančio sektoriaus, svarba“, – sakė I. Hofmanas.

Autorius: Simona Simanavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama