Vedami istoriko leidomės Paprūsės keliais

500-osios Paprūsės įkūrimo minėjimo metinės sukėlė visą veiklų bangą šiuo vietovardžiu vadintame buvusiame regione. Vilkaviškio viešoji biblioteka organizavo renginį „Paprūsės kelias“ – susitikimą su Lietuvos istoriku ir populiariu knygų bei straipsnių autoriumi Gediminu Kulikausku.

Prieš leidžiantis į kelionę istoriniais maršrutais svarbu prisiminti, kad Lietuvos Paprūsė – tai ruožas Prūsijos kaimynystėje (Sūduvos Paprūsė, Žemaitijos Paprūsė ir Mažoji Lietuva). Jis apėmė teritoriją maždaug nuo Vištyčio iki Nemirsetos. Paprūsė atsirado po 1422 m. Melno taikos, kai susilpnėjus Vokiečių ordinui 1525 m. buvo įkurta pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė.

Lietuvos istoriko G. Kulikausko pranešimas „Paprūsė, kontrabanda ir knygnešystė“ padėjo susipažinti su Vilkaviškio rajono pasieniu, anuomet čia veikusia Virbalio muitine, kuriai priklausė visa apygarda, ir įvairiomis kontrabandos rūšimis: ekonomine, gyvąja ir šventąja. Šventoji – tai, be abejo, draudžiami spaudiniai, kurie padėjo išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą. Neatsitiktinai renginio „Paprūsės kelias“ tema buvo susieta ir su Knygnešio diena, minima kovo 16-ąją.

Pasak pranešėjo, Virbalio muitinė buvo pirmosios klasės. Deja, šiandien negalime pasidžiaugti ypač prabangiu tuometės geležinkelio stoties, o kartu – ir muitinės, pastatu. Iki šių dienų jis išliko tik senuose atvirukuose…

Ką kontrabandininkai nešdavo per sieną? Tai buvo patys įvairiausi daiktai, kurių kainų skirtumas ir prekės paklausa žadėjo pelną. Slaptais keliais sunkiuose nešuliuose žmonės gabendavo ginklus, apelsinus, alkoholį, tabaką ir pampelmūzus (šitaip anuomet vadino greipfrutus). Tam būdavo naudojamos įvairios gudrybės ir netgi specialios priemonės. Vieną iš tokių, dabar – muziejinį eksponatą, pirktą Vilkaviškio krašte, G. Kulikauskas atvežė parodyti bibliotekos renginyje. Tai – varinė talpykla alkoholiui gabenti. Plokščia ir aptaki jos forma leisdavo po drabužiais paslėpti nešulį taip, kad tikrintojai nieko neįtartų. Kai kurie artefaktai lieka tiesiog nepastebėti. Istorikas pasidalino netikėtu atradimu: gali būti, kad ne vieną gyventojų kiemą puošia pokario laikotarpiu iš pasienio parvežti įspūdingi riboženkliai – ketaus stulpai. Vienas iš jų saugomas Lietuvos muitinės muziejuje.

Pasakodamas apie Lietuvos pasienio su Prūsija apsaugą carinės Rusijos laikais istorikas pastebėjo, kad šis ruožas buvo vienas iš labiausiai saugomų – kilometro ilgio pasienio atkarpoje budėdavo nuo penkių iki septynių pasieniečių, kartais netgi kas 200 metrų. Siena buvo žymima ketaus stulpais su valstybių herbais, o tarpuose stovėjo dažyti mediniai ženklai.

Bendra pasienio apsaugos linija siekė net 30 km į šalies gilumą. Skrajojantys (raiti) pasienio būriai turėjo galimybę kontrabandininkus persekioti net 7 km nuo sienos.

Ruošdamasis susitikimui bibliotekoje istorikas G. Kulikauskas mėgino ieškoti Vilkaviškio kraštui būdingų reiškinių, išskirtinumo. Jo nuomone, tiek Suvalkijos (Sūduvos) pasienio, tiek ir Žemaitijos regiono muitinės turėjo daug panašumų. Vis dėlto Žemaitijoje įvykdavo žymiai daugiau ginkluotų susidūrimų tarp pasieniečių ir kontrabandininkų nei Suvalkijoje.

„Paprūsės kelio“ tematiką pratęsia Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje eksponuojama paroda „Žodžio kelionė Paprūsėje“. Ji atskleidžia literatūrinę ir kultūrinę Paprūsės gyvenimo puses, veda lankytojus nuo Prūsijos įkūrimo iki Karaliaučiaus kultūrinių lobių, o toliau – ir iki Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje saugomų mūsų krašte ėjusių leidinių. Parodą jungia išsibarstę, primiršti, bet vis dar retsykiais tebevartojami prūsų kalbos skoliniai. Juk vaikystėje kiekvienas mūsų krašto žmogus į stubą pašauktas ne vieną buterbrodą ar zupės bliūdą suvalgė ir ne vieną knypkį užsisegė. Paroda „Žodžio kelionė Paprūsėje“ bibliotekoje veiks iki balandžio 14 d.

Tie, kurie negalėjo dalyvauti renginyje, jo svečio knygų gali rasti Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose.

Istorikas G. Kulikauskas yra populiarių knygų „Lietuvio kodas. Įpročiai ir būdas senovės lietuvio prieš 100 metų“, „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, „Elektros boikotas“ autorius.

Vilkaviškio viešosios bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja

Autorius: Gitana PUMERYTĖ-VOSYLIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama