Apmokestino išskirtinį paminklą

1925-ųjų gruodžio viduryje Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Žilius sulaukė prašymo, susijusio su prieš keletą mėnesių tuometinėse mieto kapinėse pastatytu paminklu, skirtu pagerbti 1923-iųjų sukilimo operacijos aukas.

1923 m. sausio 20 d. Klaipėdos kapinėse, bendrame kape buvo palaidoti trys karinėje operacijoje dalyvavę šauliai: Flioras Lukšys, Jonas Pleštys ir Antanas Ubavičius. Vasario 8 d. ten pat buvo palaidotas nežinomas karys, o vasario 22 d. – Amerikos lietuvis Andrius Martusevičius-Martus. Apie 1926 m. A. Ubavičiaus palaikai buvo perkelti į Tirkšlius.

1925-ųjų gegužę „Klaipėdos žinios“ paskelbė dailininko, Lietuvai pagražinti draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Adomo Brako kreipimąsi „Norime puošti už laisvę žuvusiųjų kapą!“. Jame vienu pirmųjų XX a. lietuviškos spaudos iliustratoriumi laikomas A. Brakas informavo, kad žiemos viduryje jau padėtas pamatas paminklui, „kurs turės už laisvę žuvusiųjų kapą pagražinti“.

„Akmens ir cemento darbai atlikti. Pavasariui išaušus, jau ir gėlių pasodinta. Reikia dar geležinį grandinį tarp akmeninių stiebų nutiesti, reikia ant stiebų atatinkamų pagražinimų uždėti. Visa tai, kas atlikta ir kas dar atliktina, reikalinga piniginių išlaidų. Tikimės, nė vienas neatsisakys sulyg savo išgalės suteikti ar didesnę ar mažesnę auką. Aukas rinkti įgaliojami Klaipėdos žvalgai-skautai, išduodami Liet. Pagražinti Draugijos kvitus. Galima pinigus ir tiesiog įnešti Liet. Pagražinti Draugijos sąskaiton Tautiniam Lietuvių Banke, Klaipėdoje, Liepojaus gatvėj 20 Nr.“, – rašė A. Brakas.

Paminko atidengimo iškilmės buvo surengtos tų pačių metų rugsėjo 27 d. Direktorijos pirmininko Martyno Reizgio rūpesčiu A. Brakas obelisku pavertė buvusį granitinį Vokietijos ir Rusijos sienos ženklą. Jis ilgus metus stovėjo prie pat jūros tarp Nemirsetos ir Palangos. Šio paminklo atidengimas tapo Klaipėdoje vykusios šaulių šventės dalimi.

Tačiau baigiantis 1925-iesiems paaiškėjo, kad šį graži iniciatyva turi finansinių „uodegų“. Gruodžio 11 d. į Klaipėdos krašto gubernatorių J. Žilių raštu kreipėsi Šaulių sąjungos XX rinktinės vadas Jurgis Brūvelaitis.

„Miesto Valdyba reikalauja paminklo statymo mokesnį sumoje 640 litų. Nesutikus miesto Valdybai mokesnį atleisti arba sumažinti ir reikalaujant iki galo š/m sumokėti, atsiduria Rinktinės Vadovybė labai painioje padėtyje, nesant iš kur paimti lėšų padengimui viršminimo reikalavimo; nes paminklo statymo išlaidų sąmatoje nebuvo visai pramatyta mokesnio“, – informavo J. Brūvelaitis ir „nuolankiai prašė“ gubernatoriaus „atleisti lėšų“ šiam mokesčiui susimokėti.

Tuo pačiu rinktinės vadas gubernatoriaus paprašė ir dar 800 litų, kad būtų galima vesti bendro lavinimo kursus „prie Priekulės šaulių būrio“, kurie jau vyko 1924-1925-ųjų žiemą, o vasarą buvo sustabdyti, nes „nesant lėšų apmokėti mokytojams nebuvo galimybės užimti darbą“.

Ši Šaulių sąjungos rinktinė buvo įsteigta 1923 m. gegužės 1 d. Rinktinė rūpinosi ir kita kultūrine veikla – Klaipėdos krašte atidarė lietuviškus knygynus, turėjo net 12 chorų, du orkestrus, teatrą ir sporto klubų, vesdavo lietuvių kalbos kursus. Nuo 1924 m. ji leido savaitraštį „Pajūrio sargas“, nuo 1927 m. – „Klaipėdos garsas“, 1934 m. buvo įsteigtas Klaipėdos jūrų šaulių būrys, kuris buriavimui turėjo savo laivą.

Klaipėdos krašto šaulių rinktinė nustojo gyvuoti 1939 m. kovą, kai Klaipėdos kraštą užėmė Vokietija.