Prisiminkime ir pagerbkime mūsų krašto šviesuolius kunigus
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Šį savaitgalį Mažučiuose (Pilviškių sen.) bus atidengtas stendas kunigams Juozui Montvilai ir Justinui Dabrilai atminti. Sūduvos krašto šviesuoliams skirtas atminimo ženklas pasimelsti į koplytėlę atvykusiems tikintiesiems, piligrimams bei šiuos kraštus lankantiems turistams primins tragišką iškilių dvasininkų likimą. Nors daugeliui Vilkaviškio krašto žmonių puikiai žinomos šių kraštiečių asmenybės, vertėtų prisiminti jų gyvenimo kelią ir pasiaukojamą tarnystę Dievui bei žmonėms.
Mirė kankinio mirtimi
Kunigas, Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius, filosofas Justinas Dabrila 1905 m. gimė mūsų rajone, Našiškių kaime (Pilviškių sen.). Jo tėviškės vieta dar išlikusi, atmintį tebesaugo Dabrilų sodybos ąžuolas ir jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatytas kryžius.
1927 m. baigęs Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją J. Dabrila įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, vėliau studijavo Lietuvos universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Savo gyvenimą nusprendęs pašvęsti kunigystei ir įšventintas, pirmąsias šv. Mišias 1928 m. birželio 17 d. aukojo savo gimtosios Alksnėnų parapijos bažnyčioje.
Vėliau J. Dabrila tęsė mokslus pas jėzuitus Silezijoje, Olandijoje, popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, kur įgijo filosofijos daktaro ir teologijos licenciato laipsnius, grįžęs į gimtinę tarnavo Vilkaviškio gimnazijos kapelionu, dėstė kunigų seminarijoje.
Kunigas Justinas buvo įvairiapusiška asmenybė, besidomėjusi menu, pedagogine veikla, bendradarbiavusi lietuviškoje spaudoje. Jis išleido dainų rinkinį „Vai lėkite, dainos“, turėjusį didelį pasisekimą, tad pakartota net 11 leidimų. Dvasininkas žavėjosi M. K. Čiurlionio kūryba, sukūrė diafilmą, sudėliotą iš 90 dailininko paveikslų, o prie Katalikų veikimo centro įsteigęs pedagoginį kino teatrą išleido per pusšimtį mokomųjų filmų.
1941 m. birželio 21 d. vykdamas į Lankeliškių parapiją pas kunigą Vaclovą Balsį, dvasininkas nesitikėjo, kad ši kelionė bus paskutinė jo gyvenime. Pirmąją į Lietuvą atsiritusio Antrojo pasaulinio karo dieną, 1941 m. birželio 22-ąją, J. Dabrilą kartu su dviem kitais vyskupijos kunigais Vaclovu Balsiu ir Jonu Petrika prie Bartninkų esančiame Budavonės miške žiauriai nukankino besitraukiantys sovietų armijos kareiviai. Kunigas J. Dabrila palaidotas Alksnėnų bažnyčios šventoriuje.
Tikėjimo liudytojas, pasiaukojimo pavyzdys
Kunigas Juozas Montvila – taip pat Sūduvos krašto sūnus, 1885 m. sausio 3 d. gimęs Gudinės kaime (Marijampolės sav.). Vėliau į Nendriniškių kaimą persikėlusioje šeimoje visada buvo puoselėjamos krikščioniškos vertybės, lietuvybės draudimo laikais vaikai buvo mokomi lietuviško žodžio.
Baigęs Marijampolės pradžios mokyklą ir gimnaziją, Juozas pasirinko kunigystę – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Net seminarijos aplinkoje, kur mokslas vyko lenkų kalba, su bendraminčiais jis puoselėjo lietuvybę. 1908 m. Varšuvoje J. Montvila buvo įšventintas kunigu ir paskirtas ganytojiškam darbui Augustavo dekanate, Lipsko parapijoje, vėliau perkeltas į Liubavo parapiją.
Kunigas J. Montvila carinės Rusijos imperijos okupuotoje Lietuvoje drąsiai gynė tikėjimo laisvę, aktyviai dalyvavo tautiniame judėjime, bendradarbiavo su lietuviškais laikraščiais. Turėdamas dailininko gabumų, piešė vinjetes knygoms, iliustracijas laikraščiams ir žurnalams, įkūrė „Žiburio“ draugiją.
Dėl aktyvios veiklos kunigas J. Montvila buvo persekiojamas carinės valdžios ir neteko teisės eiti kunigo pareigas. Tad negalėdamas dirbti Lietuvoje jis priėmė pasiūlymą vykti į JAV ir darbuotis naujai kuriamoje lietuviškoje parapijoje.
1912 m. balandžio 10 d. kun. J. Montvila sėdo į transatlantinį keleivinį laivą „Titanikas“ ir tikėjosi netrukus pasiekti JAV krantus. Deja, po penkių dienų legendinis laineris susidūrė su ledkalniu ir jo kelionė baigėsi tragiškai.
Gelbstint skęstančio laivo keleivius kunigui J. Montvilai buvo pasiūlyta vieta gelbėjimo valtyje, tačiau jis atsisakė ir užleido ją kitam. 27-erių dvasininkas pasirinko likti su šimtais keleivių, kad suteiktų viltį paskutinėje gyvenimo kelionėje ir iki paskutinės akimirkos ramino tikinčiuosius, klausė išpažinčių, guodė ir laimino.
Garbingame sąraše
2000-aisiais, didžiojo Krikščionybės jubiliejaus metais, abu kunigai įrašyti į XX amžiaus Bažnyčios martirologą – šventųjų ir kankinių, gyvybės kaina paliudijusių ištikimybę Evangelijai, sąrašą. Į jį įtrauktus abiejų kunigų vardus popiežius Jonas Paulius II 2000 m. gegužės 7 d. iškilmingai paskelbė Romos koliziejuje. Kunigas J. Montvila šiame sąraše – vienintelis lietuvis, pagerbtas už pasiaukojimą.
Šeštadienį, balandžio 25 d., Mažučiuose vyks iškilmės, skirtos šiems iš Sūduvos krašto kilusiems šviesuoliams atminti. 10 val. – šv. Mišios Mažučių Marijos Malonės versmių koplyčioje, 11 val. – Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro parengto informacinio stendo atidengimas.
Autorius: Eglė Kviesulaitienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
