Gyventojus kviečia dalintis prarastais istorijos fragmentais
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), minėdama savo veiklos šimtmetį, pradeda archyvų rinkimo kampaniją „Dingusios juostos“ ir kviečia visus Lietuvos gyventojus prisidėti prie šalies audiovizualinės atminties išsaugojimo.
Projekto metu žmonės raginami pasidalinti namuose, asmeniniuose archyvuose ar senose laikmenose išlikusiais LRT televizijos ir radijo įrašais, taip pat vaizdo ir garso medžiaga, fiksuojančia valstybei svarbius istorinius įvykius.
Nors LRT archyvas yra vienas didžiausių šalyje ir saugo itin reikšmingą televizijos bei radijo paveldą, ne visi nuo 1926 m. transliuoti įrašai išliko. Dalis medžiagos niekada nebuvo įrašyta, dalies nepavyko išsaugoti dėl anuomet brangios įrašymo technikos, skirtingų archyvavimo praktikų ar istorinių aplinkybių.
„LRT saugo gausų nepriklausomybės ir ankstesnio laikotarpio archyvą, tačiau jame vis dar esama „juodųjų skylių“ – medžiagos, kuri kažkada buvo sukurta, transliuota, bet šiandien mūsų archyvuose jos nebėra. Interneto erdvėje vis pastebime netikėtai išlendančius fragmentus, laidas apie kurių egzistavimą žinojome, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos neišliko.
Tikime, kad tokios pasiklydusios medžiagos yra gerokai daugiau ir LRT 100-mečio proga šia akcija norime paraginti dalintis medžiaga bei pildyti archyvą. Tai svarbu dar ir dėl to, jog juostos ir kasetės taip pat turi ribotą galiojimo laiką“, – sakė LRT archyvų redaktorius ir vienas iš projekto sumanytojų Tomas Vaitelė.
Tai, kad kai kurie įrašai neišliko, lėmė kelios priežastys. Ankstyvaisiais radijo ir televizijos laikais programos dažnai buvo transliuojamos tiesiogiai, neturint galimybės jų įrašyti. Be to, ilgą laiką nebuvo privalomo reikalavimo kaupti visų transliuotų programų archyvus, o skirtingi padaliniai taikė nevienodus saugojimo standartus. Praradimus lėmė ir sudėtingos istorinės aplinkybės – ypač 1991 m. laikotarpis, kai dalis medžiagos buvo sunaikinta, pažeista ar pavogta.
Nepaisant šių iššūkių, pastaruosius dešimtmečius LRT archyvai yra nuosekliai tvarkomi ir skaitmeninami, siekiant užtikrinti, kad kultūrinė atmintis būtų išsaugota ir prieinama ateities kartoms.
Specialiame polapyje juostos.lrt.lt gyventojai galės pateikti turimą medžiagą. LRT priima tiek skaitmeninius failus, tiek fizines laikmenas.
Ieškoma šio turinio: LRT filmuotų vaizdo įrašų – laidų, transliacijų, reportažų ir kitos medžiagos, kurtos nuo pirmosios televizijos transliacijos 1957 m. iki 2004 m.; Lietuvos radijo įrašų – laidų, reportažų, koncertų, specialių transliacijų ir radijo balsų įrašų nuo 1926 iki 2010 m.; Valstybei svarbių įvykių vaizdo įrašų – pvz., reikšmingų politinių, socialinių ar kultūrinių procesų liudijimų; kitos LRT veiklą liudijančios medžiagos – įvairių vaizdinių ir garsinių artefaktų, susijusių su LRT šimtmečio istorija.
Priimami įvairūs formatai: VHS, MiniDV, Video8, Hi8, Betacam, filmų juostos, MP4, MOV, AVI, MKV ir kiti.
Ypatingas dėmesys skiriamas LRT kurtam turiniui, kuris galėjo būti išsaugotas žiūrovų ar klausytojų namuose. Tarp labiausiai ieškomų įrašų – senesnės LRT televizijos laidos ir pramoginiai projektai, kurių archyve beveik neišliko, taip pat namuose įrašyti LRT transliacijų fragmentai bei Lietuvos radijo laidų ir specialių transliacijų įrašai. Atrinktų įrašų savininkai turės galimybę gauti išskirtinių LRT 100-mečio suvenyrų.
„Jeigu kada nors įrašinėjote televizijos laidas ar svarbius įvykius į kasetes, labai tikėtina, kad šiandien turite tai, ko ieškome. Kviečiame peržiūrėti savo archyvus ir prisidėti prie Lietuvos audiovizualinės atminties išsaugojimo“, – kalbėjo T. Vaitelė.
Autorius: Augustė MIKULĖNAITĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
