MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2026.04.20 11:24

Kisiniuose pagerbti ir pamirštieji

Klaipėdos dienraštis
Klaipėdos dienraštis

Turinį įkėlė

Kisiniuose pagerbti ir pamirštieji

Sekmadienio popietę į gražiai prižiūrimas Kisinių kapinaites susirinko didelis būrys žmonių.

Ilgametis šios šventės organizatorius, netoli kapinių gyvenantis Helmutas Lotužis stebėjosi tokia dalyvių gausa ir prisipažino, kad daugelio žmonių nepažinojo. Nepaisant to, visi buvo geranoriški ir bendravo kaip seni pažįstami.

Kapinių šventės pradžioje įprastai vyksta pamaldos. Šįkart jose dalyvavo trys evangelikų liuteronų kunigai: Liudvikas Fetingis, Remigijus Šemeklis ir diakonas Tomas Norgilas.

Šiemet šventė Kisinių kapinėse buvo ypatinga, nes čia įamžintas dviejų garbių šio krašto vyrų atminimas.

Kapinaitėse įrengti du kenotafai – simboliniai antkapiniai paminklai, statomi pagerbti mirusiuosius, kurių kapas arba palaidojimo vieta nežinomi.

 

Nuo šiol pagarbą bus galima atiduoti prie simbolinių Eriko Mačkaus ir Martyno Reisgio kapų.

E. Mačkus – pirmasis Klaipėdos krašto lietuvis lakūnas-bandytojas, Lietuvos kariuomenės savanoris. Jo kapas sovietinės okupacijos metais Kauno evangelikų liuteronų kapinėse buvo sunaikintas.

M. Reisgys – Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, politikas, Direktorijos pirmininkas ir aktyvus visuomenės veikėjas. Jis 1942 m. mirė nuo bado Mauthauzeno koncentracijos stovykloje – buvo sudegintas.

Tame pačiame kenotafe vietos turėtų atsirasti ir Sibire mirusios Martyno Reisgio žmonos Anos atminimui, ji ten buvo ištremta su vaikais.

Kenotafų idėjos autoriai – Klaipėdos rajono etninės kultūros centro darbuotojas ir kapinių puoselėtojas H. Lotužis bei šio centro vadovas Jonas Tilvikas.

„Man buvo labai svarbu, kad šie mūsų kraštiečiai būtų įamžinti“, – kalbėjo kapinių švenčių puoselėtojas, krašto papročių žinovas H. Lotužis.

Neseniai šiose kapinėse amžino poilsio atgulė ir jo žmona.

Pagerbiant visų Kisinių kapinėse palaidotų žmonių atminimą apeigų metu giedojo sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“, Klaipėdos rajono etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Aisė“ ir baptistų bendruomenės giedotojai, grojo Šilutės pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“.

Po tradicinių pamaldų visi susirinkusieji vaišinosi arbata bei užkandžiais prie kapinių tvoros.

Vaišėmis pasirūpino netoliese esančios sodybos „Šaulys“ šeimininkė, būtinu šventės akcentu jau seniai yra tapęs H. Lotužio kepamas ypatingas pyragas.

Autorius: Daiva Janauskaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-04-24

„Čekiukų“ skandalas – kiek jame teisingumo, o kiek populizmo?

„Čekiukų“ skandalas – kiek jame teisingumo, o kiek populizmo?
2026-04-24

Septyni tūkstančiai metrų tiltais,pakrantėmis ir tuneliais

Septyni tūkstančiai metrų tiltais,pakrantėmis ir tuneliais
2026-04-24

Andrioniškio bibliotekoje tikisi įsteigti rezidenciją menininkams

Andrioniškio bibliotekoje tikisi įsteigti rezidenciją menininkams
2026-04-24

Istorikas – Lietuvos praeities lobių gelbėtojas

Istorikas – Lietuvos praeities lobių gelbėtojas
2026-04-24

Skiemonyse gerai, bet kelio reikia

Skiemonyse gerai, bet kelio reikia
Dalintis straipsniu
Kisiniuose pagerbti ir pamirštieji