Tvarkė svetimų senelių kapus
Klaipėdos dienraštis
Turinį įkėlė
Evelina Viktorija Žemeikytė trečią kartą pakvietė apylinkių žmones į talką šių kapinių kvartale, kur atgulė pensionato gyventojai.
Į talką atvyko per 30 žmonių. Tai buvo ne pirma tokia talka šiose kapinėse, pirmuosius du kartus jos surengtos prieš Vėlines.
„Rudenį susirinko daugiau talkininkų, gal todėl, kad prieš lapkričio 1-ąją nuotaika būna kita. Didžioji dalis senelių namų gyventojų kapų – neprižiūrimi, iš žemės vos kyšo kryželiai ar net guli nugriuvę. Šiemet sugalvojome tvarkyti kapelius pavasarį. Reikėjo paravėti, surinkti nudegusias žvakeles, irti pradėjusias plastikines gėles. Po žiemos kapinėse visada yra darbo“, – teigė talkos organizatorė.
Į talką atėjo tėvai su vaikais, kai kurie atsivežė ir kaimynų atžalas. Tai buvo ne tik netoliese gyvenantys žmonės, bet ir šeimos iš Vėžaičių, Kretingalės.
L. Penkovos Žemeikienės nuotr.
Tai buvo ne pirma tokia talka šiose kapinėse, pirmuosius du kartus jos surengtos prieš Vėlines.
Tikras šeimos tvirtumo bei ypatingo kartų ryšio pavyzdys buvo talkoje dalyvavęs prosenelis su paaugliu provaikaičiu. Jie neprižiūrimus kapus tvarkė jau antrą kartą.
Kviesdama į talką E. V. Žemeikytė pranešė, kad talkininkams reikėtų turėti grėblį, šiukšlių maišą, gremžtuką samanoms nugrandyti nuo antkapių.
Kas galėjo, atsivežė kapų žemės, šalnų nebijančių augalų.
Po kelių valandų darbo šis kapinių kvartalas nušvito naujomis spalvomis.
Pirmosiose talkose dalyvavo skautai bei jaunieji šauliai.
E. V. Žemeikytė pasakojo šiose kapinėse lankanti savo senelių kapus, vaikštinėdama po didžiules kapines ji pamatė ne tik pavienius apleistus kapus, bet ir visą kvartalą rečiau lankomų kapelių. Taip gimė idėja suburti nepažįstamus, bet geranoriškumo vienijamus žmones į talką.
Autorius: Daiva Janauskaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
