Gy­ve­ni­mas kaip fil­mas: nuo sta­lo te­ni­so iki po­kal­bių su pa­sau­li­nio gar­so įžy­my­bė­mis

Vil­ka­viš­kie­čio Vy­tau­to Ry­ba­ko gy­ve­ni­mas yra iš­ties įdo­mus. Dau­ge­lis kraštietį ži­no kaip vie­ną ge­riau­sių ra­jo­no ir vi­sos ša­lies sta­lo te­ni­si­nin­kų, ta­čiau jo ap­lin­ka ne ma­žiau ste­bi­na: sa­vo dar­be jau­nam vy­rui daž­nai ten­ka bend­rau­ti su Ho­li­vu­do žvaigž­dė­mis, spor­to le­gen­do­mis ar net ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riais.

Ne­tu­rė­jo ki­to pa­si­rin­ki­mo
Šiuo me­tu Vil­niu­je gy­ve­nan­tis V. Ry­ba­kas jau ne pir­mus me­tus gi­na aukš­čiau­sio­je ša­lies sta­lo te­ni­so ly­go­je žai­džian­čios Vil­ka­viš­kio ko­man­dos „Ry­tas-1“ gar­bę. Šie­met spor­ti­nin­kas pa­grįs­tai ti­ki­si po šio­kios to­kios per­trau­kos vėl už­si­ka­bin­ti var­žy­bų me­da­lius.

„Ats­to­vau­ti gim­to­jo mies­to ko­man­dai man – di­džiu­lis ma­lo­nu­mas. Esa­me uni­ka­lūs vi­so­je ly­go­je, nes net trys iš ke­tu­rių mū­sų eki­pos spor­ti­nin­kų yra vie­ti­niai. Vil­ka­viš­kis vi­sa­da uži­ma ypa­tin­gą vie­tą ma­no šir­dy­je, to­dėl vi­siems su pa­si­di­džia­vi­mu pa­brė­žiu, jog esu ki­lęs bū­tent iš čia“, – sa­kė V. Ry­ba­kas.

Jis pri­pa­ži­no, kad tap­ti sta­lo te­ni­si­nin­ku bu­vo tie­siog lem­ta. Vy­ro tė­tis Vik­to­ras jau­nys­tė­je pa­ts la­bai sėk­min­gai žai­dė šį žai­di­mą, o ke­le­tą pa­sta­rų­jų de­šimt­me­čių ne ma­žiau sėk­min­gai tre­ni­ruo­ja jau­ną­ją kar­tą.

Vy­tau­tas su sta­lo te­ni­su su­si­pa­ži­no dar vaikų dar­že­ly­je, kuo­met sku­bė­da­vo į spor­to sa­lę ir iš pra­džių dar už­si­li­pęs ant kė­dės ar sta­lo ban­dy­da­vo at­mu­ši­nė­ti į jį at­skrie­jan­čius ka­muo­liu­kus. Ber­niu­kas taip grei­tai to­bu­lė­jo, kad ku­rį lai­ką sa­vo am­žiaus gru­pė­je Lie­tu­vo­je jis ap­skri­tai ne­tu­rė­jo ly­gių.

Pa­kil­ti į dar di­des­nes aukš­tu­mas mū­sų ša­ly­je jau­nam spor­ti­nin­kui ne­bu­vo lem­ta. Bai­gęs 6 kla­ses Vy­tau­tas su ma­ma iš­si­kraus­tė į Ang­li­ją, ku­rio­je to­liau tę­sė be­pra­si­de­dan­čią sta­lo te­ni­si­nin­ko kar­je­rą.

Kvie­ti­mas iš Bel­gi­jos
Ang­li­jo­je jau­nam lie­tu­viui net bu­vo siū­lo­ma pi­lie­ty­bė sie­kiant, jog jis at­sto­vau­tų šios ša­lies rink­ti­nei, ta­čiau Vy­tau­tas vi­sa­da sva­jo­jo gin­ti tik Lie­tu­vos gar­bę. Tie­sa, kvie­ti­mo į mū­sų ša­lies rink­ti­nę jam te­ko lauk­ti ga­na il­gai. Bai­gęs mo­kyk­lą vil­ka­viš­kie­tis nu­spren­dė moks­lus tęs­ti Bris­to­lio mies­te esan­čio­je spor­to aka­de­mi­jo­je, ku­rio­je sta­lo te­ni­si­nin­kams bu­vo su­da­ry­tos ypač ge­ros są­ly­gos. Tuo metu jis trum­pam grį­žo į Lie­tu­vą ir nu­spren­dė su­da­ly­vau­ti ša­lies jau­nių čem­pio­na­te. Ja­me V. Ry­ba­kas užė­mė aukš­tą ket­vir­tą­ją vie­tą ir ga­liau­siai su­lau­kė taip iš­sva­jo­to kvie­ti­mo Eu­ro­pos jau­nių čem­pio­na­te at­sto­vau­ti Lie­tu­vai jos rinktinėje.

Dar be­si­mo­kan­tį Bris­to­lio spor­to aka­de­mi­jo­je Vy­tau­tą į sa­vo gre­tas pa­kvie­tė vie­nas Bel­gi­jos sta­lo te­ni­so klu­bas. Me­tus sa­vait­ga­liais jis skrai­dė į šią ša­lį, o bai­gęs moks­lus ten per­si­kė­lė.

Prieš pa­lik­da­mas Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją vil­ka­viš­kie­tis lai­mė­jo ne­ma­žai ko­man­di­nių tur­ny­rų, o as­me­ni­nė­je įskai­to­je bū­da­mas aš­tuo­nio­lik­me­tis ta­po to­kių pres­ti­ži­nių tur­ny­rų, kaip „Lon­don open“ ar „Li­ver­pool open“, ku­riuo­se var­žė­si spor­ti­nin­kai iki 21 me­tų am­žiaus, nu­ga­lė­to­ju. Iš­vyk­da­mas iš ša­lies Vy­tau­tas tarp vi­sų suau­gu­sių ang­lų sta­lo te­ni­si­nin­kų ri­kia­vo­si aukš­to­je 27-oje rei­tin­go vie­to­je.

Žaidimas įau­gęs į krau­ją
Bel­gi­jo­je V. Ry­ba­kas taip pat pra­lei­do ne vie­nus me­tus. Jis iki šiol pa­lai­ko itin glau­džius san­ty­kius su jį pa­kvie­tu­sio klu­bo sa­vi­nin­ku. Iš pra­džių kraš­tie­tis sta­lo te­ni­są žai­dė ant­ro­jo­je šios ša­lies ly­go­je, ta­čiau ne­tru­kus bu­vo de­le­guo­tas į pir­mą­ją ly­gą. Jo­je vil­ka­viš­kie­tis vie­ną se­zo­ną net ta­po di­džiau­sią per­ga­lių pro­cen­tą iš­ko­vo­ju­siu žai­dė­ju. Net­ru­kus Vy­tau­tas pra­si­mu­šė į aukš­čiau­sią­ją ša­lies ly­gą, ku­rio­je su ko­man­dos drau­gais du kar­tus lai­mė­jo si­dab­ro me­da­lius.

Ne­pai­sant to, kad il­gai gy­ve­no už­sie­ny­je, jis iš­lai­kė tvir­tą ry­šį su Vil­ka­viš­ky­je li­ku­siais vai­kys­tės drau­gais. Ga­liau­siai grįž­ti į Lie­tu­vą Vy­tau­tą su­vi­lio­jo mei­lės rei­ka­lai.

Gim­ti­nė­je V. Ry­ba­kas sta­lo te­ni­so taip pat ne­me­tė. Pra­dė­jęs stu­di­juo­ti Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te jis su šios aukštosios mokyklos ko­man­da ta­po Por­tu­ga­li­jo­je vy­ku­sių Eu­ro­pos stu­den­tų žai­dy­nių bron­zos me­da­lio lai­mė­to­ju. Pa­ties pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, tai bu­vo di­džiau­sias spor­to ren­gi­nys, ku­ria­me jam te­ko da­ly­vau­ti.

„La­bai di­džiuo­juo­si ir 2013 me­tais dve­je­tų var­žy­bo­se su vai­kys­tės drau­gu ky­bar­tie­čiu Kęs­tu­čiu Žei­miu iš­ko­vo­tu Lie­tu­vos čem­pio­no ti­tu­lu. Sta­lo te­ni­sas iki šiol yra ma­no krau­jy­je. Ma­nau, kad kol bū­siu kon­ku­ren­cin­gas, tol tik­rai žai­siu šį žai­di­mą“, – sa­kė V. Ry­ba­kas.

Ta­po pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­niu
Apie azar­tiš­ką Vy­tau­to pri­gim­tį by­lo­ja ne tik pa­sie­ki­mai sta­lo te­ni­se, bet ir aistra po­ke­riui. Šį žai­di­mą vy­ras at­ra­do maž­daug prieš ke­tu­rio­li­ka me­tų, pa­ska­tin­tas ge­ro bi­čiu­lio, taip pat sta­lo te­ni­si­nin­ko.

„La­bai grei­tai pa­vy­ko iš­ko­vo­ti pir­muo­sius lai­mė­ji­mus, ku­rie ir pa­ska­ti­no tęs­ti tai, ką pra­dė­jau. Be to, tuo me­tu bu­vo ge­ro­kai ma­žiau kon­ku­ren­ci­jos, tad ir lai­mė­ti pa­vyk­da­vo daž­niau. Pap­ras­tai po­ke­rį žai­džiu in­ter­ne­te. Tie­sa, da­bar tą da­rau re­čiau. Daž­niau pa­sve­riu ri­zi­kas. Ke­le­tą me­tų po­ke­ris bu­vo ta­pęs pa­grin­di­niu ma­no pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­niu. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad žai­džiau „visu eta­tu“. Pus­me­tį būtent dėl po­ke­rio pra­lei­dau Kos­ta Ri­ko­je. Man tai la­bai įdo­mus žai­di­mas, ska­ti­nan­tis ra­cio­na­lų mąs­ty­mą“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Jis ne­slė­pė, kad di­džiau­si lai­mė­ji­mai sie­kė pen­kia­ženk­les su­mas. Tie­sa, kraš­tie­tis pa­ts ne­bu­vo lin­kęs ver­tin­ti vien­kar­ti­nių sėk­mių. Vil­ka­viš­kie­čio tei­gi­mu, ge­riau­sia vis­ką skai­čiuo­ti pa­si­bai­gus me­tams, nes leng­vai atei­nan­čios su­mos ga­li leng­vai ir išei­ti.

Di­džiau­sios su po­ke­riu su­si­ju­sios sva­jo­nės Vy­tau­tas dar neį­gy­ven­di­no. Jis no­rė­tų vie­ną die­ną su­da­ly­vau­ti Las Ve­ga­se vyk­sian­čia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te, ku­ria­me star­ti­nis da­ly­vio mo­kes­tis sie­kia 10 tūkst. JAV do­le­rių. Jau­nas vy­ras nea­be­jo­ja, kad vie­ną die­ną įgy­ven­dins šį sa­vo tiks­lą.

Gar­sūs sve­čiai
Nors tu­ri dau­gy­bę po­mė­gių ir už­siė­mi­mų, pa­grin­di­ne sa­vo veik­la Vy­tau­tas lai­ko dar­bą pen­kių žvaigž­du­čių įver­ti­ni­mą tu­rin­čia­me Vil­niaus vieš­bu­ty­je „Pa­cai“. Ja­me vil­ka­viš­kie­tis ei­na pa­mai­nos va­do­vo pa­rei­gas, tad bū­tent jis yra at­sa­kin­gas už įvai­rius sek­to­rius ir bū­tent jis vie­nas iš pir­mų­jų su­tin­ka vieš­bu­čio sve­čius. O čia ap­si­sto­ti mėgs­ta ne tik tė­vy­nai­niai, bet ir į Lie­tu­vą at­vy­kę gar­siau­si pa­sau­lio žmo­nės. Jų są­ra­šas – iš­ties įspū­din­gas.

Tai – Da­ni­jos ka­ra­lius Fre­de­ri­kas X su ka­ra­lie­ne Ma­ry, du kar­tus „Os­ka­rui“ no­mi­nuo­ta ame­ri­kie­čių ak­to­rė Vi­no­na Rai­der, se­ria­lo „Gel­bė­to­jai“ žvaigž­dė Dei­vi­das Ha­sel­ho­fas, so­cia­li­nių tink­lų įžy­my­bė IS­howS­peed, mu­zi­kos gru­pių „Ramms­tein“ ir „Ima­gi­ne dra­gons“ na­riai, me­ni­nin­kė Ma­ri­na Ab­ra­mo­vič, pa­sau­li­nio ly­gio spor­ti­nin­kai Dir­kas No­vic­kis, And­rė­jus Šev­čen­ka, Eri­kas Kan­to­na ir kt.

„Šie žmo­nės pa­sa­kiš­kai tur­tin­gi. Dau­gu­ma jų yra la­bai pro­tin­gi, man­da­gūs, pa­pras­ti, ma­lo­nūs, no­riai bend­rau­jan­tys. Tar­ki­me, kal­bant apie Da­ni­jos monarchus: die­no­mis juos ly­dė­da­vo dau­gy­bė ap­sau­gi­nių, jiems rei­kė­jo lai­ky­tis tam tik­rų pro­to­ko­lo da­ly­kų, ta­čiau vis­kam nu­ri­mus ir atė­jus va­ka­rui, kaip ir dau­gu­ma ki­tų mū­sų klien­tų, jie atei­da­vo į ba­rą ir už­si­sa­ky­da­vo to pa­ties lie­tu­viš­ko alaus“, – pa­sa­ko­jo V. Ry­ba­kas.

Suk­lai­di­no se­kė­jus
Kai ka­da vieš­bu­čio „Pa­cai“ klien­tai prieš at­vyk­da­mi pa­tei­kia tam tik­rą rei­ka­la­vi­mų są­ra­šą, ku­rį įgy­ven­din­ti ne vi­sa­da bū­na pa­pras­ta. Vie­ni lie­pia tam tik­ra tvar­ka per­stum­dy­ti bal­dus, ki­ti pra­šo pa­si­rū­pin­ti no­ri­mais už­kan­džiais, gė­ri­mais ar ati­tin­ka­ma kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ra, tre­ti rei­ka­lau­ja spe­cia­lių pa­gal­vių ar ki­tų ne vi­sa­da leng­vai gau­na­mų daik­tų. Pa­vyz­džiui, jau mi­nė­ta ak­to­rė V. Rai­der už­si­gei­dė šil­do­mojo čiu­ži­nio ir tik tam tik­ros fir­mos ge­ria­mojo van­dens.

Vieš­bu­čio dar­buo­to­jai sa­vo klien­tų at­žvil­giu vi­sa­da lai­ko­si kon­fi­den­cia­lu­mo. Tar­ki­me, kai čia vie­šė­jo tarp jau­ni­mo itin po­pu­lia­rus nuo­mo­nės for­muo­to­jas IS­howS­peed, dau­ge­lis įta­rė, jog jis ap­si­stos bū­tent „Pa­cų“ vieš­bu­ty­je, ta­čiau pa­sau­li­nio ly­gio įžy­my­bės ko­man­da pa­si­rū­pi­no, kad ap­lin­ki­niai to ne­pas­te­bė­tų.

„Tą­kart pas mus at­vy­ko du iden­tiš­ki au­to­bu­siu­kai. Pir­ma­sis – tam, kad su­klai­din­tų IS­howS­peed se­kė­jus, o iš ge­ro­kai vė­liau pa­si­ro­džiu­sio ant­ro­jo iš­li­po ir pa­ts ame­ri­kie­tis. Vil­niu­je tuo me­tu dėl jo at­vy­ki­mo vy­ra­vo tik­ras chao­sas“, – pri­si­mi­nė V. Ry­ba­kas.

Pe­rau­ga į drau­gys­tes
Da­bar­ti­nis vil­ka­viš­kie­čio dar­bas ne­re­tai pri­me­na įdo­mų fil­mą, ku­ria­me kiek­vie­na die­na įne­ša nau­jų, ne­ti­kė­tų vė­jų. Kar­tais pa­ts Vy­tau­tas pa­ten­ka ir į tik­rus fil­mus. Pa­vyz­džiui, kai Lie­tu­vo­je bu­vo fil­muo­ja­mas kri­mi­na­li­nis se­ria­las „Jau­na­sis Vo­lan­de­ris“, „Pa­cų“ vieš­bu­ty­je gy­ve­no jo ak­to­riai. Tą­kart Vy­tau­tas su­si­pa­ži­no su se­ria­lo pro­diu­se­riu, ku­ris pa­kvie­tė jį nu­si­fil­muo­ti vie­na­me iš epi­zo­dų. Įdo­mu tai, kad nors se­ria­lo veiks­mas vyks­ta Šve­di­jo­je, iš tik­rų­jų jis bu­vo fil­muo­ja­mas Vil­niu­je.

V. Ry­ba­ko pa­žin­tys su klien­tais sy­kiais pe­rau­ga ir į ar­ti­mes­nes bi­čiu­lys­tes. Pa­vyz­džiui, kar­tą vie­nas bri­tas vil­ka­viš­kie­tį pa­si­kvie­tė pri­va­čiu lėk­tu­vu skris­ti į Du­ba­jų.

„Ki­tą kar­tą pas mus ap­si­gy­ve­no lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­tis tur­tin­gas vers­li­nin­kas. Trum­pam pa­lik­da­mas Lie­tu­vą jis pa­ti­kė­jo sau­go­ti sa­vo pra­ban­gų „Fer­ra­ri“ au­to­mo­bi­lį ir net lei­do juo va­ži­nė­ti. Vis­gi bi­jo­jau tą da­ry­ti“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas.

Maž­daug pu­sė vieš­bu­čio „Pa­cai“ sve­čių – už­sie­nie­čiai, ta­čiau ir lie­tu­viai ne­ven­gia ja­me ap­si­sto­ti. Ypač daž­nai čia įsi­ku­ria iš už At­lan­to sa­vo šak­nų ieš­ko­ti at­vyks­tan­tys tau­tie­čiai. Taip pat šį vieš­bu­tį yra pa­mė­gu­sios Lie­tu­vos spor­to žvaigž­dės Jo­nas Va­lan­čiū­nas, Ma­tas Bu­ze­lis ir kt. Ne taip re­tai vieš­bu­ty­je ap­si­gy­ve­na žy­mūs po­li­ti­kai. Tar­ki­me, kai Vil­niu­je vy­ko NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, čia bu­vo ap­si­sto­ju­sios Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Vo­kie­ti­jos ša­lių de­le­ga­ci­jos su tuo­me­ti­niais prem­je­rais Ri­ši Su­na­ku ir Ola­fu Šol­cu prie­ša­ky­je.

Nors Vy­tau­to kas­die­ny­bės tik­rai ne­ga­li­ma pa­va­din­ti ei­li­ne, ta­čiau jis pa­ts iš­lie­ka kuk­lus ir pa­pras­tas – jam ly­giai taip pat svar­bu ap­gin­ti gim­to­jo mies­to gar­bę prie sta­lo te­ni­so tink­lo, kaip ir už­tik­rin­ti ne­prie­kaiš­tin­gą vieš­na­gę ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riams.

Autorius: Andrius Grygelaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama