MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2026.04.20 10:38

Dzūkijoje laukia reta galimybė pamatyti žemyninių kopų atvėrimo etapą

Santakos laikraštis
Santakos laikraštis

Turinį įkėlė

Dzūkijoje laukia reta galimybė pamatyti žemyninių kopų atvėrimo etapą
Your browser does not support the audio element.

Ateinantį savaitgalį, balandžio 25–26 dienomis, Marcinkonyse, Dzūkijos nacionalinio parko širdyje, vyks tradicinis gamtos ir patirčių festivalis „Vidur girių“. Lėtojo turizmo renginyje žadama daug gilių įspūdžių.

Dzūkijos nacionalinis parkas šiemet mini 35-erių metų sukaktį, tad festivalis suteiks progą geriau pažinti didžiausią saugomą teritoriją Lietuvoje.

Atvykusieji galės rinktis iš daugiau nei 35 veiklų – nuo žygių po retai lankomas vietas ir susitikimų su vietos gyventojais iki edukacijų, kūrybinių dirbtuvių, ekskursijų bei patyrimų, kurie įprastai nėra lengvai prieinami ar vyksta tik siauram dalyvių ratui.

Viena iš laukiančių ypatingų patirčių – žygis „Kodėl buvo atvertos Dzūkijos kopos?“. Priminsime, kad ruošiant atverti žemynines kopas buvo iškirsti tam tikri miško plotai, vėliau juose vyko kontroliuojamas deginimas. Dabar laukia miško paklotės šalinimas. Šios dar 2016 m. suplanuotos gamtotvarkos priemonės tikslas yra padidinti biologinę įvairovę ir atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl imtasi atverti žemynines kopas, – siekis grąžinti bent nedidelę dalį smėlynų buveinių Pietų Lietuvoje, kokios jos buvo prieš gerą pusšimtį metų. Pokariu buvo įprasta plotus, netinkančius žemės ūkiui, apsodinti mišku. Tačiau jame nebelieka vietos tai biologinei įvairovei, kuriai miškai yra netinkama buveinė. Tokiais atvejais augalų, gyvūnų ir ypač – vabzdžių rūšys, kurioms reikalingos visiškai atviros buveinės su smėliu, išnyksta.

Pokyčiai įgyvendinami tiek dėl gamtosauginių, tiek dėl kraštovaizdžio eksponavimo priežasčių. Svarbiausias argumentas – atviros kopos buvo būdingos šiam regionui, yra jo gamtos ypatybė ir vertybė.

Festivalio „Vidur girių“ žygio „Kodėl buvo atvertos Dzūkijos kopos?“ dalyvius lydės Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, planuojantys, koordinuojantys žemyninių kopų atvėrimo procesą.

Informaciją apie šią ir dar kelias dešimtis festivalio veiklų galima rasti jo organizatoriaus – Baltijos aplinkos forumo, taip pat Dzūkijos nacionalinio parko feisbuko paskyrose.

„Santakos“ inf.

Autorius: Renata Vitkauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-04-24

„Čekiukų“ skandalas – kiek jame teisingumo, o kiek populizmo?

„Čekiukų“ skandalas – kiek jame teisingumo, o kiek populizmo?
2026-04-24

Septyni tūkstančiai metrų tiltais,pakrantėmis ir tuneliais

Septyni tūkstančiai metrų tiltais,pakrantėmis ir tuneliais
2026-04-24

Andrioniškio bibliotekoje tikisi įsteigti rezidenciją menininkams

Andrioniškio bibliotekoje tikisi įsteigti rezidenciją menininkams
2026-04-24

Istorikas – Lietuvos praeities lobių gelbėtojas

Istorikas – Lietuvos praeities lobių gelbėtojas
2026-04-24

Skiemonyse gerai, bet kelio reikia

Skiemonyse gerai, bet kelio reikia
Dalintis straipsniu
Dzūkijoje laukia reta galimybė pamatyti žemyninių kopų atvėrimo etapą