Didžiausia problema yra tik mūsų pačių požiūris

Rubrikoje „Ką norėčiau pakeisti savo mieste?“ jauni žmonės atvirai kalba apie tai, kas Vilkaviškyje, Kybartuose juos džiugina ir kelia klausimų, ką jie norėtų keisti. Jaunuoliai svarsto, siūlo alternatyvas, ieško sprendimų – kartais drąsių, kartais netikėtų, bet visada nuoširdžių. Šįkart pakalbinome vilkaviškietė Miglę Šeštakauskaitę.

– Vilkaviškis Tavo akimis – koks jis?

– Šį miestą pirmiausia matau kaip augantį ir nuolat kintantį. Atsikrausčiusi čia kone prieš dešimtmetį saviraiškos galimybių mačiau kur kas mažiau, tačiau šiandien situacija labai pasikeitusi. Atsirado modernių poilsio erdvių, pasivaikščiojimo takų ir jaukių susibūrimo vietų. Man Vilkaviškis – tai vieta, į kurią gera sugrįžti, kad ir kur būčiau. Tai miestas, turintis ir gražią praeitį, ir ambicingą ateitį.

– Gal galėtum įvardyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria jaunimas Vilkaviškyje?

– Tiek problemas, tiek galimybes mes dažniausiai susikuriame patys. Mieste vyksta daugybė nemokamų renginių, sporto užsiėmimų ir išvykų. Pavyzdžiui, su Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre veikiančio Atviro jaunimo centro komanda nemokamai keliavau į „Žalgirio“ varžybas, dalyvavau dviračių žygyje, lankiau regioninius parkus bei įvairias edukacijas. Reikia nepamiršti ir festivalio „Mažinam atstumą“, kuris orientuojasi būtent į jauną žmogų.

Taip pat aktyviai veikia Lietuvos moksleivių sąjunga, kurioje organizuojami filmų po atviru dangumi vakarai, Savanorystės dienos minėjimai, veikia Vadovų klubas. Čia kiekvienas gali garsiai išsakyti savo nuomonę. Tad didžiausia problema dažniausiai yra tik mūsų pačių požiūris – jei tik turi noro, saviraiškos krypčių Vilkaviškyje tikrai netrūksta.

– Ar mieste pakanka galimybių jaunam žmogui leisti laisvalaikį?

– Pasiūla tikrai plati. Prisimenu, kai būdama trečioje klasėje lankiau net dvylika skirtingų būrelių! Tad problema yra ne galimybių stygius, o nenoras jas atrasti. Pati šiuo metu aktyviai savanoriauju Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje, lankau būrelius Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, dalyvauju Atviro jaunimo centro veiklose bei lankau šokio mokyklą „Šokantys bateliai‘‘. Veiklos tiek daug, kad laisvą laiką tenka planuoti itin atsakingai.

– Ką manai apie miesto viešąsias erdves – parkus, aikštes, sporto zonas?

– Smagu stebėti gražėjantį miestą. Atvykėlius dažnai stebina mūsų paupio takai – jie atrodo ypatingai bet kuriuo metų laiku. Akį traukia ir kūrybiški piešiniai ant pastatų sienų, suteikiantys miestui modernumo. Sporto zonų taip pat netrūksta: turime lauko treniruoklius ir erdves, pritaikytas aktyviam laisvalaikiui.

– Ar rajone vykstantys renginiai atliepia jauno žmogaus poreikius?

– Dauguma renginių tikrai atliepia jaunimo poreikius, ypač tie, kurie yra dinamiški ir kitokie. Dažniausiai aš lankausi koncertuose bei aktyviose, įtraukiančiose veiklose. Tačiau man dar smagiau ne tik stebėti, bet ir prisidėti: savanoriauti renginiuose, juos vesti ar net dalyvauti organizaciniame procese.

– Kaip manai, ką reikėtų daryti, kad jaunimas labiau įsitrauktų į miesto gyvenimą?

– Pirmiausia reikėtų dar lengviau prieinamos informacijos. Padėtų skelbimų lentos mokyklose, aktyvios „Facebook“ grupės su konkursais bei renginių anonsais, o galbūt net specialios programėlės. Taip pat labai svarbu leisti pačiam jaunimui siūlyti idėjas ir prisidėti prie organizavimo. Kai jaunas žmogus jaučiasi proceso dalimi, jis kur kas labiau domisi tuo, kas vyksta jo mieste.

Autorius: Toma Birštonė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama