Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai
Kalvotoji Žemaitija
Turinį įkėlė
Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais. Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28)
KERELIŠKĖ, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
KĘSAI, kaimas Varnių seniūnijoje. Kaime yra XIV-XV a. kapinynas, vadinamas Didvyrių kapais. Aptikti kapai su įkapėmis ar be jų. Anksčiau vietos gyventojai, ardami ir kasdami bulviarūsius, aptikę žmonių kaulų, geležinių kirvukų, žalvarinių papuošalų, kuriuos užkasę šalia bulviarūsių, o vieną geležinį ietigalį atidavė Varnių vidurinės mokyklos mokytojui, 1955 m. archeologinių tyrimų metu ištirtas 9 kvadratinių metrų dydžio plotas, surastos trijų suardytų griautinių palaidojimų liekanos, prie kurių buvo trys peiliai, skiltuvas, sagtelė, pakabutis, antkaklės fragmentai, žiestų puodų šukės su banguotu ornamentu bei vienas griautinis moters kapas su įkapėmis: verpstuku, yla, apkalėliais ir geležinio dirbinio fragmentu. Kapai sužaloti anksčiau buvusių arimų ir bulviarūsių, KVR.
KĘSTAIČIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje. 1567 m. kariuomenės sąraše Telšių valsčiuje įrašyti Motiejus ir Jasiulis Kęstaičiai. Mikalojus Kęstaitis 1647 m. iš karaliaus Vladislovo IV gavo patvirtinimą į valdas Kęstaičiuose. 1667 m. padūmės rejestre Kęstaičiuose, Telšių valsčiuje, įrašyti: Adomas Kęstavičius vietoje Mykolo Kęstavičiaus, 1 šlėktos dūmas; Ambraziejus Kęstavičius, kurio ir Petro Pikturnos vietoje Jurgis Pikturna, 1 šlėktos dūmas; Jokūbas Kęstavičius vietoje Petro ir Andrejaus Domeikų ir Martyno Kęstavičiaus, 2 pavaldinių dūmai; Juozapas Liaudginas vietoje Martyno Kęstavičiaus, 1 šlėktos dūmas. 1690 m. padūmės rejestre įrašyti: Jonas Stancikevičius vietoje Jokūbo Kęstavičiaus, 1 šlėktos dūmas, ŽBH, t.3. p. 63. Kaime yra II-IV a. Eivydų pilkapynas. Jame 4 žemo suploto pusrutulio pavidalo smėlio sampilai, nuo 7 iki 12 metrų skersmens ir nuo 0,2 iki 1 metro aukščio, išsidėstę kompaktiškoje grupėje, maždaug 3-7 metrų atstumu vienas nuo kito; sampilai kiek deformuoti, dalyje jų pastebimos senos lobių ieškotojų paliktos duobės, šiuo metu sampilai neardomi, apaugę pavieniais medžiais, KVR.
KIAULAKIAI, kaimas Upynos seniūnijoje. Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1760 m. 1799, 1832 ir 1835 m. bajorystę pasitvirtinusios „Lubič“ herbo Guževskių giminė save kildino į Stanislovo Guževskio, gyvenusio XVII-XVIII a. ir turėjusio valdas Dirvonėnuose, Užvėdarėje, Kiaulakiuose ir Pabalvėje. 1832 m. bajorystę pasitvirtino Opulskiai, gaudami herbą „Lubicz“. Jie save kildino iš Jono Adomavičiaus Gaudiko Opulskio. Jo sūnus Jonas 1650 m. pardavė valdą Brėvikuose Milaševičiui. Taip pat jis turėjo valdas Dirvėnuose ir Kiaulakiuose. Kaimas su Ambraziejui Opulskiui ir Pranciškui Guževskiui priklausiusiomis valdomis įrašytas 1775 m. padūmės tarife Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, Luokės parapijoje. ŽKPT (1775), p. 64. 1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Kiaulakių Tadeušo Gedgaudo palivarke įrašyta 8 vyriškos ir 11 moteriškos lyčių asmenų iš bajorų ir laisvųjų valstiečių šeimų. Kaimas priklausė Tryškių parapijai, TSI.
KIETKALNIS, kaimas Luokės seniūnijoje.
KILPIŠKĖ, kaimas Tryškių seniūnijoje.
KINČIULIAI, kaimas Luokės seniūnijoje. 1598 m. Mikalojus Sebastijonavičius (Kęstortas) mainais gavo 17 valakų žemės Patumšių valsčiuje įvairiuose kaimuose. Akte minimas Kinčiulių kaimas. RVSAA (ap.4, d.2), p. 559-562. 1637 m. Jonui Sebastijonavičiui Kestortui pardavus Biržuvėnų dvarą Aleksandrui Vainai, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę užusieniai, tarp jų ir Kinčiulių. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962, p. 120-121. 1667 m. Vladislovui Vainai ir jo žmonai Felicijonai parduodant Biržuvėnų dvarą Mikalojui Gorskiui, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę užusieniai, tarp jų ir Kinčiuliai. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962, p. 266-268. 1661 m. Teodoras Lackis akte išvardijo Jeronimui Važinskiui iki gyvos galvos perduodamo valdyti Biržuvėnų valsčiaus kaimus, tarp jų Biržuvėnų vaitystės Kinčiulių kaimą. Metryka Litewska. Księga wpisow Nr. 13, Warszawa, 2001, p. 296.
KIRKLIAI, kaimas Upynos seniūnijoje. 1568 m. Dirvėnų tijūnui Jonui Gradovskiui suteikta privilegija į 50 valakų žemės amžino valdymo teise Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje Kirklių, Žeimuvėnų, Upynos kaimuose. Privilegijoje aprašoma, su kuriais kitais kaimais suteiktos valdos ribojasi. RVSAA (ap.4, d.1), p.229. 1582 m. Jonas Gradovskis, Didžiųjų Dirvėnų valsčiaus tijūnas, užstatė Upyną, Kirklius ir Žeimuvėnus. Pranciškus Gradovskis 1585 m. pagal užstatą išpirko 3 kaimus: Upyną, Kirklius ir Žiemuvėnus. 1596 m. broliai Petras Jonas ir Kristupas Gradovskiai pasidalijo Upyną, Kirklius ir Žeimuvėnus Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje. 1595 metais Raseinių žemės teisme įrašytas Dirvėnų dvaro inventorius su kaimais Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje. Kaip šiam dvarui priklausę, įrašyti Kirkliai, Žeimuvėnai, Upyna, Besčiai ir kitos valdos. VADA (3), p.125. 1600 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Petras Gradovskis pardavė jam priklausančias dvaro, valdos Dirvonėnai dalis su kaimais, tarp jų ir Kirkliais.
KIRŠIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje. 1582 m. Matisui Prevolskiui iki gyvos galvos duoti 6 sėdimi valakai ir pusantro tuščios Kiršiuose. RVSAA (ap.4, d.2), p. 68. Rita Trimonienė rašė, kad 1582 m. Kiršiuose iki gyvos galvos 6 sėdimus ir 1,5 tuščio valako gavo maskvietis Prokopas Sermeninas. Bet jis turėjo bėgti, nes užmušė kitą maskvietį Mikitą Ivanovičių. Netrukus Kiršiuose 7,5 valako žemės „prasimaitinimui“ gavo kunigaikštienė Vasilisa Ivanovna Obolenska. Ją 1594 m. pasiėmė globoti Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, o kunigaikštienės valdytas žemes perleido savo giminaičiams. Rita Regina Trimonienė, Konfesinės problemos Žemaitijoje: stačiatikiai XVI a. antroje pusėje, Lithuanistica, 2008, t.54, Nr. 2 (74), p. 7-8. 1601 ir 1604 m. Grigorijui Šondai iki gyvos galvos atiduoti Telšių valsčiuje 15 sėdimų valakų Kiršiuose, kuriuose yra miško žemė Ukurpis ir Dirvėnų valsčiuje kaimas Vizginiai. RVSAA (ap.4, d.2), p. 590, 625, Karaliaus Zigmanto III 1612 m. privilegijoje Telšių bažnyčiai minimas karališkasis Kiršių kaimas, kurį valdė Grigalius Venckevičius. Jis buvo įpareigotas iš kaimo duoti duoklę Telšių bažnyčiai. CM (2), p. 311-314. 1657 m. patvirtinta teisė kariškiui Marcijonui Šostovickiui po jo tėvų, Žemaitijos stalininkų Jono ir Onos iš Kulminskių Šostovickių mirties, į kaimus Kiršiai, Užpelkiai ir Vizginiai. Metryka Litewska. Księga wpisow Nr. 13., Warszawa, 2001, p. 124. 1748 metų Žemaičių kunigaikštystės inventoriuje surašyti Kiršių seniūnijos kaimai ir valstiečiai. Seniūnijai priklausė Kiršiai, Užpelkiai, Kiemersiai, Laukstėnai, Visginiai. Kiršių kaime buvo 19 valakų žemės, iš jų 10 tušti. Likusius 9 valakus valdė 11 valstiečių. Įrašyti Kasperas, Juozapas, Motiejus, Jonas Kiršiai, ŽKI, p. 408-409.
KIŠKELVIEČIAI, kaimas Luokės seniūnijoje. Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1760 m.
KLAIŠIAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje. 1589 m. Raseinių žemės teismo knygoje įrašytas Vaitiekaus Bilevičiaus ir jo žmonos Kristinos Šemataitės pardavimo aktas, kuriuo žemioniui Mykolui Gabackiui pardavė valdas Varnaičių ir Klaišių kaimuose. VADA (2), p. 111. 1606 metais Povilas Jerubaitis su sūnumi Augustinu nusipirko 4 valakus žemės Klaišiuose, Žarėnų valsčiuje. ŽBH, t.2, p.295. Klaišių kaimo bajorai įrašyti 1667 ir 1690 metų padūmės rejestruose.
KLAIŠIŠKIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
KLIBĖS, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
(Bus daugiau)
Autorius: KŽ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
