"Atgimstanti istorija"
Laluna
Turinį įkėlė
Atgimstanti istorija - Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Šiandiena laidoje kalbėsime apie jūrinį paveldą, o būtent – Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksą, kurio dalis elingas ypač gerai matomas apsilankius prie Dangės upės žiočių. Kaip pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Romualdas Adomavičius, laivų statyba tuometiniame Memelyje prasidėjo ten, kur dabar yra Dienovidžio skveras.
Romualdas Adomavičius: „Šitas Lindenau kompleksas, ta vieta, tai galbūt net yra tokia trečia, kuri žymi istoriškai epizodus laivų statybos istorijoj Klaipėdos mieste. Pati pradžia laivų statybos Klaipėdoje yra siejama su senamiesčio erdve, kur dabar yra Dienovidžio parkas. Ten buvo anksčiau tekėjo viena iš Dangės atšakų. Pats senamiestis ir Klaipėdos pilis anksčiau ta vieta buvo apsupta išsišakojusios Dangės. Toje vietoje, kur buvo ta senoji atšaka, palei ją pakrantėj buvo statomi, kaip manoma, pirmi jūriniai laivai Klaipėdoje, tai yra XVI amžiaus pradžia, kai Klaipėdoje buvo įsikūrę laivadirbiai iš Olandijos ir jie ten pastatė kelis laivus. Ir ta vieta yra žinoma gana tiksliai dėl to, kad ten vyko tyrinėjimai archeologiniai ir ten buvo atkasta tos senosios laivų statyklos likučių. Ir vieta, tiktai gaila, kad nu ta vieta nėra pažymėta niekaip.“
Vėliau laivų statyba Klaipėdoje buvo vystoma šalia dabartinio Danės skvero.
Romualdas Adomavičius: „Ta krantinės vieta, jinai ir vadinasi Laivadirbių krantinė, jinai yra dešiniajame Danės upės krante, nuo Klaipėdos elektrinės einant link Biržos tilto. Ir ten XVIII amžiaus jau vidury, antroje pusėje ir net XIX amžiaus iki vidurio faktiškai koncentravosi laivų statybos pramonė. Tai yra siejama su tokiais laivų statytojais atvykusiais, tai yra broliais Simpsonais, kurie ten turėjo laivų statyklą XVIII amžiaus pabaigoje įkūrę. Kas įdomu, kad dalis sklypo, kur buvo jų statykla, tai yra kur dabartinis šitas paminklas „Arka“, prie pat Biržos tilto, ir anksčiau toje vietoje buvo gynybinis griovys, ir ten vyko laivų statybos darbai. Bet ir toliau nuo šitos vietos link dabartinės įsivaizduoti elektrinės buvo įsikūrę keli laivų statytojai. Pavyzdžiui, ir garsiausias laivų statytojas Berentas Pyperis, jisai būtent šitoje vietoje pastatė per savo šitą visą laivų statytojo karjerą nuo 1830 metų beveik per 40 metų jisai pastatė 144 laivus. Mes čia kalbam apie jūrinius laivus. Tai buvo dviejų, trijų stiebų burlaiviai, tai va tokio dydžio kaip „Meridianas“ burlaiviai buvo statomi būtent šitoje Dangės upės krantinėje. Aišku, šiek tiek keista, kad kai vyko visa šita rekonstrukcija to parko, į tai nebuvo niekaip daugiau ar mažiau atsižvelgta ir tos krantinės ta istorinė paskirtis, jinai nėra niekaip atskleista, primenama ar akcentuojama šitoje vietoje.“
Trečiasis laivų statybos etapas Klaipėdoje siejamas jau su Dangės upės žiotimis, kur dabar ir stovi Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksas.
Romualdas Adomavičius: „Tai yra Lindenau laivų statykla Dangės upės pietiniame rage. Ten laivų statybos pramonė jinai jau nuo XIX amžiaus pabaigos vystėsi ir veikė laivadirbių korporacija šitoje vietoje. Ir jau šitas laikotarpis siejamas yra su perėjimu link metalinių laivų, garlaivių statybos. Nes pats procesas Klaipėdoje vyko gana sudėtingai dėl to, kad reikėjo šitai laivų statybos pramonei, ekonomikai persiorientuoti į visai kitokio tipo laivų statybą. O XVIII amžiaus antroj pusėj, XIX amžiuj išvystyta šita burinių laivų statyba ir visi tie aptarnaujantys amatai – ir virvių vijimas, ir kalvystės darbai – tai irgi buvo orientuota grynai burinių jūrinių laivų statybai. Ir tas persiorientavimas į tą tokį industrinės pramoninės epochos metu į garinius laivus, garlaivius vyko labai sudėtingai. Klaipėdoj gana anksti buvo pradėti statyti garlaiviai, 1840 metais pirmas garlaivis pastatytas, vadinosi „Friedrich Wilhelm IV“ (Frydrichas Vilhelmas IV) – tai pagal tuometinį Prūsijos princą, jo garbei pavadintas buvo laivas. Jisai plaukiojo, aišku, daugiausia Kuršių mariose, vidaus vandenyse, ir padėjo tiesiog jūrinius burlaivius tampyti, juos šiek tiek aptarnauti uoste. Ir kas yra įdomu, kad būtent šitas garlaivis atsirado jo siluetas ant šiuo metu jau neleidžiamo, bet tiktai Vokietijoje laikraščio „Memeler Dampfboot“, kuris ir verčiasi kaip „Klaipėdos garlaivis“.“
Pasakojimą apie Pauliaus Lindenau laivų statyklos istoriją pratęsime netrukus.
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Tęsiame pasakojimą apie Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksą. Klaipėdos laivų dalydžių statykla pietiniame rage šalia Dangės upės žiočių veikė jau XIX-ajame amžiuje, tačiau suklestėjo, kai šios statyklos įrenginius nusipirko, o po Pirmojo pasaulinio karo galutinai šią teritoriją perėmė garsus Vokietijos inžinierius Paulius Lindenau. Jis yra laikomas šiuolaikinės laivybos statybos pradininku Klaipėdoje. Pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas, istorikas Romualdas Adomavičius.
Romualdas Adomavičius: „XIX a. pabaigoje ten vyko daugiau metalinių laivų remontas, ten iš esmės kažkokių didesnių laivų nebuvo statoma, kol Paulius Lindenau, jisai atvykęs iš kito Vokietijos miesto, jis įsigijo tą jau egzistavusią bendrovę pietiniame rage ir ten pradėjo savo jau laivų statybos verslą, praplėtė ir metalo, ir medžio dirbtuves, pasistatė įrengimus, specialiai skirtus didesnių laivų statybai. Ir 1919 metais, kai buvo įkurta Lindenau įmonė, prasidėjo tokių jau modernesnių laivų statyba Klaipėdoje.“
1919-aisiais metais įkurta Pauliaus Lindenau laivų statykla Klaipėdoje veikė iki 1944-ųjų. Čia buvo statomi metaliniai ir mediniai laivai, veikė mašinų fabrikas bei liejykla. Mūsų uostamiestyje buvo statomi jūriniai krovininiai garlaiviai, burlaiviai, žvejybos garlaiviai ir motoriniai laivai, taip pat upių garlaiviai.
Romualdas Adomavičius: „Per tą tarpukario periodą tarp 80–100 laivų buvo pastatyta. Vieni laivai buvo didesni, kiti mažesni, ne visi buvo laivai grynai jūriniai laivai, kiti buvo uosto aptarnaujantys laivai. 1922 m. pastatė pirmą tokį jūrinį prekybinį garlaivį ir tų visų užsakymų buvo labai įvairių. Pavyzdžiui, tarpukario Smiltynės perkėlos, dabartinėj vietoj plaukioja keltai, iš Klaipėdos centro į Smiltynę irgi bent trys keltai buvo pastatyti Lindenau įmonėje. Ir netgi į Pietų Ameriką buvo išplaukę keli laivai tokie motorlaiviai, kurie skirti labiau buvo pramoginiam, turistiniam pasiplaukiojimui, pora tokių buvo pastatyta. Paskui buvo statomi laivai didžiuliai jūriniai buksyrai, kuriuos naudojo tuometinės Sovietų Sąjungos laivybos kompanijos buksyruojant, pavyzdžiui, sielius jūromis ir kitas prekes ar baržas. Taip pat tarpukario Lietuvos užsakymu vyriausybės buvo statomi pasienio apsaugos laivai, pavyzdžiui, buvo trys laivai – „Žaibas“, „Aitvaras“ ir „Šaulys“ – pasienio apsaugai skirti, kurie plaukiojo pagrinde Kuršių mariomis, jie buvo mediniu korpusu. Bet Lindenau taip pat buvo pastatytas ir toks jau didesnis pasienio kontrolės laivas – tai yra „Partizanas“, kuris jau Baltijos jūros pakrantėmis irgi plaukiojo.“
Romualdas Adomavičius teigia, kad Klaipėdoje ir dabar galima pamatyti vieną šioje laivų statykloje pastatytą laivą.
Romualdas Adomavičius: „Vėlesniame etape šitos įmonės, apie 40-uosius metus buvo statomi ir didesni motorlaiviai, mažesnių gabaritų keleiviniai kruiziniai laivai, turėjo ir generatorių, turėjo apšvietimą – gan tikrai modernūs sprendimai buvo naudojami. Ir, pavyzdžiui, yra minima toks įdomesnis faktas, kad buvo pastatyti trys laivai 1926 metais, tai lygiai prieš 100 metų, skirti jūrų gelbėjimo darbams – jeigu reiktų staigiai išplaukti padėti laivui, patekusiam į avariją prie kranto. Tai, beje, toks vienas iš jų dar tebėra Klaipėdoj, dabar pavadintas „Simonas“. Prieš kelis metus dar plaukiojo, bet šiuo metu jis yra iškeltas ir stovi prie likusio vieno iš tų sovietinių angarų, kur yra Memelio miesto teritorija vystoma. Tai netoli perkėlos yra toks išlikęs angaras ir ten prie jo įėjimo stovi laivo toks korpusas – tai būtent, manau, vienintelis laivas, kuris yra išlikęs būtent dar statytas Lindenau gamykloje čia Klaipėdoje. Tai tų įvairių tikrai laivų buvo statoma, ir pavyzdžiui, ir uosto vilkikai Klaipėdoje, kurie plaukiojo tarpukariu, tai jų irgi buvo keli pastatyti. Tai toks tikrai buvo gan aktyvus tos įmonės tarpukario laikotarpis. Po Pirmo pasaulinio karo, kai tik įmonė įsisteigė, ten buvo gal iki 100 darbuotojų, o jau vėliau augo, daugėjo – 200, 300 – ir jau Antro pasaulinio karo metais, kai jau Klaipėda buvo perimta vokiečių, čia buvo pastatyti papildomi cechai, kuriuose buvo gaminama produkcija ir karo pramonei, tai taip pat ir lėktuvai buvo surinkinėjami. Ir čia jau darbuotojų buvo apie 900 tuo metu dirbo. Veikla buvo labai įvairiapusė ir netgi yra minima, kad surinkinėdavo ir miesto autobusų korpusus maršrutinių, kurie kursavo mieste – tai irgi buvo surinkinėjami Lindenau laivų statykloj.“
Na, o pats matomiausias ir bene įdomiausias iki šiol išlikęs objektas šios laivų statyklos – elingas. Bet plačiau apie jį kitoje laidos dalyje.
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Nuo 1919-ųjų iki 1944-ųjų metų Klaipėdoje veikė Pauliaus Lindenau laivų statykla. 1938-aisiais metais prie laivų statyklos buvo pastatytas metalinis elingas, kuris klaipėdiečių ir į Klaipėdą atvykstančių žmonių akis džiugina iki šiol. Kaip pasakoja istorikas Romualdas Adomavičius, šio statinio prireikė išaugus didesnių laivų paklausai.
Romualdas Adomavičius: „Tai šitas Lindenau elingas tikriausiai visada pietiniam rage arba kruizinių laivų terminalo prieigose dažniausiai ir miestiečiai, ir svečiai miesto atkreipia dėmesį į šitą tokį metalinių konstrukcijų aukštą statinį, kuris išsiskiria kraštovaizdyje. Ir jisai buvo skirtas grynai po juo buvo laivų statymo vietos – tai buvo faktiškai trys laivai vienu metu galėjo būti statomi arba tvarkomi, remontuojami būtent po šita konstrukcija. Jinai buvo skirta aptarnauti šitų laivų statybą ar remontą, nes, pavyzdžiui, palei viršų turėjo važinėti kranai. Tai jisai tas statinys, jisai nebuvo iki galo baigtas, tai kranas yra važinėjantis tik iš vienos pusės ir jisai yra išlikęs autentiškas. Tas elingas buvo pastatytas būtent, jo poreikis atsirado, nes pradėjo didesnius laivus statyti, tokius vat, kaip ir minėjau, motorlaivius, kurių ilgis jau netoli 100 metrų. Ir kai reikėjo tikrai aptarnauti nemažų gabaritų laivą ir ten kilnoti jo dalis, plokštes, tai reikėjo tokios didesnės konstrukcijos.“
Romualdas Adomavičius sako, kad šis inžinerinis statinys puikiai išsilaikęs ir dar iki šiol jį galima naudoti pagal paskirtį.
Romualdas Adomavičius: „Šiaip dar toks pastebėjimas, kad elingas įgavo pavadinimą dabar šitoj galbūt šnekamojoje kalboje. Nu elingas yra šiek tiek gal kitas dalykas pagal funkciją. Elingas paprastai būna, nu tai tam tikra vieta po stogu, kur gali laikyti laivą žiemą, tarkime. Tai funkcija šitos konstrukcijos, nu jinai yra labiau kitokia, jis yra tokia kranų konstrukcija, kuri yra naudojama laivų statyklose. Tai aišku elingas tiesiog yra gal gražiau skambantis, tiesiog nėra kažkokio tokio patogaus žodžio jį pavadinti. Bet tokia pat, aišku, didesnio mastelio konstrukcija buvo naudojama ir tokių laivų kaip „Titanikas“ statybai Belfaste. Ten, kur buvo statomas „Titanikas“, irgi labai panaši konstrukcija buvo naudojama. Tai kiek žinau, lyg buvo ir planuojama, kad jis turėtų būti dengtas viršuje, tas stogas turėjo būti uždengtas, bet jisai yra dabar koks jisai yra. Tai faktiškai ir dabar kai kuriais jo mechanizmais to vadinamojo elingo galima naudotis, nes yra išlikusios gervės, ir trosai, blokai, tie vadinami dar padėklai, kurie yra su ratais ir yra važinėjantys ant bėgių, kuriais galima iškelti laivą didesnį, jį remontuoti. Ir dar tikrai esu matęs, kaip naudoja šituos mechanizmus laivams iš vandens ištraukti ir remontuoti ar ten prižiūrėti ar panašiai.“
Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksą sudaro korpusų dirbtuvė, technologinis tiltas, vamzdžių dirbtuvė ir kalvė, taip pat valčių ir jachtų dirbtuvė bei elingas su slipu.
Romualdas Adomavičius: „Šiaip pačios laivų statyklos tokių administracinių pastatų, tai buvo tokia visa eilė palei uostelį pilies, tai ten jau faktiškai jie yra neišlikę. Kas yra tokie autentiški išlikę, tai aišku tas pats elingas ir šalia jo esančios dirbtuvės, dalis aišku kur dabar yra pramoginiams laivams skirta parduotuvė, tai ten irgi buvęs tas sandėlys, jis yra iš dalies išsaugotas, bent jau bandyta išsaugoti kiek įmanoma autentiškesnį. Ir ten toje pačioje patalpoje yra išlikę kelios staklės būtent autentiškos naudotos laivų statybos veiklai. Tai ten ar tekinimo staklės, lankstymo, pjovimo, gręžimo, tai keli tokie mechanizmai jie buvo išlikę ir dar manau dalis jų galėtų būti šitoje laivų remonto įmonėje už tvoros, bet ten jau irgi reiktų specialiai eiti žiūrėti. Tai tiek yra to tokio autentiškumo toje vietoje.“
Na, o apie tai, kas šioje teritorijoje vyko po Antrojo pasaulinio karo ir kaip galima būtų šį paveldo objektą panaudoti, kalbėsime jau paskutinėje laidos dalyje.
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Pauliaus Lindenau laivų statykla Klaipėdoje veikė iki 1944-ųjų, baigiantis karui ji buvo evakuota į dabartinę Gdynią, o vėliau į Kylio uostą. Pokariu šioje teritorijoje toliau veikė laivų remonto įmonė, vėliau ji buvo pervadinta į Bandomąją laivų remonto įmonę. Na, o prieš aštuonerius metus šalia veiklą pradėjo ir Kruizinių laivų terminalas. Pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius.
Romualdas Adomavičius: „Ten buvo, vadinamoji laivų remonto įmonė įsikūrusi, kur irgi buvo laivai remontuojami ir mažesni laivai statomi, o šiaip žinome, Kruizinių laivų terminalo krantinė, kuri vėliau buvo pristatyta, praplėsta, tai reikia įsivaizduot, kad Kruizinių laivų terminalo ta tokia krantinė, kuri labai plati ir yra ir tokia išsikišanti, tai jos anksčiau nebuvo. Faktiškai ta krantinė žymiai arčiau marių pasibaigdavo, dėl to ir tas elingas jisai buvo prie pat marių. Toje vietoje ten, kaip ir žinome, „Baltijos“ laivų statykla atsirado galiausiai ir atsirado tos pačios laivų remonto, laivų statybos veiklos buvo vykdomos, ypač tai labiausiai buvo susiję su šituo žvejybiniu laivynu, kuris bazavosi Klaipėdoje ir buvo pakankamai nemažą dalį uosto veiklos užėmė, tai ir ne tik kad laivai buvo aptarnaujami, bet buvo laivai ir statomi. Kita tokia pietiniame rage laivų statybos pramonės veikla jinai šiek tiek prasiplėtė. Nu tiesiog keitėsi pačios technologijos ir keitėsi patys laivai kokie buvo statomi ir gabaritai ir šiais laikais irgi tas pat vyksta – čia pat visai netoliese statomi laivai įvairių tipų: ir kariniai, ir mokslo tiriamieji, ir vėjo jėgainių aptarnavimui skirti laivai ir panašiai.“
2019-aisiais metais minint Pauliaus Lindenau laivų statyklos įkūrimo šimtmetį, Klaipėdos elingo kaimynystėje veikiančioje „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ pradėjo veikti nedidelis muziejus, kuriame pristatoma miesto laivų statybos pramonės istorija. Laivų statyklos pastatas pažymėtas užrašu „Lindenau Werft ekspozicija“ ir Klaipėdos miesto herbu. Šis objektas pažymėtas jūrinio paveldo ženklu. Romualdas Adomavičius sako, kad buvusi laivų statyklos teritorija labai svarbi miestui.
Romualdas Adomavičius: „Tai galbūt tokia viena retų vietų, kur žmonės gali arčiau prieiti prie marių ir tiesiog tu gali akivaizdžiai matyti tą jūrinį paveldą, tai yra svarbi dalis Klaipėdos kaip uostamiesčio istorinės raidos ir būtent šitoje vietoje tai galime akivaizdžiai matyti. Ir jeigu tai protingai bus toliau vystomos tos vietos, tai galbūt atsiras tas toksai laisviau prieinamas waterfrontas, kaip vadinama – tai yra miesto dalis prie vandens, kur tu gali leisti ir laisvalaikį, ir tuo labiau, kad ir pilis netoli, ir ta laivų statybos pramonė jinai taip siejasi ir su ta senąja uosto ir miesto funkcija, kad čia realiai miestas atsirado dėl to, kad čia buvo patogi vieta vystyti jūrinį uostą. Faktiškai šita vieta yra labiausiai apie šitą vietos prigimtį ir jos istoriją, ir jos tapatybę.“
Elingo teritorijoje keletą metų vyko įspūdingi muzikinio festivalio renginiai. Na, o neseniai šią teritoriją įsigijusi bendrovė ne tik čia planuoja statyti gyvenamuosius namus, bet ir paskelbė architektūrinį konkursą, kaip galima būtų geriausiai senus saugotinus pastatus pritaikyti kultūrai ir verslui, numatant erdves šiuolaikinio meno galerijai ar muziejui, o elingą transformuojant į renginių erdvę.
Romualdas Adomavičius: „Yra ten tas paskelbtas konkursas, kad siūlyti idėjas architektūrines, kaip galima būtų įveiklinti tą vietą. Aišku, nesinorėtų, kad ten girdisi iš nuogirdų, kad ten padaryti automobilių stovėjimo aikštelę, tai tiesiog tokiems buitiniams dalykams paskirti atrodo nu nelogiška, bet norėtųsi, kad tai būtų prieinama ir žmonės galėtų pažinti ir ten tas vietas, ir galbūt ir tuos senuosius nueiti ir dirbtuves, kur anksčiau vyko laivų statybos darbai, vyko ten kažkokie tų šaltkalvių darbai ir panašiai, ir ten galėtų atsirasti ir kažkokia tai pažintinė, nežinau, edukacinė erdvė ar mini ekspozicija. Norisi vis tiek, kad žmonės ir pažintų tą erdvę ir jinai taip taptų jiems sava, lankoma. Aišku, ir tokie renginiai kaip teatrai, spektakliai, tikrai labai manau pagyvina tą vietą ir suteikia naują prasmę, tai norėtųsi, kad tiesiog jinai būtų gyva, o nebūtų skirta ten stovėt kažkokioms mašinoms. Bet kad žmonės ten galėtų leisti laisvalaikį, ten dažniau būti ir tas supratimas dažniau būnant atsiras apie Klaipėdą kaip apie jūrinį miestą, kad ta jūrinė dvasia, kultūra tai jinai visada buvo miesto šita tokia tapatybės dalis.“
Teigė istorikas Romualdas Adomavičius. Tuo ir baigiame pasakojimą apie Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksą.
Laidą rengė Žydrūnas Naujokas.
P. S. Pašnekovų kalba neredaguota
Autorius: Žydrūnas Naujokas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
