„Bendras ūpas Klaipėdos reikalais nėra labai palankus“

Lietuvos valdžios bandymai kiek įmanoma ilgiau nutęsti pirmojo Klaipėdos krašto seimelio susirinkimą kėlė įtampą ne tik šioje autonominėje teritorijoje, bet ir tarptautinėje arenoje.  

1925-ųjų lapkričio 13 d. užsienio reikalų ministrui Mečislovui Reiniui pranešimą iš Ženevos atsiuntė buvęs Klaipėdos krašto gubernatoriaus padėjėjas, Lietuvos pasiuntinybės Šveicarijoje sekretorius Juozas Sakalauskas ir informavo apie pokalbius su „kai kuriais spaudos“ ir Tautų Sąjungos atstovais.  

„Vakar iš Rygos atėjus telegrama, kad Klaipėdos Kraštui tuo būsiąs paskirtas karo gubernatorius diktatoriaus teisėmis, Seimelis nebūsiąs sušauktas, rinkimai panaikinti. Tegu tai bus gryniausia netiesa ir manevras prieš Seimelio sušaukimą arba ir neišmintingas tiesos iškraipymas, bet vis tai daro ypač svetimtaučiams negero įspūdžio ir drumsčia ir p. Žiliaus paskyrimą gubernatorium. Teko kalbėti ir su asmenimis iš Tautų Sąjungos. Matyt, ten bendras ūpas Klaipėdos reikalais mums nėra labai palankus. Ten nesutinkama, kiek man teko patirti, su Lietuvos spaudoj paskelbtu Klaipėdos Konvencijos 1 priedo 12 straipsnio aiškinimu, kad 15 dienų terminas Seimeliui sušaukti reikia skaityti nuo tos dienos, kada rinkimų komisija paskelbia galutinus rezultatus. Jei dalykas, sako, dar liktų nesutvarkytas, esąs labai galimas daiktas, kad kas nors iš Tautu Sąjungos Tarybos narių, pasiremdamas Klaipėdos konvencijos 17 str. iškels Lietuvai kaltinimų už nesilaikymą konvencijos. Tautų Sąjungos nusistatymas tuo reikalu toks aiškus, kad ji priversta būsianti dalyką svarstyti, kai bus pasiektas jai koks skundas“, – rašė J. Sakalauskas.

Jo minėtas konvencijos pirmu priedėliu buvusio Klaipėdos teritorijos statuto straipsnis skelbė, kad Seimelis susirinks „po penkiolikos dienų rinkimams pasibaigus“. Rinkimai į Seimelį vyko spalio 19-ąją, tad jei jų pabaiga būtų laikomas balsavimo apylinkių užsidarymas, Lietuva gerokai vėlavo vykdyti savo pagal konvenciją prisiimtus įsipareigojimus.   

Kitą dieną žurnalistus susikvietęs Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Žilius, anot „Klaipėdos žinių“, patikino, jog Seimelis „tikrai susirinksiąs iki lapkr. 25 d.“.  

Lapkričio 16-ąją „Klaipėdos krašto valdžios žiniose“,  o diena vėliau „Klaipėdos žiniose“ ir „Memeler Dampfboot“ jau buvo paskelbtas gubernatoriaus šaukimas Seimeliui susirinkti į pirmą posėdį lapkričio 23 d. 

„Aš neabejoju, kad savo darbe Seimelis, neišeidamas, žinoma, iš savo statute nustatytos kompetencijos, rūpinsis bendra krašto gerove, teisingai derins visų luomų interesus ir bos abiejų kalbų, lietuviškos ir vokiškos, mokėjimo ir tinkamo jų traktavimo. <…> Tarp centro valdžios ir Klaipėdos krašto Seimelio ir Direktorijos turėtų būti harmonija ir kuodidžiausias bendradarbiavimo kontaktas. Centro vyriausybė visuomet rems lojalius Seimelio darbus ir pastangas, kurios sieks minėtos gerovės ir neišeis iš Konvencijos Seimeliui nustatytų apibrėžų. Užbaigiant, leiskite man dar kartą pasveikinti jus gerbiamieji atstovai, ir išreikšti viltį, kad Seimelis dirbs krašto ir valstybės gerovei ir naudai“, – atidarydamas pirmąjį pirmojo Seimelio posėdį sakė gubernatorius.

Seimelio pirmininku buvo išrinktas įtakingas to meto politikas ir verslininkas Joseph Kraus.  

Baigiantis pirmajam Seimelio posėdžiui buvo perskaityta pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi buvusio Jono Polovinsko-Budrio sveikinimo telegrama. Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar yra saugoma ir tokio pobūdžio telegrama, kurią lapkričio 23-iąją Seimelio pirmininkui pasiuntė ekspremjeras, tuomet Lietuvos pasiuntiniu Londone buvęs Ernestas Galvanauskas.  

„Kaipo arti dalyvavusiam Klaipėdos autonomijos statuto nustatyme tegul man bus leista nuoširdžiai pasveikinti susirinkusį pirmąjį Seimelį ir palinkėti geriausios kloties jo darbams“, – rašė E. Galvanauskas. 

„Tegu ir pas kitus Lietuvos Valstybės vyrus nuomonė viršų gautų, kad Klaipėdos Krašto autonomija ne atsisakymas nuo Lietuvos Valstybės yra, bet tik šios Lietuvos bendros valstybės pažangiausios dalies teisų ir kultūros saugojimas. Klaipėdos Krašto Seimelis yra visgi nusistatęs prie Lietuvos Valstybės kūrimo ir tobulinimo posityviai kartu dirbti. Jis tiki, kad jis pas Tamstą, ponas Ministeri, ir ateityje savo darbo rėmėją ras“, – po keleto dienų raštu E. Galvanauskui atsakė J. Kraus.

Autorius: Martynas Vainorius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama