Kūryba iš paribių
Labas Plunge
Turinį įkėlė
Nuo galerijos iki meno tyrimų
O. Judakova – menininkė ir kuratorė, studijavusi taikomąją grafiką Kauno aukštesniojoje meno mokykloje ir Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, kur 2003 metais įgijo menų bakalauro laipsnį. Po dvidešimties metų, 2023-iais, Vytauto Didžiojo universitete baigė meno kuratorystės studijų programą ir įgijo humanitarinių mokslų magistro laipsnį.
O. Judakova su vyru Arūnu kurį laiką gyveno Niujorke (JAV), o 2012-ų vasarą grįžo į Lietuvą ir įsikūrė vienkiemyje Ukmergės rajone. Oksana nuo 2016 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, o 2017 metais su vyru įkūrė „Vilkamirgės“ galeriją ir yra jos kuratorė.
„Iš pradžių galerijoje buvo pristatomi profesionalių menininkų darbai, tačiau netrukus atsirado siekis rodyti ir mažiau matomus kūrėjus – jaunimą, regiono menininkus ar dar nepripažintas asmenybes, rengti meno mokyklos moksleivių bei absolventų parodas“, – kalbėjo menininkė.
Pandemijos laikotarpiu O. Judakova nusprendė grįžti į studijas ir Vytauto Didžiojo universitete, menų fakultete, pasirinko kuratorystės magistrantūrą. Mat dirbdama galerijoje pajuto, kad trūksta šios srities žinių. Studijuodama pirmą kartą susidūrė su autsaiderių meno sąvoka.
Baigiamajame darbe menininkė analizavo akmentašio iš Žemaitijos – Viliaus Orvido – kūrybą kaip autsaiderių meno atvejį ir kūrė įsivaizduojamos parodos koncepciją. Ši tema taip įtraukė, kad nusprendė rinktis doktorantūrą ir toliau aktyviai domėtis tarptautine autsaiderių meno scena.
Pasak O. Judakovos, autsaiderių menas – tai visuomenės socialinio, kultūrinio arba mentalinio gyvenimo pakraščiuose, paribiuose gyvenančių žmonių kūryba. Ši kūryba nėra nei profesionalus menas, nei tautodailė, tačiau kai kuriais atvejais yra aukštos meninės vertės, savo raiška artima modernistų darbams.
Atsitiktinumas Paryžiuje
Pradėjusi domėtis autsaiderių menu, O. Judakova patyrė ir lemtingų nutikimų. Vienas nutiko Paryžiuje, autsaiderių meno mugėje.
„Apžiūrėjusi mugę, prisėdau atsikvėpti kavinėje, pamačiau, kad pradėjo rinktis žmonės. Prie manęs priėjusi moteris iš Nyderlandų paklausė, ar atėjau į jų susitikimą. Pasirodo, ten rinkosi Europos autsaiderių meno asociacijos nariai. Neįtikėtinas sutapimas. Prisistačiau ir papasakojau, kad Lietuvoje turime įkūrę savo galeriją, ir man pasiūlė prisijungti prie jų asociacijos“, – pasakojo pašnekovė.
Taip 2023 metais „Vilkamirgės“ galerija prisijungė prie Europos autsaiderių meno asociacijos, o pati galerijos kuratorė pradėjo dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Šiais metais planuojama išvyka į Nyderlandus bus jau ketvirtoji O. Judakovos konferencija, prieš tai teko lankytis Šveicarijoje, Belgijoje, Ispanijoje. Pasak menininkės, tai yra unikali proga pamatyti, kaip kitose šalyse menui gabiems savamoksliams, dažnai – žmonėms su įvairiomis negaliomis yra sukuriamos sąlygos kurti bei kaip vykdoma jų kūrybos sklaida.
Pasak menininkės, Vakarų Europoje autsaiderių menas jau seniai turi savo vietą. Veikia specialios studijos žmonėms su psichikos ar raidos sutrikimais. Vakaruose autsaiderių meno kolekcijos pristatomos ir prestižinėse erdvėse, viena jų – nacionalinis Žoržo Pompidu meno ir kultūros centras Paryžiuje.
Šios kolekcijos istorija gana įdomi. Prancūzų kolekcionierius Bruno Decharme, pratęsdamas kito prancūzo, tapytojo Jean Dubuffet pradėtą darbą, XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo kolekcionuoti savamokslių meną, vadinamą „art brut“. Jis surinko daugiau kaip šešis tūkstančius kūrinių ir 2021 metais dalį jų padovanojo Pompidu centrui.
Kaip atpažinti autsaiderių meną?
Oksana ir Arūnas siekia, kad autsaiderių meno kolekcija būtų pradėta kaupti ir Lietuvoje. Atlikdama savo mokslinį tyrimą, O. Judakova ieško tokių kūrėjų: lankosi socialinės globos įstaigose, analizuoja jų darbus, kalbasi su žmonėmis.
„Važinėju po skirtingus Lietuvos socialinės globos namus, tiesa, dar nesu aplankiusi jų visų, nes tokios ekspedicijos atima nemažai laiko. Kad šios įstaigos turėtų savo archyvus – būtų nuostabus dalykas, bet dažniausiai randu tik tai, ką jie turi užimtumo ar dailės kabinetuose. Vienuose globos namuose paprastai randu vieną ar du tokius kuriančius žmones, kuriuos galėčiau pavadinti autsaiderių meno atstovais. Jie iškart išsiskiria nuo kitų“, – pasakojo O. Judakova.
Pasak menininkės, vienas svarbiausių tokių meno kūrinių bruožų – išskirtinis ir nekintantis braižas bei kūrybos gausa. Tokio kūrėjo darbai visada bus tokie pat – su savo kalba ir nesikeičiančia sistema. Tokia kūryba – tarsi vidinio pasaulio atspindys, savita komunikacijos forma.
Šiandien O. Judakova ne tik rengia parodas (paroda „Ir saulė, ir mėnulis, ir visos žvaigždės“ pernai vasarį surengta ir Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje), rašo straipsnius, bet ir pristato lietuvių kūrėjus tarptautiniu mastu. Neseniai ji išsiuntė penkių menininkų darbus į autsaiderių meno bienalę Nyderlanduose. Tarp šių menininkų – ir plungiškės Kristinos Latakaitės darbai.
Pagrindinis moters tikslas – kad ši kūryba neliktų nepastebėta.
„Mes tikrai turime tokių kūrėjų Lietuvoje, tik reikia juos pamatyti. Dažniausiai su to žmogaus išėjimu Anapilin jo darbai pranyksta. Tuos meno kūrinius būtina tyrinėti, rinkti, išsaugoti. Žmonės, kurie išmano šį meną, sako, kad jame atsiveria kuriančio žmogaus dvasios gelmės“, – įsitikinusi pašnekovė.
Autorius: Lina Ruibienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
