MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2026.04.16 11:33

Švenčių šurmulys išblėsta, o knyga lieka

Merkio kraštas
Merkio kraštas

Turinį įkėlė

Švenčių šurmulys išblėsta, o knyga lieka
Your browser does not support the audio element.

Švenčių šurmulys išblėsta, o knyga lieka...Praėjusį sekmadienį Marcinkonyse įvyko didžiulė šventė: knygos „Marcinkonys. ŠILŲ DZŪKŲ PASAULIO KLODAI. 1 knyga“ sutiktuvės... Dalyvavo knygos autoriai, rėmėjai, svečiai, dainavo Marcinkonių etnografijos ansamblis. Knygos autorius ir marcinkoniškius pasveikino istorikas, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, knygų apie Marcinkonis autorius Vytautas Paulaitis. Marcinkoniškiai savo ruoštu dėkojo ne tik knygos autoriams, bet ir Lietuvos kultūros tarybai, Varėnos rajono savivaldybei, nes be jų finansavimo, nežiūrint gausaus rėmėjų būrelio, knyga nebūtų pasirodžiusi. Solidžios 500 puslapių knygos straipsnių autoriai – žinomi mokslininkai, istorikai, garsūs savo srities specialistai: Gintautas Kibirkštis, Mindaugas Lapelė, Eugenijus Drobelis, Vykintas Vaitkevičius, Virgilijus Pugačiauskas, Virginija Pugačiauskienė, Arūnas Bubnys, Arijana Kotova ir Divonis Piličiauskas, Algirdas Brukas, Algimantas Černiauskas, Rasa Bertašiūtė, Romas Norkūnas, Dalia Blažulionytė, Dalia Bernotaitė - Bieliauskienė, Nijolė Marcinkevičienė, Asta Leskauskaitė. Dauguma jų – tai įvairių straipsnių, knygų ir monografijų autoriai, premijų laureatai. Knygos redaktorė ir korektorė Asta Žūkaitė, maketo autorė Agnė Jagminaitė. Ne visi autoriai galėjo sudalyvauti gražioje šventėje, o tie, kurie dalyvavo, turėjo atsakyti į renginio moderatorės Rūtos Petrauskaitės klausimą: „Koks buvo jūsų santykis su šia knyga, ką ji jums parodė, atskleidė ir ką jūs jai davėte?“ Su moderatorės Rūtos Petrauskaitės kvietimu pabandžiau atsakyti į šiuos klausimus. Prieš šimtus metų šio krašto autochtonai, kai dar net nebuvo gimęs žodis Dainava, sukalė pagrindinius šio krašto polius, kuriems vėliau suteikė vardus: Margionys, Musteika, Darželiai, Žiūrai, Paūliai ir Zervynos. Įsižiūrėdami, įsiklausydami, pagyvenę ant plikos žemės po aukštomis pušimis, prie sraunių, pilnų gyvybės ir skaistybės upių. Kaip bežiūrėsi, per tuos šimtmečius išryškėjo du poliai: Istorinė ir Dvasinė Dainavos krašto sostinė Merkinė ir Šilinių dzūkų sostinė Marcinkonys. Mintyse žiūrint į šios dienos, o gal ir mėnesio šio krašto kultūrinių renginių žemėlapį, drįstu sakyti, kad tai yra pats ryškiausias ir svarbiausias įvykis šiame krašte. Švenčių šurmulys išblėsta, o knyga lieka. Gali norėti knygą parašyti. Norėti – nesunku. Ir planuoti nesunku, bet kartais, kaip sako klasikai, „Anuška jau išpylė aliejų“, ir visi planai subliūkšta lyg žadėtas šių metų pavasario potvynis. Įkvėpimo pagautas gali parašyti rankraštį, čia jau darbas. Kartais malonus, kartais sunkus, tačiau bet kuriuo atveju nelengvas. Todėl kiekviena išleista knyga jau yra įvykis. O ši – ypatinga: joje surinkti daugybės puikių autorių darbai, kuriuos sujungė didžiulis, kant-rybės ir pastangų pareikalavęs sudarytojos Dalios Blažulionytės darbas. Na, o kalbant apie šio krašto kryždirbystę, apie kurią teko rašyti šiai knygai, apima prieštaringi jausmai. Iš vienos pusės džiugu, kad turime vietinį kryždirbį, rekonstruktorių zervyniškį Algį Svirnelį, gražias Marcinkonių kaimo bendruomenės iniciatyvas, kad yra Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai, kurie rūpinasi kryždirbystės ženklų išsaugojimu ne tik kapinėse bet ir kraštovaizdyje, o iš kitos pusės - liūdesys. Šiandien prieš renginį užsukom į Marcinkonių kapines pasižiūrėti, kaip jos atrodo. Šilinių dzūkų sostinės kapinėse pamatėme tik penketą medinių kryžių. Ir nė vieno naujo. Nyksta mediniai kryžiai... Vis daugiau akmens iš tolimų kraštų slegia dzūkišką smėlį ir atmintį. Ir belieka atsidusti: aš nenoriu, kad mano kūną prislėgtų granitas, aš noriu, kad mano tirpstantį veidą nuplautų lietus iš dangaus po kryžiaus ženklu... Galbūt situacija nors kiek pasikeis, kai kryžių suvoksime ne kaip paniekos, mirties ir tik atminties ženklą, o priimsime kaip pergalės, kovos ir vilties simbolį. Knygos sutiktuvių šventę kviečiame pasižiūrėti Vytauto Černiausko sukurtame video siužete „Knygos „Marcinkonys“ pristatymas“ https://www.youtube.com/watch?v=2vhKQoYd1Sk&pp=ygUVxIxlcm5pYXVza2FzIFZ5dGF1dGFz.

Autorius: Algimantas Černiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-04-24

„Čekiukų“ skandalas – kiek jame teisingumo, o kiek populizmo?

„Čekiukų“ skandalas – kiek jame teisingumo, o kiek populizmo?
2026-04-24

Septyni tūkstančiai metrų tiltais,pakrantėmis ir tuneliais

Septyni tūkstančiai metrų tiltais,pakrantėmis ir tuneliais
2026-04-24

Andrioniškio bibliotekoje tikisi įsteigti rezidenciją menininkams

Andrioniškio bibliotekoje tikisi įsteigti rezidenciją menininkams
2026-04-24

Istorikas – Lietuvos praeities lobių gelbėtojas

Istorikas – Lietuvos praeities lobių gelbėtojas
2026-04-24

Skiemonyse gerai, bet kelio reikia

Skiemonyse gerai, bet kelio reikia
Dalintis straipsniu
Švenčių šurmulys išblėsta, o knyga lieka