Sukurtos vizijos neįgyvendintos, tačiau savivaldybė moka už naujas

Anykščių rajono savivaldybės administracija šiais metais ir vėl dalyvaus architektūrinių priešprojektinių pasiūlymų konkurse „Išmanusis miestas 12“, kuriame architektai ir studentai savivaldybės užsakymu kurs vizijas, kaip ateityje galėtų atrodyti Anykščiai, miesto Antano Baranausko aikštė bei Svėdasų miestelio centrinė dalis.
Už tai šio konkurso organizatorei, UAB „Structum projektai“, kuri leidžia žurnalą STRUCTUM, bus sumokėta 19 tūkstančių 940 eurų. Per penkerius metus dalyvavimui šiame konkurse Anykščių savivaldybė jau išleido per 42 tūkstančiai eurų. Iki šiol nė viena sukurta vizija neįgyvendinta.

Nori gyvos miesto aikštės, bet vizijoje šaligatvių nemato

Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas „Anykštai“ negalėjo tiksliai atsakyti, ar su juo buvo derinama, kad į konkursą „Išmanusis miestas“ šiemet būtų įtraukti Svėdasai.
„Nenustebčiau, jei kažkada kažkas derino, bet galbūt tai kažkaip kitaip vadinosi. Nežinau, ką ir atsakyti“, – sakė S. Rasalas.
Seniūno pasiteiravus, kokias Svėdasų miestelio centrinės dalies problemas galėtų išspręsti konkurse dalyvaujantys architektai ir architektūrą studijuojantys studentai, S. Rasalas visų pirma pradėjo kalbėti apie miestelio centrinę aikštę.

„Ši aikštė miesteliui tikrai yra labai svarbi. Ji yra sutvarkyta, bet tas sutvarkymas nėra toks jaukus, kad tenkintų visų poreikius. Kažkokios gyvybės vis norisi toje aikštėje. O kad ji svarbi bendruomenei, tai tikras faktas. Aš savo veiklą Svėdasuose pradėjau nuo apklausos, nes tuo metu buvau pastatytas prieš faktą, kad norima šalia paminklo aukoms, kritusioms už Lietuvos laisvę, aplinkui sudėlioti partizanams skirtas atminimo lentas. Apklausa parodė, kad miestelis pusiau „skilęs“ – vieniems čia viskas „okey“, o kiti galvoja, kad čia tikrai nėra gera vieta, kuri turėtų būti tik ritualinė ir memorialinė“, – kalbėjo S. Rasalas.
Svėdasų seniūnas sakė girdėjęs, jog miestelio gyventojai norėtų, jog centrinė miesto aikštė būtų labiau skirta mugėms, kalėdinėms šventėms ir pasilinksminimams.
S. Rasalas taip pat priminė svėdasiškių planus „Svėdasus šlovinančią Radvilų istoriją, sumodernizavus, pakabinti ant pastato“.
„Vaikštai ir galvoji – tinka ar netinka, kas po to. Ar čia apšvietimas įmanomas ar neįmanomas. Tada visas gyvatvores reikia karpyti, tvarkyti, kad matytųsi. Tai čia viskas gerai – jei konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai tai padarys, tai valio“, – viltis į kuriamas architektų vizijas dėjo S. Rasalas.
Seniūnui S. Rasalui priminus, kad konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai savivaldybei yra prikūrę tokių vizijų, kad jos vargu ar kada gyvenime bus įgyvendintos, jis pastebėjo, kad kai kurie konkursai yra „kaip aukštoji mada“.

„Kai išeina nesuprasi, klumpėmis perdirbtomis, „Audi“ „kapotais“ apsikabinusios manekenės, o čia pasirodo menas“, – juokavo seniūnas, pastebėjęs, kad užsakovas visada gali prašyti ir realių dalykų.
Pastebėjus, kad Svėdasuose įvairiose vietose nuolat galima išvysti atvykusius prekybininkus ir pajuokavus, kad miestelio centras galėtų būti projektuojamas kaip vienas didelis turgus, S. Rasalas tęsė: „Aš nežinau, ar geriau vienas turgus. Aš pats paskirstau tuos prekybininkus, nes gal jie kartais vienas prie kito nedera. Jeigu jis atsivežė kokias nors „sofkes“, negi jas tampys – sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, jam ir patogiau, ir visi mato.“
Seniūnas S. Rasalas atkreipė dėmesį ir į dar vieną sritį, kurią galės nagrinėti konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai – tai miestelio medžiai.
„Čia jau ne taip šlykščiai, baisiai juos naikinant, kaip padaryta Kavarske – ten turėtų nebūti nė vieno sveiko medžio, nes kažkada apgenėtos jų viršūnės. Svėdasuose jos irgi apgenėtos ir matosi, kad jas kažkaip „sveikatinti“ reikia“, – kalbėjo S. Rasalas, pastebėjęs, kad miestelio erdves galėtų papuošti dekoratyvinės pušys.
Beje, kuriant naują Svėdasų viziją, seniūnas S. Rasalas negalėjo atsakyti, ar miestelyje galų gale bus suprojektuoti šaligatviai.
„Aišku, jie gali suprojektuoti, bet viskas atsiremia į lėšas“, – didelių vilčių neturėjo seniūnas S. Rasalas.

„Konkursas skirtas „pafantazuoti“

Troškūnams viena Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė viziją jau sukūrė. Be daugelio dalykų, šiame mieste buvo pasiūlyta statyti kavinę, tad po pasiūlymo praėjus kiek mažiau nei dvejiems metams, „Anykšta“ Troškūnų seniūnijos seniūno Rimanto Sereičiko teiravosi, ar kavinės statybos jau prasidėjo.
„Čia tiesiog iš serijos „pasvajokime“. „Naujieji Vasiukai“ ten“, – apie Troškūnams sukurtą viziją kalbėjo R. Sereičikas.
Jis prisiminė, kad po to, kai apie Troškūnų viziją paskelbė „Anykšta“ ir mieste kilo gyventojų sujudimas, kas čia ką planuoja, išsiaiškino, kad savivaldybė architektūros studentams duoda užduotį „pafantazuoti“, kaip galėtų atrodyti viena ar kita rajono vietovė.
„Jų jaunas protas ir karštos širdys, ir supratimas apie gyvenimą padiktuoja tokius sprendimus ir tiek. Vadinkime tai „proto mankšta“. Su realiu gyvenimu tai net nebandoma susieti“, – kalbėjo R. Sereičikas.

Seniūnas pastebėjo, kad dalyvavimas konkurse „Išmanusis miestas“ savivaldybei ir konkurso organizatoriams duoda abipusę naudą.
„Savivaldybė pasireklamuoja, kita pusė gauna užsakymą“, – konkurso tikslą įvertino R. Sereičikas.
Priminsime, kad tuomet studentė Troškūnuose siūlė statyti kavinės pastatą, kuris būtų bendruomenės susibūrimo vieta. Kavinė per mieste vykstančius renginius, kaip įsivaizdavo vizualizacijos kūrėja, galėtų teikti maitinimo paslaugas, joje taip pat esą galėtų būti organizuojami kultūriniai renginiai.
Šio projekto autorė taip pat Troškūnuose siūlė įkurti kultūros ir pramogų centrą, kuriame veiktų daugiau nei 200 žiūrovų talpinanti koncertų salė, konferencijų salės, parodų erdvė ir kabinetai ir pastatyti trumpalaikios apgyvendinimo namukus.

„Troškūnų miestas garsėja savo bendruomeniškumu ir aktyvia kultūrine veikla, tačiau susiduria su funkcinių erdvių stoka. Mieste trūksta pasirodymų bei maitinimo erdvių ir laikino apgyvendinimo patalpų, kuriose renginių dalyviai, svečiai galėtų pasilikti nakvynei“, – teigė projekto autorė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė Žydrūnė Česonytė.

Ji siūlė Troškūnuose sukurti alėją, kuri jungtų pagrindinę gatvę su piligrimine – istoriškai reikšminga gatve, ją apsodinti medžiais ir krūmais, įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zonas su suoliukais, pavėsinėmis ir geriamojo vandens fontanais, vaikų žaidimų aikštelėmis.
Nei vienas iš šių siūlymų nebuvo įgyvendintas. Už Troškūnų miesto vizualicijas Anykščių rajono savivaldybė „Structum projektams“ 2024 metais sumokėjo beveik 17 tūkst. eurų.

Seniūno nuomonė – savivaldybės „širdyje“

Konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai 2024 metais už beveik 17 tūkstančių rajono mokesčių mokėtojų eurų viziją sukūrė ir Kavarskui. Šiame mieste pasiūlyta sutvarkyti Šventosios upės pakrantę, joje įrengti kempingą, sukurti modernią pėsčiųjų ir dviračių takų sistemą, sujungiančią miestelį su upės pakrante.
Buvo numatyta, kad Kavarske galėtų iškilti naujas gyvenamųjų namų kvartalas, o taip pat ir už mokesčių mokėtojų pinigus parengta vizualizacija kaip sutvarkyti garsiąją, privačią Kavarsko koldūninę.
Kavarsko seniūnijos seniūnas Aurelijus Radzevičius nuo platesnių komentarų apie Kavarsko viziją susilaikė.

„Mes be vyriausios architektės negalime nei kažko daryti, nei planuoti. Jie dalyvauja kažkokiose konferencijose, važiuoja, sprendžia. Be jų sprendimų mes nieko nepadarysime – jie kuria visas vizijas“, – apie tai, kokias dideles galias turi savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ir jo vedėja Daiva Gasiūnienė, kalbėjo A. Radzevičius.
Seniūno pasiteiravus asmeninės nuomonės apie Kavarskui sukurtą viziją, A. Radzevičius sakė: „Mano nuomonė gali būti labai didelė, bet ji atsimuša į pinigus. Ta mano nuomonė yra savivaldybės „širdyje“ pačioje.“
Kavarsko koncepciją sukūrė nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvavusi architekto Nerijaus Stanionio vadovaujama devynių Vilniaus dailės akademijos studentų komanda.

Autorius: Robertas ALEKSIEJŪNAS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama