"Atgimstanti istorija"
Laluna
Turinį įkėlė
Atgimstanti istorija - Kretingos dvaras
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Kretinga ir jos apylinkės nuo seno garsėja archeologijos ir liaudies architektūros paminklų gausa, etnografijos ir liaudies meno vertybėmis, iš gilios senovės atėjusiomis liaudies tradicijomis ir papročiais. Kretingos praeitimi, jos paminklais, materialinės ir dvasinės kultūros vertybėmis, tyrinėtojai ir senovės mėgėjai pradėjo domėtis dar XIX a. Šiandien kviečiame į pažintį su Kretingos dvaru. Kalbiname muziejaus vadovą Romandą Žiubrį.
Romandas Žiubrys: „Kai mes kalbam apie Kretingos dvarą, tai turbūt dažniausiai minime XIX a. antrojąją pusę, kada į Kretingą persikelia gyventi grafai Tiškevičiai ir čia įkuria savo tokį, na, šeimos lizdą. Ir iš tikrųjų kodėl yra įdomi ta XIX a. antroji pusė, nes grafas Juozapas Tiškevičius su žmona Sofija iš pagrindų rekonstruoja dvarą ir paverčia jį vienu moderniausių dvarų carinės Rusijos imperijoje.“
Tarpukariu rūmai išliko svarbūs miesto gyvenime. Čia rinkosi Kretingos apskrities aukštuomenė, lankėsi valstybės veikėjai, vyko susibūrimai, pokyliai.
Romandas Žiubrys: „Kretingos dvaras turbūt pradeda traukti daugelio kitų dvarininkų irgi dėmesį, tai, žinoma, kaimynystėj gyvena Oginskiai, Plungėj ir Rietave, tai jie dažni svečiai čia būna ir kartu su Tiškevičiais jie pradeda na kurti tokius turbūt verslo planus, jeigu taip galima pasakyti, nes kartu šitos dvi giminės pradeda plėtoti Palangą kaip kurortinį miestą. Jie kartu ten investuoja, kartu dalinasi įvairiomis idėjomis ir pat nuo tada turbūt Kretinga ir tampa žinoma.“
Grafas Juozapas Tiškevičius 1875-ais nupirko dvarą, rekonstravo rūmus ir pristatė oranžeriją. Joje įkūrė Žiemos sodą.
Romandas Žiubrys: O Žiemos sodo atsiradimas pasirodo yra ganėtinai toks praktiškas dalykas, nu bent jau taip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Kretingos dvare yra du pastatai, toks šiaurinis ir vakarinis ir tais senaisiais laikais va prieš jau kai atsikelia Tiškevičiai čia, tie du pastatai yra sujungti tiesiog tokiu dengtu koridoriumi, kuris yra šaltas, niūrus, tie šeiminykščiai jie migruoja tuo koridoriumi, nes vaikai eina pas tėvus, o tėvai eina pas vaikus ir tiesiog, kad būtų patogesnis susisiekimas, jie sumąsto, kad tuos du pastatus reikėtų sujungti Žiemos sodu. Ir kai Tiškevičiai pastato Žiemos sodą, tai vėlgi įdomus toks faktas, kad šitas Žiemos sodas tampa didžiausiu privačiu Žiemos sodu Vakarų Europoje tuo metu. Jo funkcinė paskirtis buvo sujungti du pastatus, bet iš karto jis kai buvo sukurtas, jisai buvo sukurtas kaip Žiemos sodas. Ir mini Žiemos sodas nuo dabartinio skyrėsi turbūt kaip diena ir naktis, nes Tiškevičių laikais jis buvo labiau galbūt toks panašus į laukinę gamtą, nes ir toks ir tokie upeliai labiau buvo natūralių išlinkimų visokių, krioklys buvo, augalai šiek tiek kitokie buvo.
Žiemos sode gyvame augalų žemėlapyje galima matyti, kaip įsikūnijo kūrybinė žmogaus fantazija, kaip apsiprato šiauriečių auginami tolimųjų dykumų ar atogrąžinių miškų augalai. Šiuo metu Žiemos sode auga daugiau kaip 170 rūšių, apie 5000 vienetų augalų. Su kokiais iššūkiais susiduria Kretingos dvaras, pasakosime netrukus.
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Toliau tęsiame laidą apie Kretingos dvarą. Kretingos dvaras turi išskirtinę istoriją ir rašytiniuose šaltiniuose jau žinomas nuo XVII amžiaus. Garsios Lietuvos didikų giminės, pradedant Žemaičių seniūnais Kęsgailomis, Jonu Chodkevičiumi ir baigiant paskutiniais dvaro valdytojais grafais Tiškevičiais. Grafai Tiškevičiai įnešė svarų indėlį kuriant ir formuojant miestą, įtvirtinant krikščionybę, puoselėjant kultūrą, plėtojant švietimą ir mokslą. Kretingos dvaro muziejaus vadovas Romandas Žiubrys pasakoja, kad dvaro vandens malūne buvo įrengta pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė, kuri buvo naudojama rūmų apšvietimui. Nutiesta pirmoji telefono linija, sujungusi Kretingos dvaro rūmus su Plungės ir Rietavo dvarais.
Romandas Žiubrys: „Visokių turbūt buvo tų laikotarpių ir ir pakilimų, ir nuopolių. Kai mes visada vat kai kalbam apie tą pačią pradžią, ar ne, suklestėjimą, tai labai toks ryškus pasikeitimas buvo Tiškevičiams pradėjus modernizuoti dvarą, čia atsiranda pirmoji elektrinė, čia atsiranda telefonas, kadangi pats Tiškevičius sunkiai vaikšto, tai tam, kad galėtų valdyti savo žemes ir kad duoti nurodymus galėtų ūkvedžiams, tai jisai tiesiog įsidiegė telefono liniją. Tam, kad būtų patogiau nueiti iki centro, iki bažnyčios, Tiškevičiai pakloja pirmąjį Kretingoje šaligatvį, kuriuo, žinoma, gali naudotis ir žmonės. Greta dvaro yra įkuriamas nuostabus parkas su prancūziško parko, na, stiliaus tokia dalimi, kur yra skulptūros, fontanai, čia yra iškasami trys tvenkiniai. Žodžiu, iš tikrųjų tas dvaras labai labai tokį ženklų pasikeitimą turi.
Buvo metas, kai Kretingos dvarui teko išgyventi sunkumus, o kartu su juo ir Žiemos sodui.
Romandas Žiubrys: „Aišku, paskui 1923-ieji metai arba ten vėl kažkokios kažkokie neramumai, jeigu būna, 23-iais metais yra žemės reforma Lietuvoje vyksta, tai žemvaldžiai netenka savo turtų, nu tų pagrindinių pajamų šaltinių, nes būtent iš miškų, sakysim, auginimo, žemdirbystės jie negauna pajamų. Tai tada nuosmukis atsiranda. Pats Žiemos sodas irgi jaučia visus šituos neigiamus aspektus, nes, pavyzdžiui, kai pasidaro sunkiau išlaikyti dvarą, Tiškevičiai sumažina Žiemos sodą, dalį langų nuardo, sumažėja jo tūris, lengviau prižiūrėti, lengviau šildyti. Pagerėja laikai, vėl atsiranda pinigų, vėl Žiemos sodas yra išplečiamas, vėl gali džiaugtis.“
Kretingos dvaro rūmai nebuvo visiškai uždari pasauliui. Grafai Tiškevičiai, gyvendami šiuose didinguose namuose, leisdavo miestiečiams užeiti ir savo akimis pamatyti, kaip atrodo dvariškas gyvenimas. Tai buvo ne tik smalsumo patenkinimas, bet ir savotiškas ryšys tarp dvaro ir miesto.
Romandas Žiubrys: „Kas įdomu, kad net ir gyvendami šituose rūmuose, Tiškevičiai mielai priimdavo lankytojus. Ir ypač iš Memelio tuometinio, ar ne, iš Klaipėdos žmonės labai mėgdavo atvažiuoti. Buvo madinga atvažiuoti į Kretingą, pasivaikščioti po parką ir, žinoma, klaipėdiečiams magėjo, jiems buvo labai smalsu pažiūrėti, o kaip gi tie grafai gyvena. Ir įdomiausia, kad grafai leisdavo užsukti į savo gyvenamąsias patalpas ir pasižiūrėti. Pačiuose atsiminimuose, grafų dukros vienos iš atsiminimų yra rašoma, kad tos patalpos nebuvo kažko ypatingos ir tie baldai nebuvo labai prabangūs, bet matyt žmonėms vis tiek, na, imponavo ta grafų šeima ir rūmas, vakarietiška kultūra ir jie labai norėdavo, na, pažiūrėti, kaip iš tikrųjų tam dvare vyksta gyvenimas. Tai sakyčiau, kad, žinokit, nuo pat pradžių šitas dvaras buvo kaip savotiškas muziejus, nes priimdavo lankytojus.“
Šiandien Kretingos dvare atkurtos erdvės, prižiūrėtas Žiemos sodas ir išsaugota istorija kviečia lankytojus sugrįžti į praeitį. Tai vieta, kur galima ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kaip gyveno dvaras, kuris, nepaisant visko, išliko. Pasakojimą netrukus tęsime – ką galima pamatyti šiandien apsilankius Kretingos dvare bei jį supančiame parke.
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Šiandien Kretingos dvaras gyvena visai kitokiu ritmu nei anuomet, tačiau jo sienos vis dar pasakoja istorijas. Muziejuje lankytojai kviečiami ne tik stebėti, bet ir patirti. Čia vyksta edukacijos, kuriose galima paragauti dvaro kepinių, susipažinti su senaisiais amatais ar net trumpam įsijausti į dvaro gyvenimą. Pasakoja muziejaus vadovas Romandas Žiubrys.
Romandas Žiubrys: „Šiandien Kretingos muziejus, iš tikrųjų, kaip ir daugelis turbūt Lietuvos muziejų, stengiasi pakviesti žmones atvykti ir šiek tiek kitu požiūriu žiūrėti į muziejų. Esame įpratę, kad muziejai yra tokios statiškos institucijos, kurios kaupia eksponatus, rodo, kad nuobodžios būna ekspozicijos. Tai mes šitą mitą stengiamės sulaužyti ir iš tiesų savo lankytojams siūlome labai daug tokių patyriminių dalykų. Labiausiai turbūt žavi mūsų lankytojus ekskursijos su dvaro ponia, su guvernante, kur ne tik vaikšto po dvarą, susipažįsta su dvaro patalpomis, bet ir gauna, na, kažkokių potyrių. Galbūt paragauja kažkokio tų laikų gėrimo, galbūt paskanauja tų laikų valgio kokio nors. Mes jau ruošiam visiškai naują ekskursiją, kurioje bus ragaujamas Tiškevičių laikų desertas su kava.“
Dvaro erdvės nuolat prisipildo gyvybės. Čia rengiami įvairūs koncertai: nuo jaukių kamerinės muzikos vakarų iki specialių pasirodymų. Muzika skamba ten, kur kadaise aidėjo grafų pokyliai, tarsi sujungdama praeitį su dabartimi.
Romandas Žiubrys: „Iššūkiai muziejams yra tokie dinamiški, ir neužtenka žmogui padaryti kažkokią parodą, jisai ieško daugiau pramogų. Ir šiandien Kretingos muziejus, na, stengiasi užpildyti visas galimas nišas. Mes rengiame koncertus Žiemos sode, mes kviečiame, kaip minėjau, į patyrimines ekskursijas, mes kviečiame plaukioti vasarą, kada jau sezonas, kviečiame Akmenos upe plaukti ekskursija, pažiūrėti į Kretingą iš upės pusės, kas irgi žavi ir pačius kretingiškius, ir Klaipėdiečius. Beje, klaipėdiečiai – labai dažni svečiai Kretingos muziejuje ir ypač mėgsta būtent tuos vakarinius renginius ir koncertus.“
Kretingos dvaras sulaukia gausaus lankytojų srauto. Čia atvyksta tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai iš įvairių Lietuvos kampelių. Visi jie ieško ne tik grožio, bet ir gyvo ryšio su istorija.
Romandas Žiubrys: „Tai dabar Kretingos muziejus jau antrus metus iš eilės yra lankomiausias savivaldybių muziejus Lietuvoje, ir mes vėlgi turime dar vieną iššūkį – kaip priimti tokį kiekį žmonių. Užpraėjusiais metais Kretingos muziejuje apsilankė virš 80 tūkstančių lankytojų, o praėjusiais metais daugiau negu 90 tūkstančių lankytojų.“
Nuolatiniai lankytojai gali tapti dar artimesne šios vietos dalimi. Muziejus siūlo „Muziejaus draugo“ kortelę, kuri suteikia galimybę dažniau sugrįžti, dalyvauti veiklose ir dar giliau pažinti dvaro gyvenimą. Apie tai pokalbį pratęsime kitoje laidos dalyje.
Atgimstanti istorija
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Tęsiame laidą apie Kretingos dvaro istoriją. Kretingos muziejuje netrukus prasidės naujas projektas, kurio tikslas – modernizuoti ir aktualizuoti muziejaus žiemos sodą, pritaikant jį šiuolaikinėms kultūrinėms ir edukacinėms veikloms. Muziejaus vadovas Romandas Žiubrys pasakoja, kad šiandien žiemos sodas dažnai suvokiamas tik kaip augalų ekspozicija, tačiau norima praplėsti jo funkcionalumą ir pasiūlyti įtraukiančias edukacines bei kultūrines veiklas.
Romandas Žiubrys: „Artimiausius dvejus metus tikimės atnaujinti centrinių rūmų ekspoziciją, tam esame gavę finansavimą, o kitas toks, na, dar didelis iššūkis irgi mūsų laukia, nes tą patį žiemos sodą, garsiausią mūsų turbūt objektą Kretingos, norime paversti imersine arba, kitaip sakant, įtraukia erdve ir čia norime sukurti tokį medijų teatrą, jeigu galima sakyti, su 3D projekcijomis, su atmosferiniu apšvietimu ir garsu. Tai žmogus jeigu dieną matys vienokį žiemos sodą, tai atvykęs čia vakare jisai pasiners į visiškai kitokį, tokią mistinę ir nepatirtą aplinką. Tai labai tikiuosi, kad po poros metų irgi galėsime pakviesti į visiškai pasikeitusį žiemos sodą.“
Kretingos muziejus pristato naujovę, kurios ypač laukia žmonės, pamėgę buvusios Kretingos grafų Tiškevičių rezidencijos erdves ir vis atrandantys priežasčių čia sugrįžti. Tai draugo kortelė.
Romandas Žiubrys: „Visai neseniai pradėjome kviesti žmones įsigyti muziejaus tokią draugo kortelę, su kuria galima lankytis bet kada ir bet kiek visus metus. Tai ir žmonės sako: „O tai kam reikia tokios kortelės, kodėl reikėtų apskritai grįžti į muziejų, ar ne, jeigu vieną kartą atėjau, tai kam reikia grįžti antrą kartą?“ Ir mes tada sakom: „Bet žiūrėkit, pas mus muziejuje yra labai daug jaukių vietų, kur galima atsisėsti su kompiuteriu, kur galima skaityti knygą, galima dirbti, galima tiesiog relaksuoti“. Ir mūsų muziejų atranda net ir mokiniai, jie po pamokų dabar atbėga kartais ir tiesiog įsitaiso kažkokioj va tokioj jaukioj vietoj, kur yra minkštasuolis galbūt, suoliukas, ir tiesiog pasidaro namų darbus arba pabūna su draugais pralaukia kažkokį langą, jeigu tarp pamokų būna. Tai matyt čia yra esminis kodas, kodėl muziejus turėtų arba galėtų tapti ta vieta, jaukia susitikimų vieta, kur, na, nebaidytų žmonių, o tiesiog kviestų ateiti ir būti, ir leisti laiką. Iš tikrųjų mūsų paskirtis turbūt tokia ir turėtų būti, kad čia būtų gera leisti laiką.“
Kretingos dvaro muziejaus vadovas Romandas Žiubrys atvirauja, kad idėjų ir minčių galima išgirsti ir pamatyti lankantis užsienio šalių muziejuose.
Romandas Žiubrys: „Aš tą idėją parsivežiau iš Ispanijos, iš Barselonos, nes Barselonoje labai daug erdvių yra būtent sukurtos tam, kad žmonėms būtų patogu. Ir muziejai, tai kaip šiuolaikinio meno muziejai, jie yra pritaikyti, nes, nu, kad tu ateini va ir tiesiog būni, ar ne? Tu gali va turėti abonementą kažkokį ir leisti laiką. Tai yra labai smagu, nes mūsų žiemos sode tu gali kiekvieną dieną ateiti ir praleisti va tą valandą ar dvi, turėti tokią galimybę. Nes, tas muziejus nėra ne kasdienis, jis yra išskirtinis, tas žiemos sodas jis išties yra privalumas.“
Viena turbūt svarbiausių užduočių muziejuje – kurti ryšį su lankytojais.
Romandas Žiubrys: „Kiekvienam lankytojui svarbiausia yra turbūt tai, kaip mes jį priimame. Tai tas nuoširdumas, svetingumas, net kai jis nesitiki, ar ne, kai tu pasiūlai, na, kažkokią pagalbą arba tiesiog draugiškai padedi kažką padaryti. Aš manau, kad tai yra svarbiausia dirbant muziejuje, tai yra sukurti va tą jaukią aplinką. Ir mes tai stengiamės daryti, na, tiesiog kurdami ir tokias vietas. Mes atvykę į Kretingos dvarą kiekvieną kartą turbūt liksite nustebinti, nes čia nuolatos kas nors kinta. Ir parodos, ir erdvės kinta, kaip mes juokaujame, net po nakties paveikslai salėse būna išsikraipę, nes čia vis dar vaikšto, matyt, Tiškevičių dvasios. Atvykti į muziejų verta vien dėl to, kad čia praleisti gerą laiką, tiesiog pabūti aplinkoje, kurioje tvyro gera aura. Ir mes džiaugiamės, kad lankytis Kretingos muziejuje tiesiog tampa madinga.“
Laidą rengė Jūratė Žavoronkova.
P. S. Pašnekovų kalba neredaguota
Autorius: Jūratė Žavoronkova
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
