Pirtyje – voratinkliai, dulkės, pelėsis ir purvas

Medijų rėmimo fondo paramos sulaukusį projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ tęsianti „Atvira Klaipėda“ pristato ir pirmąją šių metų rašinį apie ansktyvojo sovietmečio periodą.   

1953 m. vasario pabaigoje Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas konstatavo, kad miesto pirtis, vadovaujama direktoriaus drg. Kuknaičio, ūkio ir finansinę veiklą vykdė nepatenkinamai.

Nepaisant to, kad paslaugų planas buvo viršytas – vietoje 330 tūkst. lankytojų buvo aptarnauta 362 tūkst., pajamų – irgi (vietoje 492 tūkst. rublių gauta 696,1 tūkst.), miesto valdžia piktinosi, kad išaugo savikaina – nuo 1,35 iki 1,78 rub. už lankytoją. Tai nulėmė ir kuro, ir vandens, ir bendrosios įmonės išlaidos, ir atlyginimai.  

Negana to, pirtyje buvo ir kitų darbo trūkumų: fiksuotas žemas darbo drausmės lygis, nekultūringai aptarnauti klientai, dingdavo jų viršutiniai ir apatiniai drabužiai.  

Pirties valgykloje fiksuota nepatenkinama sanitarinės būklė. Persirengimo kambariuose ir vestibiulyje – voratinkliai, dulkės, pelėsis ir purvas. Kadangi skalbykla neturėjo atskirų patalpų, ji neįvykdė savo plano – vietoje 40 tonų išskalbė tik 18,4. Dėl to buvo išaugusi ir savikaina –  1,2 rb./t  dėl kuro, 8 rb./t dėl medžiagų ir 70 rb./t dėl atlyginimų.  

Anot miesto valdžios, tokią padėtį nulėmė žema pirtininkų drausmė, veiksmingo socialistinio lenktyniavimo ir masinio aiškinamojo bei auklėjamojo darbo stoka.  

Pirčiai priklausiusios kirpyklos planą įvykdė tik 97 %, o jos savikaina padidėjo 78 kapeikomis už žmogų. Čia kolektyvo drausmė irgi buvo labai žema. Konstatuota, kad dėl silpnos kontrolės kirpėja Soklauskienė į kasą neįnešė 20 rublių, o 1952 m. vasarą ji taip pasisavino 38 rublius.

„Dažnai nėra parfumerijos (odekolono, kremo ir kt.), jaučiamas didelis chalatų, servetėlių ir kt. trūkumas. Kirpyklų aprūpinimas nepatenkinamas“, – nurodė Vykdomasis komitetas.   

Pirties direktorius buvo įpareigotas iki gegužės 1 d. sumažinti savikainą pagal visus rodiklius ir pasiekti rentabilų darbą visam pirties-skalbyklos kombinatui, išvystyti veiksmingą socialistinį lenktyniavimą, sustiprinti darbo drausmę ir vesti ryžtingą kovą su visais darbo ir finansinės drausmės pažeidimais. Taip pat jis gavo nurodymą laiku aprūpinti kirpyklas, pirtį ir skalbyklą reikalingomis medžiagomis, parfumerija ir smulkiu inventoriumi, neleidžiant prastovų nė vienai dienai. 

„Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisingos miesto pirties statybos ir jos perdavimo eksploatacijai pažeidžiant technines taisykles (plytų mūro, izoliacijos, perdangų, ventiliacijos ir kt.), pirtis tapo netinkama eksploatuoti ir atsirado būtinybė pradėti kapitalinį remontą su išlaidomis iki 200 tūkst. rublių, perduoti medžiagą tyrimo organams, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn už valstybės padarytą žalą“, – buvo rašoma Vykdomojo komiteto sprendime.  

Minėtą remontą miesto valdžia iki balandžio 1-osios nurodė atlikti Remonto-statybos kontorai, vadovaujamai drg. Grigorjevo, kuris buvo įspėtas, jog „pirties kapitalinis remontas miesto dirbantiesiems yra pirmos eilės remonto-statybos kontoros uždavinys“.

O Miesto ūkio skyriaus vedėjas drg. Dovganis buvo įpareigotas iki gegužės 1 d. pritaikyti buvusio dujų fabriko patalpas pirties skalbyklai. 

Dėl naujosios pirties reikalų miesto valdžia, 1951-ųjų pradžioje atleidusi tuometinį jos direktorių drg. Bjibiną, jau buvo kreipusi į teisėsaugą, nes Statybos-monta

Autorius: Martynas Vainorius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama