Alytaus gimnazijoje mokytojai pasigenda politikų įsitraukimo: „Kuo daugiau slapstomės, tuo labiau žaizda pūliuoja“

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje tęsiamas streikas dėl atleistos iš pareigų etikos mokytojos Meilės Platūkienės. Sekmadienį palaikyti kolegės į protesto akciją susirinko keli šimtai pedagogų, tačiau politikų dėmesio renginys nesulaukė. „Šis gaisras pasirodė politiškai nepatogus“, – sako etikos ir istorijos mokytojas dr. ALGIS BITAUTAS. Konfliktas Alytaus gimnazijoje prasidėjo atleidus etikos mokytoją M. Platūkienę. Laikinai ugdymo įstaigai vadovaujantis Aleksandras Kirilovas tvirtino, kad pedagogė neteko darbo, nes du kartus smurtavo prieš mokinius. Mokytoja kaltinimus neigia. Dėl šios situacijos dalis gimnazijos mokytojų protestuodami sustabdė ugdymo procesą ir reikalauja kolegę grąžinti į darbą, atlikti nepriklausomą tyrimą.

Politiškai nepatogus gaisras

Palaikyti M. Platūkienės keli šimtai pedagogų susirinko Šaulių namuose į konferenciją „Grąžinkime saugumą į mokyklą“. „Mokytojų susirinko labai daug ir iš visų kraštų, visi norintieji netilpo. Gaila, kad politikai transliuoja žinią, jog mums nerūpi vaikų ateitis. Jeigu nerūpėtų, mokytojai sekmadienį neaukotų savo laiko ir nesirinktų“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja A. Bitautas. Vis dėlto mokytojas atkreipia dėmesį, kad konferencijoje nedalyvavo Alytaus miesto valdžios meras Nerijus Cesiulis. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis (priekyje). Alytaus miesto savivaldybės nuotrauka „Alytaus meras Lietuvoje pagarsėjo ir išpopuliarėjo, kai dalyvavo gesinant gaisrą. Labai patogu pastovėti prie gaisrų, kai jie yra aiškūs, apčiuopiami, kai dirba ugniagesiai, o tu tik nusifotografuoji ir prisirenki reitingų taškų. Tačiau visuomenėje yra ir nepatogių gaisrų – tylių, sistemingų, ilgai trunkančių. Šie gaisrai neturi dūmų, bet jų pasekmės – ilgalaikės. Gaisras gimnazijoje Nerijui Cesiuliui pasirodė politiškai nepatogus, jis išsigando dalyvauti, pažiūrėti mokytojams į akis ir ieškoti dialogo“, – kritikuoja A. Bitautas. Aktyvesnio šalies lyderių – švietimo ministrės Ramintos Popovienės ir premjerės Ingos Ruginienės – įsitraukimo pasigedo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Tačiau renginyje dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. „Gali būti, kad vaikai tampa nebesvarbūs, jei yra partinis interesas“, – sekmadienį kalbėjo A. Navickas. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė VAIVA JUŠKIENĖ sako, kad, nors susitikimai su priešiškai nusiteikusia bendruomene yra emociškai sunkūs, „kuo daugiau slapstomės, tuo labiau žaizda pūliuoja“. Vis dėlto specialistė į poreikį įtraukti politikus spręsti konfliktą žvelgia kritiškai. „Natūralu, kad mokytojai, matydami, kaip skriaudžiamas jų luomo narys, siekia jį ginti. Tačiau politikų įsitraukimas situaciją gali dar labiau paaštrinti. Ką premjerė būtų pasakiusi? Sėskite, gražiai draugaukite?“ – klausia švietimo ekspertė. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė, švietimo ekspertė Vaiva Juškienė. Asmeninio archyvo nuotrauka Šią nuomonę papildo ir komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentas LIUTAURAS ULEVIČIUS. „Galima būtų ir Romos popiežių kviesti spręsti ginčą, bet akivaizdu, kad jis čia netinka. Lygiai taip pat ir premjerė yra rimtesnių klausimų arbitrė, o ne eilinių administracijos kolektyvo ginčų sprendėja. Su visa pagarba Ruginienei, bet kuo ji susijusi su mokytojų profsąjungomis? Taip, jos svoris padėtų, bet yra kitų gerokai žemesnių už premjerę žmonių, kurie turi visus įgaliojimus ir kompetenciją tokius klausimus spręsti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina komunikacijos ekspertas.

Konfliktas kilo dėl informacijos trūkumo

Paklaustas, kas gali padėti užgesinti Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje įsiplieskusį konfliktą, L. Ulevičius atsako – norint žinoti atsakymą, reikia būti konflikto viduje. „Galimo nusižengimo tyrimas buvo atliktas, bet netinkamai komunikuotas abiem konflikto pusėms, dėl to susidarė skirtingi vertinimai, nuomonės, draugai ir priešai. Tai yra pamoka – jeigu vyksta tyrimas, imkimės visų priemonių, kad visos dalyvaujančios pusės būtų įtrauktos ir žinotų, kas vyksta. Atrodo, kad didelė konflikto dalis kilo dėl informacijos trūkumo. Aišku, situacija yra specifinė dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, ir ne viską galima atskleisti, ypač jeigu tai susiję su nepilnamečių interesais. Tačiau tam yra atitinkami nuasmeninimo arba informacijos ribojimo reikalavimai, kurių reikėjo laikytis“, – aiškina komunikacijos ekspertas. Komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentas Liutauras Ulevičius. Audriaus Gavėno nuotrauka Kritikos dėl prasto padėties suvaldymo atleidus iš pareigų mokytoją M. Platūkienę negaili ir mokytojas A. Bitautas: „Tai neturėjo būti valstybės masto problema. Pirmiausia reikėjo susėsti mokytojai, galimai nukentėjusio mokinio tėvams, mokiniui ir išspręsti problemas viduje. Matomas ir Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus politinis abejingumas, buvo pažeista ne viena teisinė procedūra. Vėliau teismai įrodys tų mokytojų, kuriems įteikti atleidimai pagal 58-ąjį straipsnį, neteisybę, tačiau jie vyks ilgai ir sukurs daugiau painiavos.“ Pašnekovas kelia ir kitą klausimą – kokio svorio yra mokytojo žodis, palyginti su mokinio ir jo tėvų? „Vienas netinkamas pažiūrėjimas ar neatsargus rankos padėjimas ant peties gali išaugti į dideles istorijas. Jei mokinį sudrausmini, iš karto administracijos esi kviečiamas kaip didelis skriaudėjas. Šiandien mokytojo žodis klasėje nėra autoritetingas. Su mokiniais per mažai kalbame apie atsakomybę ir pasekmes“, – tvirtina A. Bitautas. Istorijos ir etikos mokytojas Algis Bitautas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Mediacija – protingiausias žingsnis

Siekiant išspręsti konfliktą Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nurodymu mokykloje pirmadienį darbą pradėjo mediatorė. Ministerijos teigimu, ji yra pasirengusi padėti bendruomenei rasti visiems priimtinus sprendimus. „Kai žmonės nesusikalba, lieka vienintelis kelias. Ne veltui mediacija pirmiausia skiriama besiskiriančioms šeimoms prieš priimant galutinius sprendimus. Tačiau sėkmė priklauso nuo to, kiek abi pusės nori aktyviai įsitraukti ir išgirsti viena kitą. Sunkus darbas, bet protingas žingsnis“, – sako švietimo ekspertė V. Juškienė. „Reikėtų mažiau politikuoti ir daugiau galvoti apie vaikus. Mokytojo profesiją renkamės dėl gilesnės prasmės – noro dirbti dėl vaikų ateities, o dabar jie įtraukiami į kenksmingus procesus, ypač tai kenkia tiems, kurių laukia egzaminai. Neduok Dieve, kas nors vaikams nepasiseks, tada ieškosime kaltų, o patys atsakomybės neprisiimsime“, – priduria ji. V. Juškienės teigimu, vieši konfliktai kenkia pedagogo profesijos įvaizdžiui ir trukdo pritraukti jaunus mokytojus į mokyklas. „Eskaluojant situaciją būsimi mokytojai nebepasitiki ne tik švietimo sistema, bet ir valstybės institucijomis. Atrodo, kad politikai manipuliuoja, užsiima negerais dalykais, skiria savus. Pradedi netikėti ne tik profesija, bet ir valstybe“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina švietimo ekspertė. Pasak ŠMSM, kilus konfliktui mokykloje, Nacionalinė švietimo agentūra praėjusią savaitę kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kad būtų išsamiai išnagrinėtos etikos mokytojos M. Platūkienės atleidimo aplinkybės. Taip pat praėjusį penktadienį gimnazijos bendruomenei pagalbą pradėjo teikti Lietuvos įtraukties centro specialistų komanda.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama