Ką nevyriausybiniam sektoriui reiškia 1,2 procento parama?

Kiekvieną pavasarį teikdami pajamų deklaracijas Lietuvos gyventojai turi galimybę 1,2 proc. savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirti pasirinktai nevyriausybinei organizacijai. Tai gali atrodyti nedidelė suma, tačiau daugeliui nevyriausybinių organizacijų (NVO) tai yra vienas reikšmingiausių finansavimo šaltinių.

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė GAJA ŠAVELĖ atkreipia dėmesį į esminį netolygumą: biudžetinės įstaigos turi stabilų kasmetinį finansavimą, o nevyriausybininkai priklauso nuo trumpalaikių projektų. Todėl 1,2 proc. parama organizacijoms suteikia taip reikalingą lankstumą.

„Tai tampa saugos pagalve, leidžiančia operatyviai reaguoti į krizes – tokias kaip karas Ukrainoje ar COVID-19 pandemija, – kai pagalbos reikia čia ir dabar, o projektinės lėšos būna griežtai apribotos“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba pašnekovė.

Nevyriausybinių organizacijų reklamos kampanijos

Kalbėdama apie viešojoje erdvėje matomas organizacijų kampanijas, G. Šavelė tai vertina kaip teigiamą reiškinį. Jos nuomone, tai ne tik konkurencija, bet ir atskaitomybė visuomenei, kai organizacijos parodo, ką nuveikė už gautas lėšas.

„Tai stiprina piliečių pasitikėjimą, kuris NVO sektoriui yra pamatinis“, – tęsia laidos dalyvė.

Nors Lietuva dar turi kur augti, palyginti su Skandinavijos šalimis, kur organizacijos skaičiuoja šimtmečius, mūsų NVO sektorius tampa vis brandesnis. G. Šavelė atkreipia dėmesį, kad ateityje nevyriausybinių organizacijų vaidmuo tik stiprės – jos taps dar svarbesnėmis valstybės partnerėmis, ypač krizių valdymo, socialinių klausimų ir demokratijos stiprinimo srityse.

Autorius: Rokas Simanavičius, Tomas Kemzūra, Juozas Ruzgys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama