D. Antanaitis: „Geriausia karą užbaigti žodžiais, ne raketomis“

Tai dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina ir karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.

Pasaulyje stebimas didžiausias karinių konfliktų aktyvumas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Įvairūs šaltiniai byloja, kad šiuo metu vyksta keturi–šeši didelio masto karai ir dešimtys mažesnio intensyvumo ginkluotų konfliktų. Kaip tai veikia geopolitiką?

Šis laikotarpis įdomus tuo, kad iš tiesų kaip niekada anksčiau mes priartėjome prie trečiojo pasaulinio karo ribos. Dabar dedamos visos pastangos, kad jos neperžengtume ir pasaulis galėtų mėgautis santykine taika. Šiuo metu ypač svarbu elgtis apgalvotai, atsargiai ir diplomatiškai, nes kai kalbėti baigia diplomatai, prabyla patrankos.

Kodėl šiandien vis rečiau girdime arba visai negirdime rimtų svarstymų ir žingsnių taikos tema, o tik vieną už kitą nuožmesnes kalbas apie ginklavimosi varžybas?

Vienas iš būdų užtikrinti taiką yra siekis įtikinti priešininką, kad tu esi stipresnis. Karas yra ne tik šaudymai ar sprogdinimai. Kariaudamas privalai priešininkui ne tik demonstruoti, bet ir priversti jį vykdyti tavo valią. Jei esi gana silpnas ir supranti, kad tavo režimui gali kilti pavojus, tuomet griebiesi grasinimų ir ginklavimosi. Ginkluojamasi siekiant apsaugoti valstybę ir jos piliečius.

Rusijos karas prieš Ukrainą – didžiausias konvencinis karas Europoje, vykstantis jau ketvirtus metus. Nors fronto linija kinta lėtai, abi pusės naudoja aukštąsias technologijas, dronus, raketas ir patiria didžiulių nuostolių. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas buvo pasiryžęs šį karą užgesinti per 24 valandas. Nepavyko. Kiek vilties, kad tai pavyks padaryti po sekmadienį vykusio Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo?

Geriausia karą užbaigti žodžiais, ne raketomis. Mes viliamės, kad šis karas baigsis žodžiais, kad nugalės diplomatija. Tai svarbu ne tik kovojančiai Ukrainai, bet ir visam civilizuotam demokratiniam pasauliui. Tačiau nereikia pamiršti, kad Rusija neįvykdė visų savo strateginių tikslų, todėl mažai tikėtina, jog šis karas baigsis artimiausiu metu.

Pakalbėkime apie ginkluotę, kuri naudojama vieno ar kito karinio konflikto metu. Kaip pasikeitė karybos ekonomika, kai 500 eurų kainuojantis dronas gali sunaikinti 5–10 milijonų eurų vertės tanką ar priešlėktuvinės gynybos sistemą?

Iš principo niekas nepasikeitė, nes viena kulka, kuri kainuoja vieną eurą, sunaikina neįkainojamą vertybę – žmogų. Be to, ne dronai naikina tankus ar kitą šarvuotą techniką, o prieštankiniai užtaisai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą prieš tankus buvo naudojamos prieštankinės patrankos ir šautuvai. Antrojo pasaulinio karo metu atsirado prieštankiniai užtaisai. Jie naudojami ir dabar. Vakarų pasaulis dažniausiai pasitelkia gerą žvalgybą: sensorius, daviklius, padedančius nustatyti priešininkus ir smogti į tą vietą raketomis ar kitomis priemonėmis. Dronų platformos leidžia medžioti taikinius tiesiog išskridus ir nežinant, kur tiksliai yra taikinys. Iš principo karo ekonomika liko ta pati. Tankus naikina prieštankiniai užtaisai. Šiek tiek pasikeitė platformos.

Ar tiesa, kad Rusijos ekonomiką šiandien dar gelbsti karinės pramonės užsakymai?

Sudėtinga atsakyti, nesu ekonomistas. Viešųjų šaltinių duomenimis, šiuo metu Rusiją gelbsti prekyba naudingosiomis iškasenomis, konkrečiai – nafta. Karo ekonomika negeneruoja papildomų pinigų iš prekybos užsienyje. Kas sukuriama valstybės viduje, vietoje ir sunaudojama. Tokiu būdu Rusija pati save valgo.

Karinės technologijos vystomos tam, kad apsaugotų žmones. Svarbiausias klausimas – kokia technologija labiausiai padės saugumui. Šiuo metu prioritetai tenka dirbtinio intelekto sprendimams, nes jis gali sprendimą priimti greičiau ir tiksliau nei žmogus.

Kaip kinta ginklų tiekimo grandinės? Juk tolimojo nuotolio raketos ir dronai kamikadzės gali pasiekti taikinius giliai užnugaryje, pavyzdžiui, už 1000 kilometrų ir toliau.

Ukrainoje kalbame apie 10–20 kilometrų mirties zoną. NATO strategijoje ir karybos principuose vadinamoji mirties zona siekia 100 ir 1000 kilometrų. Kiekvienas ginklas skirtas tam tikrai užduočiai atlikti. Pėstininkų ginkluotė skirta atlikti taktinei užduočiai iki kelių arba keliasdešimties kilometrų. Kita ginkluotė skirta naikinti taikiniams, esantiems jau už kelių šimtų kilometrų. Ginklai skirstomi ir pagal šaudymo nuotolį. Kuo toliau šaudai, kuo toliau skrenda raketa, tuo svarbesnį taikinį turi sunaikinti.

Kaip karybos eksperto noriu paklausti: kas šiuo metu kuriama laboratorijose? Apie ką galime išgirsti po dvejų, trejų metų?

Karinės technologijos vystomos tam, kad apsaugotų žmones. Svarbiausias klausimas – kokia technologija labiausiai padės saugumui. Šiuo metu prioritetai tenka dirbtinio intelekto sprendimams, nes jis gali sprendimą priimti greičiau ir tiksliau nei žmogus. Dirbtinio intelekto panaudojimas planuojant operacijas suteikia galimybę aplenkti priešą.

Sparčiai kintančios technologijos keičia paties karo prigimtį, etiką ir geopolitinę pusiausvyrą. Prisiminkime Tibeto dvasinį vadovą Dalai Lamą. Jis nuosekliai moko, kad karas ir ginkluotė yra pasenę, kad vienintelis būdas išspręsti konfliktus šiuolaikiniame pasaulyje yra dialogas. Jo teigimu, ginklai gali sustabdyti agresorių, bet negali sukurti taikos – tai gali tik diplomatija ir supratimas. Kiek šiandien gyvas suvokimas, kad karo baigtį lemia ne ginklai, o diplomatija?

Diplomatai ir politikai gali pradėti arba užbaigti karą. Politikai privalo spręsti klausimus diplomatinėmis priemonėmis. Jie taip pat privalo, esant reikalui, turėti drąsos ir ryžto panaudoti kariuomenę ir karines priemones gindami savo valstybę ir jos piliečius.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama