L. Kojala: nepaisant tam tikro optimizmo dėl Rusijos ir Ukrainos karo baigties, agresoriaus pusėje nėra polinkio derėtis
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kad ir apie kokius džiaugsmus ar rūpesčius kalbėtume, norom nenorom mintys nukrypsta į įtemptą, sudėtingą mūsų gyvenamąjį laikotarpį.
Dienraščio „Bernardinai.lt“ žvilgsnis į svarbiausius pasaulio politinius besibaigiančių metų įvykius. Juos komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.
Svarbiausiu pasaulio įvykiu Lietuvos žiniasklaidos atstovai išrinko tolesnes pastangas pasiekti taiką tarp Ukrainos ir ją užpuolusios Rusijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar buvo susitikęs su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu ir siekė jo paramos, susijusios su naujausiu pasiūlymu dėl beveik ketverius metus trunkančios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą baigties. Kaip pakomentuotumėte šį susitikimą?
Susitikimas buvo draugiškas. Tai neblogas signalas, nes, kaip žinome, Ukrainos prezidento ir Jungtinių Valstijų lyderio santykiai ne visada buvo geri. Šiuo atveju išvengta konfrontacijos. Prezidentai komentavo dalykus daugiau pritardami vienas kitam negu prieštaraudami. Tai nebloga žinia.
Antras svarbus aspektas – pažanga saugumo garantijų kontekste. Dėl pasikeitusios Vašingtono pozicijos, atsiradusio noro tiesiogiai įsitraukti į ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai pastebimas proveržis į priekį.
Tačiau jokių susitarimų nepasirašyta, dokumentai nėra baigtiniai. Kalbame tik apie pozityvią tendenciją, bet ne apie pasiektą rezultatą. Šis aspektas susijęs su teritorijomis. Lieka neatsakyta į klausimą, kaip spręsti Donecko srities ateities problemą, kaip užtikrinti, kad būtų galima kalbėti apie būsimąsias paliaubas sustabdant karo veiksmus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Ukraina rodo polinkį priimti sudėtingus, galbūt ir teisingumo principų neatitinkančius sprendimus, įskaitant net galimą atsitraukimą iš dalies Donecko srities teritorijų, kurias šiuo metu kontroliuoja ukrainiečiai, jeigu tai leistų pasiekti stabilumą. Tačiau kitoje – agresoriaus – pusėje jokio polinkio derėtis nėra. Toliau keliami maksimalūs reikalavimai, Vladimiras Putinas sako, kad Rusijos kariuomenė nesitrauks iš dabar okupuotų teritorijų ir savo tikslų sieks jėga.
Tai reiškia, kad bet koks susitarimas tarp Zelenskio, Trumpo, europiečių ir ukrainiečių turi ribotas galimybes būti įgyvendintas, nes agresorius su tuo nesutinka.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu atvyko į Jungtines Valstijas ir šiandien Floridoje susitiks su prezidentu Donaldu Trumpu. Šiais metais tai bus jau penktasis Netanyahu vizitas pas Trumpą Jungtinėse Valstijose. Jo kelionė rengiama tuo metu, kai JAV prezidento administracija ir regiono tarpininkai spaudžia pereiti prie antrojo paliaubų tarp Izraelio ir „Hamas“ Gazos Ruože etapo. Per antrąjį etapą Izraelis turėtų pasitraukti iš savo pozicijų Gazos Ruože, vietoj „Hamas“ šią palestiniečių teritoriją turėtų valdyti laikinoji valdžia, be to, turėtų būti dislokuotos tarptautinės stabilizavimo pajėgos. Kaip tai reikėtų vertinti?
Matome šiais metais pasiektą tam tikrą pažangą. Susitarimas dėl Gazos Ruožo leido išvaduoti įkaitus, didesnei negu anksčiau gyventojų daliai gauti humanitarinę pagalbą. Vis dėlto reikia konstatuoti faktą, kad pereiti į antrąjį derybų etapą sekasi sunkiai. Tiesą sakant, jokios realios, apčiuopiamos pažangos nematyti. Turiu galvoje visišką „Hamas“ nusiginklavimą, kuris atvertų galimybes Izraelio pajėgoms atsitraukti iš užimtų teritorijų.
Taigi įvykęs proveržis yra reikšmingas, bet Netanyahu vyksta susitikti su Trumpu, kad atsakytų į Vašingtone aštrėjančius klausimus, kodėl taip sudėtingai judama į priekį, ar tikrai viskas padaryta, kad būtų judama ta linkme.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotrauka
Kitas klausimas susijęs su dar vienu karštu pasaulio tašku. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį paskelbtame interviu sakė, kad Jungtinės Valstijos, Izraelis ir Europa vykdo karą prieš jo šalį. Kaip pakomentuotumėte šį pareiškimą?
Tokie pareiškimai nestebina. Žinome, kad per pastaruosius metus Irano režimas smarkiai nusilpo. Jungtinių Amerikos Valstijų smūgiai Irano branduolinei programai buvo vienas iš reikšmingų elementų, taip pat Izraelio veiksmai prieš „Hezbollah“. Šalies padėtį apsunkino ir subyrėjęs Sirijos režimas. Tačiau tai nepakeitė politinės Irano sistemos ir geopolitinės orientacijos, kuri iš esmės yra priešiška Vakarų valstybėms.
Taigi retorika yra tęstinė. Manau, kad prezidentas Trumpas su Izraelio premjeru Netanyahu kalbėsis, kokią tiesioginę karinę grėsmę Iranas gali kelti Izraeliui, o po tam tikro laikotarpio – galbūt ir Jungtinėms Valstijoms. Dabartiniu metu gali atrodyti, kad Irano grėsmės faktorius šiek tiek pasislinko į šalį, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, nes Iranas niekur nedingo. Minėta retorika gali būti susieta ir su papildomomis rizikomis 2026 metais.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
