G. Burbulytė-Tsiskarishvili: „Turime pripažinti – informacinis karas vyksta“

Po antradienį vykusio susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad valdantieji pažadėjo nebeskubėti priimti LRT įstatymo pataisų. Tuo metu opozicija, pasak šalies vadovo, patikino, kad nebesiims filibusterio – vilkinimo – taktikos. Seimo valdyba sutarė sudaryti darbo grupę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisoms rengti, ji svarstymo stadiją įveikusį projektą turės pataisyti iki vasario vidurio. „Tikslų amplitudė yra labai plati, tad klausimas lieka neatsakytas: koks pagrindinis pokyčių tikslas? Sakyti, kad atsisakome buldozerio principo, iš tikrųjų reiškia nepasakyti nieko rimto“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia politologė, Klaipėdos universiteto (KU) lektorė GABRIELĖ BURBULYTĖ-TSISKARISHVILI. Seimas priėmė įstatymo pataisas, stiprinančias žvalgybininkų galias. Lietuvos žvalgybos pareigūnai turės teisę įsigyti ir naudoti sprogmenis, slapta gauti pirštų atspaudus, kurį laiką be teismo leidimo sekti asmenis. Pataisose numatyta, kad žvalgybos uždavinys yra ne tik prognozuoti ir nustatyti išorės rizikos veiksnius, pavojus, grėsmes, kaip yra dabar, bet ir juos šalinti. Svarbiausius praėjusios savaitės Lietuvos politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Seimas antradienį baigė rudens sesiją, kurioje priimta per 400 teisės aktų. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad koalicija išlieka stabili, o sesija buvo intensyvi ir produktyvi, ypač saugumo srityje. Kaip vertinate valdžios darbą šios sesijos metu? Reikėtų sutikti, kad ši sesija buvo produktyvi ir labai intensyvi. Įspūdis apie sesijos metą yra dvejopas: be abejo, darbai nesustojo, sprendimai buvo priimami, ir tikrai galima sakyti, kad darbas vyko ir sesija buvo darbinga. Iš kitos pusės, turime šiek tiek platesnes problemas, kurios apima ne vien Seimą, – galbūt labiau reikėtų kreipti dėmesį į valdančiąją koaliciją ir valdžios kaitos peripetijas, kurios sutapo su šia sesija. Natūralu, kad komunikacijos prasme įvykiai darė įtaką: tiek ministrų kaita ir įvairūs paskyrimai, kurie liečia Vyriausybę, bet turime pripažinti, kad tai yra ir valdančiosios koalicijos uždavinys; tiek vykusi kontrabandinių balionų krizė, arba hibridinė ataka, jos valdymas ar nesuvaldymas, santykis su kultūra, visuomenės protestai ir vėliau sekę atsakymai į klausimus dėl LRT. Šie ryškūs įvykiai užgožė darbingąją sesijos pusę, ir nemanau, kad tai yra gerai, nes visuomenė nelabai ir matė, kokie darbai bei procesai vyko. Sakyčiau, net paties biudžeto priėmimas nusikėlė net ne į antrą, o į kokį trečią ar ketvirtą planą. Jeigu dabar gatvėje paklausinėtume žmonių nuomonės, ar jiems tai patinka, ar ne ir ko jie tikisi kitais metais gyvendami pagal naująjį biudžetą, – manau, ne kiekvienas galėtų į tai atsakyti. Seimo posėdis. Vilnius, 2025 m. gruodžio 11 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka Po antradienį vykusio susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais prezidentas paskelbė, kad LRT įstatymo pataisos nebus stumiamos buldozeriu, o opozicija atsisako planuoto filibusterio (vilkinimo). Seimo valdyba sutarė sudaryti su Medijų tarybos atstovais darbo grupę, kuri svarstymo stadiją įveikusį projektą turės pataisyti iki vasario vidurio. Kokią įtaką šis proceso stabdymas ir atidėjimas iki vasario turi tolesnei įstatymo priėmimo eigai? Iš tikrųjų kol kas sunku pasakyti, kaip įvykiai rutuliosis po švenčių, kai darbo grupė pradės tikrą darbą ir matysime komunikaciją su visuomene. Kol kas iš tos retorikos ir komunikacijos, kurią matėme pastarosiomis dienomis, atrodo, kad tiesiog akcentuojama, jog atsisakoma buldozerio principo, tai yra skubos. Tačiau didžiausias klausimas – kaip visgi yra su pačiomis pataisomis ir jų turiniu? Kol kas nė viena valdančiosios koalicijos pusė, įskaitant ir prezidentą, iki galo neišaiškino visuomenei, koks yra pagrindinis tikslas. Matome daug įvairių tikslų, sklandančių greta valdančiosios koalicijos partijų rėmėjų. Čia amplitudė svyruoja nuo ultraradikalių pasisakymų, esą LRT užvaldyta konservatorių ir tai yra simbolinė kova su jais, iki tokių nuomonių, kad čia galbūt kalbame tik apie eilinį direktorės pakeitimą, dėl kurio visuomenei nevertėtų sukti galvos. Tų tikslų amplitudė yra labai plati, tad klausimas lieka neatsakytas: koks yra pagrindinis pokyčių tikslas? Sakyti, kad atsisakome buldozerio principo, iš tikrųjų reiškia nepasakyti nieko rimto. Kaip vyko procesas, mes puikiai matėme iš teisininkų komentarų: jei tos pataisos būtų buvusios prastumtos buldozeriu, būtų buvusi labai didelė ne vieno teisinio proceso tikimybė ir būtų tekę vėl grįžti į pradinį tašką. Todėl kol kas atsargiai vertinu galimybes, kurios darbo grupei atsivers naujaisiais metais, nes matome ir jos sudėties sudarymą, kuris ganėtinai įdomus. Atrodo, tik šiek tiek atsitraukta, bet negrįžta prie tų vadinamųjų, premjerės terminais, nulinių pozicijų, kai būtų galima sėsti ir aiškintis, ko iš tikrųjų norima. Kol kas to nelabai matau. Seimo posėdis. Vilnius, 2025 m. gruodžio 11 d. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Seimas antradienį pritarė Nidos Grunskienės antrajai kadencijai prie Generalinės prokuratūros vairo, tačiau balsuota slaptai. Opozicija tai vadino valdančiųjų bandymu atkeršyti už teisėsaugos vykdomus „čekiukų“ skandalo tyrimus, tikintis, kad per slaptą balsavimą kandidatūra bus atmesta. Kodėl prireikė slapto balsavimo ir kodėl buvo tiek kalbų, kad kandidatūra bus atmesta? Balsavimas ir pakeitimas vyko nepalankiu metu. Visuomenė ir politikai jau sudirginti vykusių protesto akcijų, tad natūralu, kad noras auginti sąmokslo teorijas ir jomis apipinti kiekvieną balsavimo procedūrą dabar yra labai didelis. Bet pažiūrėkime arba bandykime pažiūrėti objektyviau. Viena vertus, neatmesčiau, kad Grunskienės kandidatūra ne visiems politikams yra priimtina. Matėme principingą jos laikyseną, kai įvairūs procesai liesdavo konkrečiai Seimo narius, ir nemanau, kad tokie dalykai jiems labai patiko. Tai gali būti vienas iš variantų, kodėl kilo toks sąmyšis dėl balsavimo.

Rodoma, kad politikus lengva paveikti, o slapto balsavimo tiek vienu, tiek kitu atveju yra prašoma kaip tam tikro gelbėjimosi šiaudo.

Kitas dalykas yra noras balsuoti slaptai. Tai susiečiau su platesniu kontekstu, su LRT įvykiais: vienas iš punktų, kurio reikalaujama siekiant pakeisti LRT įstatymą, yra būtent tai, kad taryba galėtų slaptai balsuoti dėl direktoriaus skyrimo. Matyt, įtampa tarp politikų ir įvairių politinių jėgų yra tokia didelė, kad visuomenei siunčiama bloga žinia. Rodoma, kad politikus lengva paveikti, o slapto balsavimo tiek vienu, tiek kitu atveju – galbūt ateityje jų matysime ir daugiau – yra prašoma kaip tam tikro gelbėjimosi šiaudo. Suprantu, kad politikai turi aiškintis, kalbėtis ir tai daryti viešai, bet kai jie oficialiai deklaruoja norintys slapto balsavimo tam, jog žmonės nebijotų... Man dėl to pritrūksta žodžių. Apie kokią demokratinę, laisvą visuomenę tada galime kalbėti? Prie pastarojo sakinio galima prirašyti penkis klaustukus. Mano supratimu, jei visuomenėje giliai įsitvirtinusios demokratinės vertybės, tada nesvarbu, ar esi, pavyzdžiui, Seimo paskirtas į LRT tarybą, ar priklausai valdančiajai daugumai ar opozicijai – gali balsuoti taip, kaip tau leidžia sąžinė ir įsitikinimai. Tad slaptas balsavimas tampa nelabai reikalingas, išskyrus atvejus, kuriuos Konstitucija numato kaip išskirtinius. Tiesą pasakius, man tokia politikų komunikacija atrodo kaip blogos žinios siuntimas visuomenei. Puikiai suprantame: kai siunčiama tokia keista žinia, ji aplimpa papildomais įtarimais, ir tada prisimename liaudies pasakymą: „Visi valdžioje – vagys.“ Generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė 2026 metų biudžetą, kurį pavadino atsakingos fiskalinės politikos pavyzdžiu. Jame numatytas rekordinis gynybos finansavimas. Kaip vertinate patvirtintą biudžetą? Ar prioritetai sudėlioti tinkamai? Atkreipčiau dėmesį į kelis momentus. Pirmasis: turime pripažinti, kad, išskyrus vieną ar pusantros politinės jėgos, pagrindiniai biudžeto sudarymo lyderiai ir atsakingi asmenys yra Lietuvos socialdemokratų partija. Tai yra kairioji politinė jėga, tad natūralu, kad buvo stengiamasi atspindėti kairiąją politiką, ypač socialinę, ir vykdyti rinkėjams duotus pažadus. Pažiūrėję, kokie įsipareigojimai įvykdyti suformavus biudžetą, matysime, kad tikrai didžiąja dalimi stengtasi atliepti Socialdemokratų partijos rinkėjų lūkesčius. Čia matome, kad gana daug pinigų skiriama – pavadinkime paprastais, o ne ekonominiais terminais – pensijoms, galbūt daugiau socialinei apsaugai ir žemės ūkiui. Manau, vertinant iš šių pozicijų natūralu, kad šį kartą svarstyklės pasisuko būtent į kairę pusę. Išmokų socialinei sričiai augimas platesne prasme buvo tikėtinas ir išpildytas. Mano supratimu, tai tenkina ir prezidento poziciją, nes prisiminkime, kad jis buvo ganėtinai aktyvus formuojant valdančiąją daugumą tiek kadencijos pradžioje, tiek dabar. Dėl to, manau, natūralu, kad jis biudžetą patvirtino ir pasirašė. Yra ir kita medalio pusė, apie ką kalba ekonomistai, ir aš jiems paantrinčiau. Tikrai kyla klausimas, ar mes pasiruošę tokiems dideliems įsipareigojimams kalbant apie ateitį. Čia formuluoju klausimą – nesu ekonomikos srities specialistė, bet man šis klausimas taip pat aktualus, ir kol kas atsakymo į jį neturiu. Puikiai suprantame – kad ir kaip būtų, prioritetas yra šalies apsauga, ir ne vien dėl Ukrainoje vykstančio karo. Mes turime matyti visą platesnę pasaulio geopolitiką. Gyvename laikais, kai net pasibaigus karui privalome pasirūpinti savo saugumu ir tam skirti dideles lėšas. Žiūrint iš šių pozicijų, prioritetas atrodo gana aiškiai sudėliotas ir išskirtas – rekordinė biudžeto dalis skirta būtent saugumui. Ir, jei atkreipėte dėmesį, aš vartoju žodį „saugumas“, o ne „gynyba“, nes nesu iki galo įsitikinusi, kad tai, kaip tos lėšos sudėliotos ir kaip bus pradėta konkrečiai jas naudoti, tikrai atitiks tai, ką vadiname kariniais gynybos poreikiais ir saugumu plačiąja prasme. Šioje vietoje atsakymo dar neturiu ir nežinau, ar jį turi visuomenė, nes iš valdančiosios koalicijos kol kas girdime tik raminimą ir matome skaičius. Žiūrėkite, yra tie legendiniai procentai, legendinė BVP dalis. Bet kaip jie bus realizuojami? Ar tikrai nebus nukrypta? O pagundų nukrypti visada yra. Tad kol kas į šiuos klausimus atsakymų dar neturiu. Prezidentas Gitanas Nausėda. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka Kaip reziumuotumėte šiuos besibaigiančius 2025 metus Lietuvos politikoje – kas esminio įvyko ir ko iš šių metų galima pasimokyti žvelgiant į ateitį? Metai buvo labai sunkūs. Maniau, 2024-ieji su trimis rinkimais buvo sudėtingi, bet, palyginti su 2025-aisiais, tie treji rinkimai per vienus metus šiandien atrodo kaip rožytės. Natūralu, kad tokią sumaištį tikriausiai seniai turėjome. Visų pirma Vyriausybių kaita: sakau tai daugiskaita, nes dėl skandalingų įvykių, susijusių su premjeru, ne tik 19-ąją Vyriausybę keitė 20-oji, bet ir apskritai 20-osios Vyriausybės formavimo procesas šį metą pavertė labai sunkiu. Šis laikotarpis atnešė kelis dalykus. Pradėsiu nuo blogojo – buvo netinkama politikų, ypač tų, kurie atsiduria aukščiausiuose postuose, komunikacija su visuomene. Tai matome gana seniai, bet tokios prastos komunikacijos kaip šį rudenį jau senokai nebuvo. Ką turiu omeny sakydama „komunikacija“? Tai reiškia, kad valdžioje esantys asmenys apie kiekvieną savo žingsnį turi labai aiškiai papasakoti ir žinią visuomenei pateikti konkrečiai, nesukurdami tokios įtampos, kai ištransliavus naujieną kyla dar 150 papildomų klausimų. Kol kas ši sritis yra silpnoji mūsų grandis. Žinodami, kad geopolitinės įtampos laikais teisėsaugos institucijos pastebi papildomai skleidžiamą ir keliamą informacinę sumaištį, turime pripažinti – informacinis karas vyksta. Ir negerai, kad prie jo dar prisideda mūsų politikai su ydinga, prasta komunikacija. Šito mes dar nepasimokome, tad labai norėtųsi, kad ši grandis būtų stiprinama kuo skubiau – iškart po Naujųjų metų arba jau šiandien.

Tikėtina, kad ateityje prieš eidami į politiką žmonės pagalvos, ar savo spintose neslepia vadinamųjų skeletų, ar jų verslo schemos yra aiškios, suprantamos, paprastos, sąžiningos ir atitinka teisės aktus.

Vis dėlto sunkūs laikai atneša ir gerų dalykų. Pradėjome grynintis tai, kas vis dar buvo likę politikų šešėlyje: turiu omenyje ir „čekučius“, ir įvairias keistas verslo schemas, besidriekiančias už vieno ar kito politiko. Šie dalykai iškilo į viešumą ir pradėjo skaidrintis. Manau, tai labai gerai. Tikėtina, kad ateityje prieš eidami į politiką žmonės pagalvos, ar savo spintose neslepia vadinamųjų skeletų, ar jų verslo schemos yra aiškios, suprantamos, paprastos, sąžiningos ir atitinka teisės aktus. Tai ateityje gali prisidėti prie kokybiškesnės politikos ir tokių sprendimų, kurie tenkintų visos visuomenės lūkesčius, o ne atskirų interesų grupių norus ar prašymus. Artėjant Naujiesiems metams norėtųsi politikams palinkėti, kad jie susirūpintų savo įvaizdžiu visuomenėje ir bendrautų su žmonėmis, gyventojais bei įvairiomis visuomenės grupėmis. Norėtųsi, kad bendraudami jie stengtųsi laikytis politikų etikos kodekso ir apskritai etiško elgesio, nes visuomenės poliarizacija didinama būtent tada, kai politikai leidžia sau taip elgtis. Norėtųsi, kad jie baigtų tokius dalykus. Tai galbūt mano utopinės mintys, bet labai norėtųsi, kad jie nustotų viešojoje erdvėje vykdyti ydingą komunikaciją, pildami purvą ne tik vieni ant kitų, bet ir ant šalies gyventojų bei rinkėjų, ir visuomenei tinkamai pasakotų apie savo vykdomus procesus ir žingsnius. Nuo to reikėtų ir pradėti. Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Austina Pakalnytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama