I. Jurkevičiūtė apie švenčių prasmę: „Žmonėms reikia ne daiktų, o jausmo“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šiandien šį magišką švenčių laukimą neretai aptemdo nuolatinis skubėjimas, nesibaigiantys pirkinių sąrašai ir perkrautos parduotuvių lentynos. Nors miestų gatvės prisipildo šventinio šurmulio, už jo dažnai slypi ir nematomas spaudimas pirkti ir dovanoti, net jei jaučiame, kad dovanojami daiktai neatneš tikrojo pilnatvės jausmo.
Apie dovanojimo prasmę, grįžimą prie tikrųjų vertybių ir tvarių švenčių malonumą kalbame su dizainere, scenografe ir tvarumo aktyviste INGA JURKEVIČIŪTE.
Pexels.com nuotrauka
Dizainerė, scenografė ir tvarumo aktyvistė Inga Jurkevičiūtė. Pauliaus Židonio nuotrauka
Pexels.com nuotrauka
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Iškraipyta dovanojimo esmė
Gyvendami dideliu tempu dažnai dovanas renkame paskubomis, pamiršdami tikrąją švenčių prasmę. I. Jurkevičiūtė pastebi, kad pati dovanojimo esmė yra giliai emocinis veiksmas, kurį šiandieninė kultūra neretai iškraipo. „Pats žodis „dovanoti“ savyje jau talpina šilumą ir meilę – tai judesys iš širdies į širdį. Kai dovana kyla iš tikro santykio, ji tampa artima, juntama, įgauna vertę. Tačiau dovanojimas vien dėl dovanojimo praranda prasmę, jei daiktas perduodamas be atsakomybės ir atsiduria pas žmogų, kuriam jo iš tiesų nereikia“, – teigia pašnekovė. Pasak I. Jurkevičiūtės, dovana nebūtinai turi būti tik apčiuopiamas objektas: „Dovanoti galima ir daiktą, ir šilumą kartu. Tuomet daiktas įgyja simbolinę prasmę, prieraišumą, jausmą.“ Ši dovanojimo samprata tampa ypač artima bendruomeninėse erdvėse, kur žmonės susitinka ne tiesiog pasikeisti daiktais, o kurti bendrystę. „Pavyzdžiui, rugsėjį keitėmės knygomis ir kalbėjomės apie dovanojimą, meilę ir knygą kaip apčiuopiamą bei neapčiuopiamą filosofinę dovanos prasmę. Tokiose patirtyse atsiskleidžia tikroji dovanos vertė – ryšys“, – apie savo organizuojamą daiktų mainytuvių iniciatyvą pasakoja moteris. Pexels.com nuotrauka
Laukimo magija bėgančiame pasaulyje
Šiandieninėje kultūroje dovanos dažnai tampa meilės ir dėmesio matavimo vienetu, o tai tiesiogiai atsiliepia ir mūsų aplinkai. Rinkodaros mechanizmai, kaip teigia tvarumo ekspertė, pamažu sunaikino vieną svarbiausių šventės komponentų – laukimo magiją. „Gyvename pasaulyje, kuriame viskas tapo lengvai pasiekiama, – nebėra laukimo. Norime šilumos – skrendame į pietus, norime sniego – į Laplandiją. Todėl ir šventės kartais ateina per greitai, net nespėjant jų pajausti“, – atkreipia dėmesį I. Jurkevičiūtė. Tai, pasak pašnekovės, ypač ryškiai pastebima vaikų kasdienybėje: „Dovanos juos lydi visus metus, todėl pats laukimas praranda savo magiją. Dažnai didžiausias džiaugsmas per šventes tampa ne dovanos, o susitikimas su draugais. Šiandien žmonėms vis labiau reikia ne daiktų, o jausmo – to seno, ramaus laukimo, buvimo čia ir dabar.“ Dizainerė, scenografė ir tvarumo aktyvistė Inga Jurkevičiūtė. Pauliaus Židonio nuotrauka
Didžiausia prabanga tapęs ryšys
Šiandien didžiausia prabanga tampa dalykai, kurių neįmanoma įsigyti internetu per penkias minutes: laikas, dėmesys, rankų šiluma. „Daiktą galima nusipirkti net naktį, tačiau kurti ryšį ir skirti kokybišką laiką – visai kas kita“, – sako I. Jurkevičiūtė. Ji įsitikinusi, kad vertingiausios dovanos yra tos, į kurias būna įdėta dalelė širdies: „Vintažinė žvakidė, nutapytas paveikslas, pačių kepti sausainiai. Tokios dovanos netampa dar vienu daiktu – jos tampa santykio ženklu. Tai tiesiogiai susiję ir su tvarumu, nes dovana, kuri turi prasmę, retai tampa atlieka – ji išlieka amžinai kaip šiltas momentas, potyris.“Bandymas įtikti sau ir kitiems
Šventinį laikotarpį dažnai lydi perteklius: stalai lūžta nuo vaišių, o namai kasmet puošiami vis naujomis dekoracijomis. Visgi pašnekovė ragina šiemet prisiminti saiką, atkreipia dėmesį, kad maisto pertekliumi ar dekoracijų gausa dažnai bandome užpildyti vidinę tuštumą arba tiesiog padaryti įspūdį aplinkiniams. „Maisto ir dekoracijų švaistymas rodo, kad mums labiau rūpi išorinis spindesys: kaspino spalva, dešimtys mišrainių rūšių ar noras kaskart pranokti save. To išvengti padeda atsakingas planavimas – svečių skaičiaus įvertinimas, mažesnės porcijos ar pasidalijimas atsakomybėmis. Pavyzdžiui, kai kiekvienas svečias atsineša po patiekalą, ne tik mažiname atliekų kiekį, bet ir kuriame tikrą bendrystę“, – pataria specialistė. Tą patį požiūrį ji taiko ir namų puošybai. Anot jos, pokyčiai neturi būti drastiški – užtenka kūrybiškumo ir atsigręžimo į gamtą: „Daugkartiniai papuošimai, miško šakelės, kankorėžiai ar džiovinti vaisiai pamažu formuoja atsakingesnę šventimo kultūrą.“ Pexels.com nuotrauka
Laikas – šiuolaikinis stebuklas
Šiais laikais, kai net prie šventinio stalo ekranų šviesa dažnai pakeičia akių kontaktą, didžiausia prabanga tampa dėmesys šalia esančiajam. I. Jurkevičiūtė įsitikinusi, kad tvari šventė prasideda ne nuo rūšiavimo konteinerio, o nuo sprendimo bent trumpai sustoti. „Tvari šventė – tai sąmoningų pasirinkimų visuma, kurioje dėmesys nukrypsta ne į vartojimo mastą, o į buvimo gylį. Manau, kad didžiausia dovana šiandien yra kokybiškas laikas, kai išdrįstame padėti telefonus kitame kambaryje ir tiesiog susitikti su pačiais artimiausiais. Būti čia ir dabar, be jokių pašalinių trikdžių yra tikrasis šiuolaikinis stebuklas“, – sako ji.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austina Pakalnytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
