Svetingumo ekspertas V. Vėberis: „Neprivaloma krautis pilnos lėkštės ir valgyti keturias valandas“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Svetingumo etiketas – taisyklės, padedančios sukurti jaukią ir malonią atmosferą priimant svečius. Nors dažniausiai jos siejamos su restoranų industrija, šios srities ekspertas V. Vėberis pabrėžia, kad pagarbus ir apgalvotas svečių priėmimas ne mažiau svarbus ir namuose – kaip būdas parodyti dėmesį bei pagarbą artimiems žmonėms.
Viena iš progų pademonstruoti etiketo žinias yra žiemos šventės, kai kuriama atitinkama atmosfera – puošiamas stalas, ruošiamas maistas ir priimami svečiai.
„Kūčios yra ramus laikas, laukiama netrukus vyksiančių stebuklų, todėl ir stalas turi būti baltas, švarus, neišpuoštas ryškiais ir nereikalingais akcentais. Kalėdos – jau festivalis, jau galima dekoruoti ryškiau, tiesti raštuotas staltieses. Tik nereikėtų primaišyti spalvų, turi išlikti vientisumas“, – šventinio stalo etiketo subtilybes komentuoja V. Vėberis.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su svetingumo specialistu V. Vėberiu apie tai, kodėl svarbu svečius sodinti prie švaraus stalo ir išblizgintų taurių, kaip mandagiai atsisakyti nepatinkančio maisto ir kokių šventinių tradicijų laikosi pats etiketo ekspertas.
Svetingumo ekspertas Vilius Vėberis. Asmeninio archyvo nuotrauka
Artėjant šventėms daugelis mūsų arba patys priims svečius, arba eis pas artimuosius, tad svetingumo tema visiems aktuali. Kas apskritai yra svetingumo etiketas?
Restoranuose mes aptarnaujami pagal svetingumo etiketą ir jo laikomės, svetingumas yra mūsų kaip žmonių unikalumas: gebėjimas užmegzti ryšį, sąmoningai ir gerai leisti laiką, tuo metu nesinaudoti telefonu, kad buvimas kartu būtų prasmingas ir žadintų smalsumą.
Restoranuose yra griežtesnės taisyklės, kaip turi elgtis personalas ir klientai. Namuose jaučiamės patogiau, bet svečiuodamiesi negalime šokti ant stalų ar reikšti savo pageidavimus. Mūsų bendravimas turi būti malonus ir nekelti streso. Tačiau tai nereiškia, kad būtina vadovautis konkrečiomis taisyklėmis ir sukti galvą, gal ne taip padariau ar blogai atsisėdau. Šventės namuose turi būti jaukios bendraujant, būnant su šeima.
Ar svetingumas vis dar suprantamas kaip trimis aukštais maisto nukrautas stalas ir šeimininkas, daugiau laiko praleidžiantis virtuvėje nei su svečiais?
Šiais laikais akcentuojame nebe kiekybę, o kokybę. Kai ant stalo stovi kalnai maisto, jautiesi kaltas, kad per mažai valgai, o dar girdi: „Tiek ruošiau, stovėjau prie puodų, o jūs, vaikai, nieko nevalgote.“ Panašių manipuliacijų neturėtų būti per šventes. Maisto turi būti tiek, kiek jo suvalgoma, o ne kraunami maišai į namus. Sveikatos tai tikrai neprideda, nes švenčių stalas – be proto kaloringas. Maistas turi būti vartojamas atsakingai ir sąmoningai – valgyti tiek, kiek jaučiatės alkanas, todėl neprivaloma krautis pilnos lėkštės ir valgyti keturias valandas. Daugelis su šeima susitinka tik kartą per metus, todėl reikia sutelkti dėmesį į bendravimą – tai, kas šiandien jau tapo prabanga.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Ar pastebite, kad į kiekybę orientuotas požiūris keičiasi jaunėjant kartoms?
Tikrai taip. Manau, kad maisto kalnai atsirado iš nepritekliaus – jeigu dabar yra maisto, reikia daug valgyti ir pasistiprinti. Šiandien esame kitokie ir atsiranda naujų problemų – telefonus per šventes reikia palikti kitame kambaryje. Susitelkite į tinkamą buvimą su šeima, o ne lakstykite su telefonu, kad turėtumėte ką įkelti į instagramą.
Kokios svetingumo ir stalo dengimo tendencijos klostosi ateinančiais metais? Į ką verta atsižvelgti planuojant šventinius pietus?
Kūčios yra ramus laikas, laukiama netrukus vyksiančių stebuklų, todėl ir stalas turi būti baltas, švarus, neišpuoštas ryškiais ir nereikalingais akcentais. Ant stalo dedamos žvakės turi būti ne per aukštos, kad visi vienas kitą matytų. Dekoruoti reikėtų neprašmatniai ir neprabangiai. Kuo daugiau šviesos – tuo gražiau.
Kalėdos jau yra festivalis, tada galima dekoruoti ryškiau, tiesti raštuotas staltieses. Tik nereikėtų primaišyti spalvų – tam tikras vientisumas turi atspindėti jūsų stilių. Servetėlės turėtų būti medžiaginės, tiesiamos ant kelių, nekišamos už marškinių apykaklės. Popierinės servetėlės, kad ir kokios būtų brangios ar pigios, laikomos ant stalo, jos nėra skirtos keliams pridengti. Valgydami įrankius keliame savęs link, o ne patys lenkiamės prie lėkštės, kad atrodytume gražūs ir tvarkingi.
Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka
Ar reikėtų atsižvelgti į indus, kuriuose tiekiamas maistas, jeigu esame namuose, ne restorane?
Prieš pradėdami dengti stalą, pirmiausia turite jį nuvalyti, nesvarbu, baldas yra stiklinis ar medinis. Jeigu tingite lyginti staltiesę ir ji yra natūralios medžiagos – medvilnės ar lino, – įpilkite į purkštuvą šilto vandens, apipurkškite ją lengva dulksna, ir staltiesė išsilygins. Pagrindinė lenkimo linija turi būti per vidurį.
Jeigu naudojate sidabrinius įrankius, atkreipkite dėmesį, kad jie būtų nepajuodę, tvarkingi ir šviesūs. Tam galima naudoti paprastą kepimo skardą: joje patieskite foliją, įberkite šiek tiek sodos, druskos ir užpilkite verdančiu vandeniu – pamerkti įrankiai išsivalys savaime. Taures taip pat palaikote virš garuojančio puodo ir su medvilnine šluoste pavalote, kad jos blizgėtų. Švarus šventinis stalas rodo pagarbą svečiams.
Ką svečias turėtų atsinešti?
Šiandien labai svarbu tvarumas, svarbu nepirkti nereikalingų daiktų, taip pat nepatarčiau teikti dovanų, kurios gali įžeisti ar nepatikti. Rekomenduočiau geros kokybės alyvuogių aliejų – šalto spaudimo, kad rūgštingumas būtų ne daugiau negu 0,8. Tiktų dovanoti ir stiklinius rankų darbo eglės papuošalus, gerą vyną, kokybiškas žvakes – bet ne kvapnias ar sintetines. Jeigu uždegta žvakė skleidžia juodus dūmus, tokią galite išmesti. Geri saldumynai – tikrai ne „Raffaello“ ir ne „Ferrero Rocher“, šiandieniai saldainiai „Raffaello“ nebėra tokie, kokie buvo prieš dvidešimt metų. Reikia kreipti dėmesį į sudėtį. Geriau pirkti mažiau, brangesnius, bet kokybiškus. Tokios dovanos rodo, kad stengėtės ieškoti gerų, kokybiškų produktų.
Pexels.com nuotrauka
Ką daryti, jei svečiai elgiasi nemandagiai? Pavyzdžiui, vėluoja, kritikuoja maistą, per ilgai užsibūna ar kitaip peržengia ribas.
Reiškiantis pageidavimus – tai druskos reikalauja, tai pipirų pasigenda, o to nevalgo – svečias parodo neišprusimą ir nepagarbą šeimininkui. Kiekvienas prašymas turi būti logiškai pagrįstas, pavyzdžiui, nevalgau tam tikro patiekalo, nes netoleruoju, o ne todėl, kad pučia pilvą. Jeigu vengiate glitimo ar specifinių produktų, geriausia iš anksto apie tai pranešti šeimininkui arba atsiklausti, ar jis nieko prieš, jeigu atsinešite savo maisto. Labai nemalonu, jei žmogus lieka nevalgęs, bet to galima išvengti – komunikuojant. Jeigu atsisėdę prie stalo vartote akis, nes nevalgote keptų morkų – tik virtas, tai yra jūsų, o ne šeimininko problema.
Kiekvienas šeimininkas labai asmeniškai priima kritiką ar pastabą. Žinoma, gyvenime visko būna, pats kartais sakau: „Ačiū, aš nevalgau.“ Svarbu padėkoti už rūpestį. Jeigu šaltai nukirsite, kad nevalgote, tai savaime keis bendravimo toną.
Kaip reikėtų šeimininkui palaikyti stalo dinamiką – kada metas užkandžiams, pagrindiniam patiekalui, o kada jau galima nuimti lėkštes?
Stalo tempą diktuoja šeimininkas. Viskas priklauso nuo patiekalų, ar užkandžiai ruošiami vietoje, ar tiekiama iš anksto paruošta silkė pataluose, bet standartiniai tarpai tarp patiekalų yra 20–30 minučių. Nereikėtų pulti nurinkti maisto, jeigu dar kas nors valgo – taip skubinate žmogų, kuris valgo šiek tiek lėčiau, sąmoningiau, mėgaujasi. Reikia stebėti stalą ir svečius. Jeigu taurės ištuštinamos – pasiūlyti daugiau vyno, o galbūt nelaukti, kol taip nutiks, ir paprašyti kito pagalbos papilstyti gėrimą.
Svarbu neuždelsti, nes sėdėti prie stalo alkaniems, jei susirinkote vakarienės, taip pat nėra gerai. Todėl arba reikėtų iš anksto patiekti užkandžių, arba, jei gaminate, susiplanuoti, kad nebūtų valandos ar pusantros laukimo tarpų.
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Ar galėtumėte išskirti jus asmeniškai labiausiai erzinančias svetingumo klaidas?
Labiausiai erzina, kai tave verčia valgyti ir dar kelia kaltės jausmą: „Tiek stengiausi, o tu nenori.“ Kam to reikia? Juk visi stengiamės – galbūt aš stengiausi atvažiuoti ir būti kartu per šventes. Taip pat erzina nuolatinis siūlymas visko ragauti: aš pats žinau, ko ir kiek noriu, man nereikia nurodymų. Nemalonus ir bendras chaosas – „sėskite, vaikai, valgyti“, kai visi dar laksto pirmyn atgal. Iš pagarbos šeimininkui ir vienų kitiems verta sulaukti, kol visi bus pasiruošę, ir sėsti prie stalo kartu, o ne nuolat bėgioti į virtuvę.
Kaip atrodys jūsų šventinis stalas? Galbūt turite tradicijų, palaikomų metų metus?
Antrus metus iš eilės Kūčias rengiame mūsų namuose. Turime dvi dukras, todėl nusprendėme, kad mums per sunku lakstyti per kelis namus ir taikytis prie kitų, nes visi nori, kad atvažiuotume aštuonioliktą valandą, o persiplėšti negali.
Ruošiame suneštinį stalą, darbais pasiskirsto mano žmona, mama, močiutė, anyta. Aš būnu atsakingas už stalo serviravimą, brolis – už vyno pirkimą. Pasiskirstome darbais ir darome viską, kad būtų kuo mažiau chaoso. Tada viskas pavyksta labai gražiai ir ramiai. Stalas būna tradicinis, jokių baltų mišrainių per Kūčias nebuvo ir nebus. Turėsime dvylika patiekalų: visada pradedame nuo burokėlių sriubos su baravykais, valgome močiutės darytus virtinukus su baravykų įdaru ir aliejaus padažu. Paskui – silkės pataluose ir panašūs patiekalai, būdingi toms šventėms.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Svetingumo ekspertas Vilius Vėberis. Asmeninio archyvo nuotrauka
Artėjant šventėms daugelis mūsų arba patys priims svečius, arba eis pas artimuosius, tad svetingumo tema visiems aktuali. Kas apskritai yra svetingumo etiketas?
Restoranuose mes aptarnaujami pagal svetingumo etiketą ir jo laikomės, svetingumas yra mūsų kaip žmonių unikalumas: gebėjimas užmegzti ryšį, sąmoningai ir gerai leisti laiką, tuo metu nesinaudoti telefonu, kad buvimas kartu būtų prasmingas ir žadintų smalsumą.
Restoranuose yra griežtesnės taisyklės, kaip turi elgtis personalas ir klientai. Namuose jaučiamės patogiau, bet svečiuodamiesi negalime šokti ant stalų ar reikšti savo pageidavimus. Mūsų bendravimas turi būti malonus ir nekelti streso. Tačiau tai nereiškia, kad būtina vadovautis konkrečiomis taisyklėmis ir sukti galvą, gal ne taip padariau ar blogai atsisėdau. Šventės namuose turi būti jaukios bendraujant, būnant su šeima.
Ar svetingumas vis dar suprantamas kaip trimis aukštais maisto nukrautas stalas ir šeimininkas, daugiau laiko praleidžiantis virtuvėje nei su svečiais?
Šiais laikais akcentuojame nebe kiekybę, o kokybę. Kai ant stalo stovi kalnai maisto, jautiesi kaltas, kad per mažai valgai, o dar girdi: „Tiek ruošiau, stovėjau prie puodų, o jūs, vaikai, nieko nevalgote.“ Panašių manipuliacijų neturėtų būti per šventes. Maisto turi būti tiek, kiek jo suvalgoma, o ne kraunami maišai į namus. Sveikatos tai tikrai neprideda, nes švenčių stalas – be proto kaloringas. Maistas turi būti vartojamas atsakingai ir sąmoningai – valgyti tiek, kiek jaučiatės alkanas, todėl neprivaloma krautis pilnos lėkštės ir valgyti keturias valandas. Daugelis su šeima susitinka tik kartą per metus, todėl reikia sutelkti dėmesį į bendravimą – tai, kas šiandien jau tapo prabanga.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Ar pastebite, kad į kiekybę orientuotas požiūris keičiasi jaunėjant kartoms?
Tikrai taip. Manau, kad maisto kalnai atsirado iš nepritekliaus – jeigu dabar yra maisto, reikia daug valgyti ir pasistiprinti. Šiandien esame kitokie ir atsiranda naujų problemų – telefonus per šventes reikia palikti kitame kambaryje. Susitelkite į tinkamą buvimą su šeima, o ne lakstykite su telefonu, kad turėtumėte ką įkelti į instagramą.
Kokios svetingumo ir stalo dengimo tendencijos klostosi ateinančiais metais? Į ką verta atsižvelgti planuojant šventinius pietus?
Kūčios yra ramus laikas, laukiama netrukus vyksiančių stebuklų, todėl ir stalas turi būti baltas, švarus, neišpuoštas ryškiais ir nereikalingais akcentais. Ant stalo dedamos žvakės turi būti ne per aukštos, kad visi vienas kitą matytų. Dekoruoti reikėtų neprašmatniai ir neprabangiai. Kuo daugiau šviesos – tuo gražiau.
Kalėdos jau yra festivalis, tada galima dekoruoti ryškiau, tiesti raštuotas staltieses. Tik nereikėtų primaišyti spalvų – tam tikras vientisumas turi atspindėti jūsų stilių. Servetėlės turėtų būti medžiaginės, tiesiamos ant kelių, nekišamos už marškinių apykaklės. Popierinės servetėlės, kad ir kokios būtų brangios ar pigios, laikomos ant stalo, jos nėra skirtos keliams pridengti. Valgydami įrankius keliame savęs link, o ne patys lenkiamės prie lėkštės, kad atrodytume gražūs ir tvarkingi.
Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka
Ar reikėtų atsižvelgti į indus, kuriuose tiekiamas maistas, jeigu esame namuose, ne restorane?
Prieš pradėdami dengti stalą, pirmiausia turite jį nuvalyti, nesvarbu, baldas yra stiklinis ar medinis. Jeigu tingite lyginti staltiesę ir ji yra natūralios medžiagos – medvilnės ar lino, – įpilkite į purkštuvą šilto vandens, apipurkškite ją lengva dulksna, ir staltiesė išsilygins. Pagrindinė lenkimo linija turi būti per vidurį.
Jeigu naudojate sidabrinius įrankius, atkreipkite dėmesį, kad jie būtų nepajuodę, tvarkingi ir šviesūs. Tam galima naudoti paprastą kepimo skardą: joje patieskite foliją, įberkite šiek tiek sodos, druskos ir užpilkite verdančiu vandeniu – pamerkti įrankiai išsivalys savaime. Taures taip pat palaikote virš garuojančio puodo ir su medvilnine šluoste pavalote, kad jos blizgėtų. Švarus šventinis stalas rodo pagarbą svečiams.
Ką svečias turėtų atsinešti?
Šiandien labai svarbu tvarumas, svarbu nepirkti nereikalingų daiktų, taip pat nepatarčiau teikti dovanų, kurios gali įžeisti ar nepatikti. Rekomenduočiau geros kokybės alyvuogių aliejų – šalto spaudimo, kad rūgštingumas būtų ne daugiau negu 0,8. Tiktų dovanoti ir stiklinius rankų darbo eglės papuošalus, gerą vyną, kokybiškas žvakes – bet ne kvapnias ar sintetines. Jeigu uždegta žvakė skleidžia juodus dūmus, tokią galite išmesti. Geri saldumynai – tikrai ne „Raffaello“ ir ne „Ferrero Rocher“, šiandieniai saldainiai „Raffaello“ nebėra tokie, kokie buvo prieš dvidešimt metų. Reikia kreipti dėmesį į sudėtį. Geriau pirkti mažiau, brangesnius, bet kokybiškus. Tokios dovanos rodo, kad stengėtės ieškoti gerų, kokybiškų produktų.
Pexels.com nuotrauka
Ką daryti, jei svečiai elgiasi nemandagiai? Pavyzdžiui, vėluoja, kritikuoja maistą, per ilgai užsibūna ar kitaip peržengia ribas.
Reiškiantis pageidavimus – tai druskos reikalauja, tai pipirų pasigenda, o to nevalgo – svečias parodo neišprusimą ir nepagarbą šeimininkui. Kiekvienas prašymas turi būti logiškai pagrįstas, pavyzdžiui, nevalgau tam tikro patiekalo, nes netoleruoju, o ne todėl, kad pučia pilvą. Jeigu vengiate glitimo ar specifinių produktų, geriausia iš anksto apie tai pranešti šeimininkui arba atsiklausti, ar jis nieko prieš, jeigu atsinešite savo maisto. Labai nemalonu, jei žmogus lieka nevalgęs, bet to galima išvengti – komunikuojant. Jeigu atsisėdę prie stalo vartote akis, nes nevalgote keptų morkų – tik virtas, tai yra jūsų, o ne šeimininko problema.
Kiekvienas šeimininkas labai asmeniškai priima kritiką ar pastabą. Žinoma, gyvenime visko būna, pats kartais sakau: „Ačiū, aš nevalgau.“ Svarbu padėkoti už rūpestį. Jeigu šaltai nukirsite, kad nevalgote, tai savaime keis bendravimo toną.
Kaip reikėtų šeimininkui palaikyti stalo dinamiką – kada metas užkandžiams, pagrindiniam patiekalui, o kada jau galima nuimti lėkštes?
Stalo tempą diktuoja šeimininkas. Viskas priklauso nuo patiekalų, ar užkandžiai ruošiami vietoje, ar tiekiama iš anksto paruošta silkė pataluose, bet standartiniai tarpai tarp patiekalų yra 20–30 minučių. Nereikėtų pulti nurinkti maisto, jeigu dar kas nors valgo – taip skubinate žmogų, kuris valgo šiek tiek lėčiau, sąmoningiau, mėgaujasi. Reikia stebėti stalą ir svečius. Jeigu taurės ištuštinamos – pasiūlyti daugiau vyno, o galbūt nelaukti, kol taip nutiks, ir paprašyti kito pagalbos papilstyti gėrimą.
Svarbu neuždelsti, nes sėdėti prie stalo alkaniems, jei susirinkote vakarienės, taip pat nėra gerai. Todėl arba reikėtų iš anksto patiekti užkandžių, arba, jei gaminate, susiplanuoti, kad nebūtų valandos ar pusantros laukimo tarpų.
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Ar galėtumėte išskirti jus asmeniškai labiausiai erzinančias svetingumo klaidas?
Labiausiai erzina, kai tave verčia valgyti ir dar kelia kaltės jausmą: „Tiek stengiausi, o tu nenori.“ Kam to reikia? Juk visi stengiamės – galbūt aš stengiausi atvažiuoti ir būti kartu per šventes. Taip pat erzina nuolatinis siūlymas visko ragauti: aš pats žinau, ko ir kiek noriu, man nereikia nurodymų. Nemalonus ir bendras chaosas – „sėskite, vaikai, valgyti“, kai visi dar laksto pirmyn atgal. Iš pagarbos šeimininkui ir vienų kitiems verta sulaukti, kol visi bus pasiruošę, ir sėsti prie stalo kartu, o ne nuolat bėgioti į virtuvę.
Kaip atrodys jūsų šventinis stalas? Galbūt turite tradicijų, palaikomų metų metus?
Antrus metus iš eilės Kūčias rengiame mūsų namuose. Turime dvi dukras, todėl nusprendėme, kad mums per sunku lakstyti per kelis namus ir taikytis prie kitų, nes visi nori, kad atvažiuotume aštuonioliktą valandą, o persiplėšti negali.
Ruošiame suneštinį stalą, darbais pasiskirsto mano žmona, mama, močiutė, anyta. Aš būnu atsakingas už stalo serviravimą, brolis – už vyno pirkimą. Pasiskirstome darbais ir darome viską, kad būtų kuo mažiau chaoso. Tada viskas pavyksta labai gražiai ir ramiai. Stalas būna tradicinis, jokių baltų mišrainių per Kūčias nebuvo ir nebus. Turėsime dvylika patiekalų: visada pradedame nuo burokėlių sriubos su baravykais, valgome močiutės darytus virtinukus su baravykų įdaru ir aliejaus padažu. Paskui – silkės pataluose ir panašūs patiekalai, būdingi toms šventėms.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
